Patyčios, grasinimai ir net fizinis smurtas – gimdyvės Lietuvoje vis dar patiria neapibrėžtą akušerinį smurtą

Patyčios, žeminimas, balso kėlimas ar net fizinis smurtas – patirtis, su kuria susidūrė ne viena gimdyvė. Lietuvos sveikatos priežiūros sistemoje terminas „akušerinis smurtas“ dar nėra apibrėžtas, o tai, pasak Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, tyrusios medikų požiūrį į šią problemą, neleidžia pradėti spręsti šio klausimo. Ji įsitikinusi – norint gerinti gimdymo patirtis moterims, būtina keisti ir pačią sveikatos priežiūros sistemą. 

K. Nemaniūtė-Gagė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) tyrė medikų požiūrį į akušerinį smurtą. Pasakodama apie tyrimą, ji pastebi, kad svarbi problema kyla dėl to, kad akušerinis smurtas Lietuvoje nėra apibrėžtas.

„Šiandien Lietuvoje mes tokio apibrėžimo neturime ir aš manau, kad labai būtina visuomenėje pradėti apie tai kalbėti, kelti šitą klausimą tiek su moterų bendruomene, tiek su politikais, tiek su sveikatos priežiūros specialistais“, – LRT RADIJO laidai „10–12“ akcentuoja pašnekovė.

Jos atlikto tyrimo rezultatai atskleidžia, kad sveikatos priežiūros specialistai Lietuvoje suvokia du akušerinio saugumo tipus.

„Vienas yra fizinis, medicininis saugumas, o kitas – emocinis, psichologinis. Iš esmės visi, su kuriais kalbėjau, pabrėžė, kad medicininis saugumas Lietuvoje yra aukšto lygio, mirtingumas yra labai mažas, kad išgyvena tiek gimdyvės, tiek naujagimiai, ir tuo labai didžiavosi, lygino su kitomis šalimis. Kalbant apie emocinį, psichologinį saugumą, dauguma vis dėlto pasakė, kad šiandien Lietuvoje, gimdymo namuose, šio saugumo nėra“, – pasakoja K. Nemaniūtė-Gagė, ir priduria, kad emocinė ir psichologinė gimdyvės būsena lemia lengvesnį gimdymą.

Pašnekovė nurodo, kad Motinystę globojančių iniciatyvų sąjunga yra atlikusi gimdyvių apklausas, kurios atskleidžia šokiruojančią statistiką – net 16 proc. ligoninėse gimdžiusių moterų patyrė patyčias, gąsdinimus ir prievartą, o 15 proc. jautė spaudimą dėl intervencijų.

Todėl K. Nemaniūtė-Gagė kelia klausimą: ar tikrai Lietuvoje galime kalbėti apie saugų gimdymą, kai nėra užtikrinamas emocinis ir psichologinis saugumas?

„Tikriausiai po jokios kitojs paslaugos mes nesakome: „Gyvas likai ir užtenka“, – įsitikinusi tyrėja.

Pasak pašnekovės, daliai žmonių yra sudėtinga suprasti, kad net ir grasinimai yra akušerinis smurtas.

„Dauguma mano, kad kalbėjimas, gal net grasinimas nėra akušerinis smurtas, nes tiesiog tuo metu buvo neįmanoma kitaip susitarti. Dažniausiai akušeriniu smurtu laiko fizinį smurtą, t. y. laikymą prieš gimdyvės valią, neinformavimą apie kažkokią procedūrą, procedūros atlikimą be sutikimo. Pavyzdžiui, gimdyvės dažnai pasakoja, kad grasina, kad jeigu dabar nepagimdysi, išeisiu. <...> Dar yra daromi tokie dalykai “, – dalijasi ji.

Tyrimo autorė taip pat išskyrė šalyje nuskambėjusį atvejį, kai atsisakiusiai gimdyti moteriai buvo iškviesta policija, o ją gimdymo metu laikę pareigūnai visuomenės suvokti kaip herojai.

