Petrui aptikti vėžį pavyko dar ankstyvoje stadijoje: džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą nenumojo ranka

„Ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite,“ – tokius patarimus pažįstamiems žarsto 72-iejų vilnietis Petras, kuriam per storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą vėžys aptiktas pirmoje stadijoje, rašoma Nacionalinio vėžio instituto pranešime žiniasklaidai.

Baimės dėl tyrimų ir operacijos nejautė

Gegužę dėl storosios žarnos vėžio operuotas 72-iejų Petras šiandien dirbantis, geros nuotaikos ir optimistiškas. Vilniečiui onkologinė liga aptikta pačioje pradžioje – pirmoje stadijoje. Petras pasakoja, kad delsė pasitikrinti dėl vėžio – gąsdino pandemija. Tačiau dabar savo sprendimu labai džiaugiasi.

„Sausio mėnesį gavau kvietimą iš Antakalnio poliklinikos sudalyvauti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programoje. Tada pamaniau, ai, visur koronavirusas, palauksiu pavasario ir tada nunešiu tyrimus. Kovo pabaigoje man paskambino slaugytoja iš poliklinikos ir pasakė, kad kovas yra storosios žarnos vėžio žinomumo mėnuo ir vėl paragino išsitirti. Taip pat paprašė atnešti išmatų mėginėlį – tą ir padariau. Vėliau pažiūrėjau tyrimo rezultatus internete ir sužinojau, kad atsakymas yra teigiamas“, – pasakoja Petras.

Vilnietis nustebo dėl slapto kraujo išmatose tyrimo rezultato, todėl nusipirko testą vaistinėje ir tyrimą namuose pakartojo pats. „Iš pradžių nelabai norėjau tikėti, juk prieš trejus metus atsakymas buvo neigiamas. Todėl vaistinėje nusipirkau testą ir tyrimą pasidariau namuose. Ir šis testas parodė teigiamą atsakymą. Nors kraujo išmatose ir nesimatė. Tuomet šeimos gydytoja parašė siuntimą kolonoskopijai atlikti“, – kalba vilnietis.

Tyrimo metu vyro žarnyne aptikta polipų, kilo įtarimų dėl vėžio, todėl Petras tolimesnei konsultacijai buvo nusiųstas pas Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytoją chirurgą dr. Audrių Dulską.

„Kolonoskopija man buvo atlikta su nejautra. Prabundu, o gydytojas man sako: brolyti, radau 15 mažyčių polipėlių. Gydytojas nusiuntė mane pasidaryti kompiuterinės tomografijos. Gegužės pabaigoje man buvo išoperuotas navikas“, – pasakoja Petras.

Vyras sako žinią apie onkologinę ligą sutikęs ramiai – vidinės drąsos suteikė pasitikėjimas gydytojais: „Neišsigandau. Po kolonoskopijos man nepasakė nieko baisaus. Todėl pagalvojau, kad jeigu kas ir yra, tai yra pradžia. Nejaučiau jokios baimės, aš pasitikiu gydytojais. Po pusės metų turėsiu vėl apsilankyti“.

Šiandien vilnietis džiaugiasi, kad į prevencinę patikros programą ranka nenumojo ir laiku išsityrė. „Gydytojas man pasakė, kad išsityriau pačiu laiku, nes tai buvo vėžio pradžia. Todėl dabar, ką sutinku, ar bendraamžius, ar jaunesnius, sakau, kad jei tik priklauso prevencinė programa, eitų tikrintis. Nepražiopsokite ir eikite“, – ragina Petras. Vyras ramina ir bijančius kolonoskopijos tyrimo.

„Absoliučiai nėra ko bijoti. Žmonės, nebijokite eiti. Jei tik yra galimybė, siunčia – eikite ir darykite. Pagalvojau, kaip gerai, kad gyvenu mieste. Jei gyvenčiau kur nors kaime, turbūt nebūčiau pasitikrinęs profilaktiškai ir vėliau man vėžį rastų jau kokios trečios stadijos. O paskui gydytojai sakytų: o kur tu buvai anksčiau? O žmogus gi tai laiko, tai noro neturi...“ – samprotauja vilnietis.

