Pietų miegas per prievartą net priešmokyklinukams: kad tvarka pasenusi, pripažįsta ne tik tėvai, bet niekas nesikeičia

Į portalą kreipėsi vilnietė mama, pasipiktinusi iki šiol valstybiniuose darželiuose galiojančia tvarka, pagal kurią net ir 6–7 metų vaikai, lankantys priešmokyklines grupes, yra guldomi pietų miego. „Tokia dar nuo sovietinių laikų galiojanti tvarka padaro daugiau žalos nei duoda naudos. Pagalvokite patys: ką reiškia nemiegant tiesiog gulėti ir žiūrėti į lubas 2 valandas? Tai galėtų būti tiesiog ramybės, o ne miego ir gulėjimo laikas“, – savo nuomonę išsakė LRT.lt skaitytoja.

Ugdymo ir sveikatos specialistai situaciją mato skirtingai. Pasak jų, niekas nesiginčija, kad jaunesnio amžiaus darželinukams poilsis ir miegas dieną būtinas. Tačiau, kalbant apie vyresnius nei 4 metų darželinukus, reikėtų įvesti daugiau laisvės.

Tėvai sulaukia griežto atsakymo: „Tokios yra higienos taisyklės“

LRT.lt parašiusi vilnietė augina du darželinukus. Vienas iš jų lanko priešmokyklinę grupę, esančią tame pačiame darželyje. Moters teigimu, vaikas pietų nemiega jau kelerius metus. „Daug vaikų nemiega pokaičio jau nuo 3–4 metų. Tačiau darželyje galioja visiems vienoda tvarka, numatanti, jog vaikai pietų miega be jokių išimčių. Dėl to miegoti pietų verčiami net ir priešmokyklines grupes lankantys vaikai, kuriems yra 6-eri, o kartais – ir 7-eri metai. Atkreipsiu dėmesį, kad pietų miegui yra skirtos 2–2,5 valandos“, – rašė mama.

Pasak jos, pabandžius atkreipti auklėtojų dėmesį, kad kai kurie vaikai namuose pietų miego nebeguldomi ir jiems sunku užmigti darželyje, tėvai gavo pasiūlymą vaikams „tiesiog ramiai pagulėti.“

„Ką reiškia nemiegant tiesiog gulėti? Pabandykite patys žiūrėti į lubas nejudėdami 2 valandas“, – piktinosi mama.

Jos nuomone, pietų miegas turėtų būti savanoriškas dalykas. Tiems, kurie miegoti ir gulėti nenori, galėtų būti pasiūlytos alternatyvos, pavyzdžiui, kol kiti miega, nemiegantys galėtų tyliai skaityti, piešti ar užsiimti kita ramia veikla.

Tiek iš darželio, tiek iš kitų institucijų, į kurias kreipėsi, moteris sako sulaukusi vienintelio atsakymo: tokios higienos taisyklės, jų privaloma laikytis visiems darželiams, kurių steigėjai – valstybinės institucijos.

„Keliu šitą klausimą, nes man jau ne su pirmu vaiku ta pati situacija. Tarp darželio vaikų tėvų – tos pačios diskusijos, bet niekas nieko negali padaryti. Visoje Europoje taisyklės kitokios, ir gal ne šiaip sau. Man regis, nėra normalu, kad 6–7 metų vaikas turi kasdien dieną miegoti. Kai kurie tėvai pastebi, kad tai net žalinga: tie vaikai, kurie išsikankinę visgi užmiega, sutrikdo savo dienos ritmą: vakare sunkiai užmiega, o tada ir ryte sunkiai keliasi“, – savo nuomonę išsakė moteris.

Tiesiogiai nėra nurodyta, kad turi miegoti

Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba rekomenduoja, kad trimečiai dieną gali nebemiegoti arba miegoti iki 45 min. Apie vyresnių vaikų pietų miegą net nerašoma.

JAV visuomenės miego fondas pateikia rekomendacijas, jose nurodoma, kad metų ir vyresni mažyliai turėtų miegoti 11–14 val. per parą, o 3–5 m. vaikai – 10–13 val., 6–13 m. vaikai – 9–12 val. Taip pat pabrėžiama, kad dauguma vaikų natūraliai baigia miegoti pietų miego ties penktaisiais metais, tačiau svarbu atminti, kad yra dalis vaikų, kuriems pogulio dar labai reikia.