O ar po operacijos pasikeitė vilniečio kasdienybė? Petras sako, kad gyvenimas teka sena vaga: teko tik pakoreguoti valgiaraštį ir nekilnoti sunkių daiktų.

Kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys – tuo geresnė prognozė

Anot gydytojo chirurgo dr. A. Dulsko, Petro atvejis – sėkmės istorija apie tai, kodėl verta tikrintis prevenciškai.

„Petro situacija buvo labai „dėkinga“ ir tai yra tobulas pavyzdys, kad veikia ir kam reikalinga storosios žarnos vėžio patikros programa. Ponas Petras jokių skundų neturėjo, tiesiog profilaktinio patikrinimo metu nustatyti keli polipai, iš kurių vienas jau buvo supiktybėjęs. Atlikta operacija – pašalinta dalis žarnos. Patologinis atsakymas parodė, jog tai pirmos (ankstyvosios) stadijos vėžys. Jokio papildomo gydymo nebereikia. Sekimas reikalingas, kaip ir bet kurios stadijos vėžio, tačiau tai galima daryti rečiau – kartą į pusmetį. Be to, ankstyvosios stadijos vėžio atkryčio galimybė yra labai reta“, – pasakoja dr. A. Dulskas.

Gydytojas chirurgas pabrėžia, kad kuo anksčiau diagnozuojamas vėžys, tuo didesnis paciento išgyvenamumas: „Jeigu vėžys nustatomas pirmos stadijos, 5 ir daugiau metų išgyvena beveik visi pacientai (100 proc. išgyvenamumas), tuo tarpu IV stadijos išgyvenamumas gerokai sumažėja (mažiau nei 15 proc. išgyvena 5 metus). Ankstyvesnių stadijų išgyvenamumas geresnis, nebereikia jokio papildomo gydymo, galima rečiau tikrinti – taip sumažėja stresas. Ankstyvas stadijas lengviau ir operuoti, dažniau galima taikyti minimaliai invazyvias priemones, reikalingi gerokai mažesni pjūviai. Tokiu būdu sutrumpėja ir buvimo ligoninėje laikas“.

Anot gydytojo chirurgo, todėl ir prevencinėje storosios žarnos vėžio programoje dalyvauti svarbu. Įrodyta, jog dalyvaujant patikros programose nustatomos ankstyvesnės stadijos, o tokiu būdu sumažinamas mirtingumas, ilgėja gyvenimo trukmė. Visgi, anot dr. A. Dulsko, per prevencinę patikrą dažniausiai diagnozuojamas pažengęs storosios žarnos vėžys, ankstyvosios vėžio stadijos sudaro nedidelę dalį. Todėl taip pat labai svarbi šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas.

„Rizikos veiksniai yra universalūs, standartiniai ir labai gerai žinomi, tačiau visiems labai sunkiai įgyvendinami. Tai fizinio aktyvumo nebuvimas, viršsvoris ir nutukimas, greito maisto valgymas, raudona termiškai apdorota mėsa, alkoholis ir rūkymas. Yra ir veiksnių, kurių negalima keisti – genetiniai faktoriai, aplinka“, – reziumuoja dr. A. Dulskas.

Lietuvoje 2009 m. patvirtinta valstybės finansuojama Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kurios tikslas – kuo anksčiau nustatyti storosios žarnos vėžį. Gyventojams dalyvavimas šioje profilaktinėje programoje nieko nekainuoja, tyrimai apmokami iš PSDF lėšų. Programa priklauso 50–74 m. amžiaus moterims ir vyrams: kartą per 2 metus reikia atlikti slaptojo kraujo išmatose tyrimą. Maždaug 10 proc. programoje dalyvaujančių žmonių slapto kraujavimo testas būna teigiamas ir jie siunčiami atlikti išsamesnį endoskopinį tyrimą – kolonoskopiją. Dėl dalyvavimo programoje reikia kreiptis į šeimos gydytoją.