Lietuvoje galiojančiose higienos normose, kurios taikomos ikimokyklinio ugdymo įstaigose, nurodoma, kad, jei įstaigoje vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų maitinimas ir poilsis tam skirtose patalpose ar pritaikytose erdvėse. Taip pat nurodoma, kad vaiko dienos režimas turi atitikti jo amžiaus ypatumus, fiziologinius poreikius, sveikatos būklę. Taigi, tiesiogiai nėra parašyta, kad vaikai turi miegoti dieną, tik tai, kad turi būti galimybė vaikui pailsėti.

Pataria stebėti vaiką ir reaguoti į savijautą

Ugdymo specialistė Vaida Ivaniukaitė sako, kad vieno atsakymo į klausimą dėl pietų miego mažiesiems nėra ir negali būti, mat tai – individualus dalykas.

„Priešmokyklinukai jau yra tokio amžiaus, kai po truputį su pietų miegu atsisveikina dėl artėjančio mokyklos ritmo, kai prasidės kasdienė ugdymo veikla“, – sakė V. Ivaniukaitė.

Tačiau ir šiuo amžiaus tarpsniu tiek tėvai, tiek priešmokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai turėtų stebėti vaiko savijautą tiek dieną, tiek vakare ir, priklausomai nuo priešmokyklinuko jausenos, spręsti, ar tikrai vaikui nestinga poilsio.

„Šešiamečiam ar septynmečiam vaikui pietų miego reikia vis rečiau. Jei vaikas naktį miega trumpiau, natūralu, kad dieną jam miego reikės. Rekomendacija būtų sulėtinti ritmą popiet. Veiklos turėtų būti ramesnės, lėtesnės, tarkime, piešimas, knygos skaitymas, kad kūnas taip pat pailsėtų, ypač jei prieš tai vaikas dūko lauke“, – aiškino specialistė.

Jei mažylis lanko vaikų darželį ir tėvai nutaria, kad jam per pietus miegoti nebebūtina, pasak V. Ivaniukaitės, vaikas galėtų tapti pedagogų pagalbininku, pavyzdžiui, jis galėtų padėti pasirengti veiklai, kurios kiti mažyliai imsis pamiegoję.

„Galbūt jis tuo metu galėtų išgerti arbatos, galbūt galėtų tiesiog skaityti, vartyti knygą, galbūt spalvinti iš namų atsineštą spalvinimo knygelę. Tiesiog reikia vaikui paaiškinti, kad tai, ką jis veikia, negali trikdyti kitų miego“, – sakė V. Ivaniukaitė.

Jei vaikas, net ir jau šešiametis, vakare po darželio vežamas namo automobilyje užmiega, V. Ivaniukaitė pataria tėvams pasvarstyti, gal derėtų grįžti prie pietų miego.

Ramesnė veikla naudingiau nei priverstinis gulėjimas

Gydytoja, vaikų neurologė dr. Rūta Praninskienė, kalbėdama šia tema, pažymėjo, jog pietų miegas ypač naudingas vaikams iki 4 metų amžiaus.

„Tokiame amžiuje bendroji miego trukmė yra ilgesnė, smegenyse sparčiai daugėja sinapsių, nes vyksta mokymasis. Paskui iki paauglystės, jeigu šeimose yra laikomasi dienotvarkės, miego higienos ir nakties miego trukmė yra pakankama, vaikams nėra poreikio miegoti dienos miego“, – sakė vaikų neurologė.

Ji pritarė anksčiau išsakytoms mintims, jog būtų puiku, jei kiekvienu atveju vaikas turėtų pasirinkimo galimybę.

„Ar reikia pietų miego konkrečiam vaikui, priklauso nuo naktinio miego trukmės. Tikrai pasitaiko, kad ta trukmė trumpesnė, nei reikia tokio amžiaus vaikui. Daugelis veiklų yra popietinės, jos užtrunka, o ir šeimos gyvenimas dažnai lemia vėlesnę miego pradžią, todėl natūralu, kad naktinio miego trūkumas būdingas įvairaus amžiaus vaikams, ypač iš tų šeimų, kurios gyvena aktyviai ir be režimo. Būtų idealu, kad darželiuose būtų erdvės ir galimybių nusnūsti vaikams, tačiau prievarta tikrai nėra labai geras būdas padaryti, kad vaikas miegotų. Ramesnė veikla, ugdanti savireguliaciją, būtų naudingesnė negu priverstinis gulėjimas užsimerkus“, – sakė dr. R. Praninskienė.

Svarbi riba – 4–5 metai

Miegas, be abejonės, svarbus tiek mažiems, tiek dideliems. Vis tik jo poveikis, priklausomai nuo amžiaus, yra kiek skirtingas, sakė šeimos gydytoja, holistinio vaikų ir kūdikių miego specialistė Vytenė Menkevičienė.

Mokslininkai pastebėjo, kad vaikų iki 2,5 metų pagrindinė miego funkcija yra smegenų augimas, nervų sistemos vystymasis. Anot pašnekovės, būtent paviršutiniško REM miego metu smegenys yra aktyvesnės nei vaikui būdraujant, jos intensyviai apdoroja visą per dieną įgytą naują informaciją, galima sakyti, tarsi sudėlioja į ilgalaikės atminties lentynėles, taigi naktį vyksta intensyvus vaiko mokymasis.

„Pirmaisiais metais vaikas turi tiek daug visko išmokti ir miegas šiame procese atlieka labai svarbų vaidmenį. Vėliau miego metu taip pat vyksta naujų potyrių, informacijos apdorojimas, tačiau jis jau nėra toks intensyvus. Gana didelę vaiko miego dalį užima būtent paviršutiniškas REM miegas: jis sudaro apie pusę viso jo poilsio (beje, intensyvesniais mokymosi etapais, tobulėjant psichomotorinei raidai ar, pavyzdžiui, pasireiškiant atsiskyrimo nerimui, patiriant daug įspūdžių, pvz., pradėjus lankyti darželį, jo būna daugiau). Nuo 4–5 m. amžiaus jis pasiekia suaugusių žmonių lygį – apie 30 proc., pradeda vyrauti kiek kitoks – NREM miegas. Jis padeda pailsėti ir pačioms smegenims, jų aktyvumas miegant mažėja, išsiskiria augimo hormonas, yra aktyvinama imuninė sistema, taigi miegas atlieka išties daug svarbių funkcijų visai darniai organizmo veiklai“, – pasakojo miego specialistė.

Kiek vaikų, tiek skirtingų miego poreikių

Kalbant apie miego trukmę per parą, pasak pašnekovės, tai priklauso ir nuo vaiko amžiaus, ir nuo individualių jo miego poreikių.

„Kuo vaikas mažesnis, tuo miego poreikis yra didesnis. Pačios miego trukmės rekomendacijos yra sudaromos stebint sveikus tam tikro amžiaus grupių vaikus ir išvedant vidurkius. Žinant, jog kiekvienas vaikas miega labai skirtingą valandų kiekį, šios rekomendacijos taip pat gana plačiai svyruoja, pvz. dvejų metų vaikai gali miegoti nuo 10 iki 13 val. per parą, o 6–13 m. – nuo 9 iki 11 val. per parą. Beje, čia labai svarbu pabrėžti, kad mokslinės rekomendacijos yra sudarytos būtent bendrai paros miego trukmei, taigi, nėra jokių konkrečių nurodymų, kiek turėtų trukti būtent miegas dieną. Net ir to paties amžiaus vaikai gali miegoti labai skirtingą valandų skaičių, tačiau tiek miegantys mažiau, tiek miegantys daugiau gali būti sveiki ir laimingi vaikai. Turbūt ir mes pažįstame bent vieną suaugusįjį, kuris puikiai gali funkcionuoti po 5 val. nakties miego, tačiau kitiems reikia bent 8 val. Tai lemia mūsų genetika“, – atkreipė dėmesį V. Menkevičienė.

Žinant tai, visiškai natūralu, kad mažesnių miego poreikių vaikai greičiau atsisako pogulio, o jei vis tik užmiega dieną, tuomet vakare ilgai išlieka aktyvūs ir nakčiai užmiega gana vėlai. Ir atvirkščiai – didesnį miego poreikį turintiems vaikams pogulio dar prireikia kur kas ilgiau nei iki 2,5–3 metų, kaip nurodoma įvairiuose literatūros šaltiniuose.

„Nepaisant visada egzistavusių fiziologinių individualių paros miego trukmės skirtumų (turbūt kiekvienas, lankęs darželį, prisimena bent vieną sunkiai pogulio besimigdžiusį draugą), vis tik pastebiu teigiamą tendenciją: pradėta stipriau stengtis ir akcentuoti vaiko poreikius, jų individualumą, tampame liberalesni ir vaikų pogulio atžvilgiu“, – teigė pašnekovė.

Miegas yra miegas, nesvarbu – lovoje ar ant čiužinuko

Jos nuomone, svarbūs yra keli dalykai. Pirmiausia – pats pogulis darželyje neturi būti labai ilgas.

„Kai kurie vaikai jaučiasi pailsėję ir po trumpo, bet energiją grąžinančio pietų pogulio. Vaikus, kurie atsibunda kiek anksčiau nei kiti, galima pasikviesti į kitą patalpą, pasiūlyti jiems ramių veiklų. Vaikams, kurie visai nemiega (vyresniems, priešmokyklinukams), artėjant poguliui, galima pasiūlyti ramiai pabūti, bet neversti jų miegoti. Pavyzdžiui, galima jaukiai laiką praleisti sugulus ant čiužinių, tarp pagalvių, kiek pritemdytoje aplinkoje, klausantis istorijų, stebint šviesos projekcijas ant sienų ar klausantis atpalaiduojančios muzikos. Gali pasirodyti, kad miegas ne lovoje gali būti nekokybiškas, tačiau galiu patikinti, kad miegas yra miegas, nesvarbu, kur vaikas miegotų, svarbiausia, kad jis jaustųsi patogiai“, – teigė miego specialistė.

Ugdymo įstaigų personalui ji rekomendavo pažinti savo auklėtinių miego įpročius, pakalbėti apie tai su tėvais.

„Reikėtų išsiaiškinti, kaip namuose vaikas miegodavo dieną, koks jo miego poreikis, kaip jam sekasi užmigti vakarais namuose po dienos darželyje. Taip pat norėčiau pasakyti, kad ilgai vakare neužmigti vaikas gali ir dėl pervargimo, stiprių emocijų, kai organizme susikaupia streso hormonas kortizolis, dėl mitybos, taigi būtina į tai žiūrėti holistiškai“, – kalbėjo V. Menkevičienė.

Pietų miegas namuose: ką daryti?

Miego specialistė atkreipė dėmesį, kad tiek dėl didesnio fizinio aktyvumo, tiek dėl intensyvesnių emocijų darželyje vaikai įprastai pavargsta labiau nei namų aplinkoje, todėl net jei namuose vaikas pogulio jau nemiegodavo, jo dar gali prireikti pradėjus lankyti ikimokyklinio ugdymo įstaigą.

„Jei vaikas tikrai atsisako pogulio, namuose dieną galima jo ir nemigdyti, galbūt tik kiek anksčiau migdyti nakties miegui. Visada galima pabandyti sukurti ramią aplinką ir be prievartos pasiūlyti vaikui pailsėti. Galbūt ims ir užmigs. Ligos atveju mažylio organizmas nuvargsta greičiau, tad miego poreikis laikinai gali būti didesnis“, – sakė pašnekovė.

Svarbiausia suaugusiesiems vertėtų prisiminti, kad vaikas užmiega tik jausdamasis visiškai ramus, todėl jei migdymas nuolat primena kovą, greičiausiai mažylis neužmigs.

„Miego vieta turi sietis su teigiamais dalykais. Verta prisiminti, kad vaiko nenorui miegoti įtakos gali turėti ir tokie dalykai, kaip tėvų emocijos, vaiko fiziologija (miego poreikis, nuovargis ar nuovargio trūkumas), vidinio laikrodžio veiklos sutrikdymas dėl, pavyzdžiui, ryškaus apšvietimo ar saldumynų vakarienei“, – tikino šeimos gydytoja ir miego specialistė, pati turinti mažamečių vaikų.