„Žinoma, mes nežinome to įvykio detalių ir negalime įvardyti, kad tai tikrai buvo akušerinis smurtas, bet kiek buvo viešai prieinama [informacija], vien žiūrėdamas į tai, kad į gimdymo palatą gimdančiai moteriai kviečiama policija, ji jėga užkeliama ant gimdymo stalo, laikoma ir policijos pareigūnas darosi asmenukę, kurią policija skelbia [socialiniuose tinkluose], o miesto meras teikia padėką, tikrai pagalvoji, kaip turėjo jaustis gimdyvė, kai jos gimdymas buvo prievartinis“ , – komentuoja K. Nemaniūtė-Gagė.

Medikų apklausos, anot tyrimo autorės, atskleidžia, kad sveikatos priežiūros specialistai šioje srityje nori pažangos, tačiau juos riboja sveikatos priežiūros sistema.

„Beveik visi paminėjo, kad medicinoje mes vis dar neturime žalos be kaltės atlyginimo sistemos. Vadinasi, jeigu medikas suklys, jeigu kažką atliks ne pagal protokolą, jis bus baudžiamas – baudžiamas ir visuomenės, ir teisine prasme. Ne viena interviu davusi [specialistė] pripažino, kad vis dėlto yra pasirenkama ne kas geriau tuo metu yra gimdyvei, bet kad būtų labiau laikomasi protokolų, nes jeigu kažkas atsitiks, bus kaltas medikas“, – aiškina pašnekovė.

Ji pastebi, kad medikams net ir suprantant emocinės ir psichologinės gimdyvės būsenos svarbą gimdymui, egzistuoja galių pasiskirstymai, iš moters perimama visa kontrolė.

„Yra tam tikri feministiniai judėjimai, kurie kalba, kad taip, moters kūnas yra atjungiamas, iš jo atimama galia net spręsti, jausti, kaip jam patogu gimdyti. Apklausose klausiau, ar moteris gali pasirinkti gimdymo pozą, iš tikrųjų visi atsakė, kad gali, bet vėliau paaiškėjo, kad didžioji dauguma vis dėlto gimdo gulėdamos ant nugaros, kas iš tikrųjų yra pats nepatogiausias gimdymas, <...> bet toks gimdymo būdas yra patogus medikams, nes viskas yra labai aišku. Vadinasi, <...> norima kontroliuoti, prižiūrėti gimdymą, nes sistema medikus verčia viską kontroliuoti, viską surašyti ir būti atsakingiems užbaigti“, – aiškina tyrėja.

K. Nemaniūtė-Gagė tvirtina, kad gimdymo procesas tapo labai medikalizuotas, gimdyvės ne tik nežino savo teisių, bet ir nebegirdi savo kūno signalų, nors, anot jos, visi apklausoje dalyviai nurodė, kad „moters kūnas jaučia, kaip gimdyti, kada gimdyti, kokioje pozoje gimdyti geriausiai“.

„Jeigu mes norime dalį kontrolės perduoti pačioms moterims, kad jos galėtų spręsti, kaip gimdyti, kokia poza gimdyti, kur gimdyti, turime galvoti, kaip keisti [sistemą], kad dalį tos atsakomybės nuimtume nuo sveikatos priežiūros specialistų“, – pabrėžia pašnekovė.

Tyrime taip pat kalbėta apie medikų patiriamą smurtą iš gimdyvių. Ji nurodė, kad dažniausiai tai būna nuspyrimas arba apšaukimas. K. Nemaniūtė-Gagė ragina suprasti, kad gimdymo metu moteris būna ypač neįprastoje būsenoje, todėl čia reikėtų skatinti jų pasitikėjimą medikais.

„Vsuomenę šviesti reikia, bet natūralu, kad gimdyti atvykusiai moteriai tai nėra įprasta dienos veikla ir tu nežinai, kaip jausiesi, kokio dydžio skausmas bus. Tikriausiai mes čia turime kalbėti apie tai, kaip moteris išmokyti pasitikėti sveikatos priežiūros specialistais gimdymo metu, o būtent akušerius ir akušerius-ginekologus išmokyti, kaip su moterimis bendrauti etiškai, kaip jas girdėti, kaip girdėti jų kūnus, norus“, – akcentuoja tyrimo autorė.

K. Nemaniūtė-Gagė įsitikinusi, kad vienas svarbiausių dalykų gimdymo metu yra gimdyvės ir sveikatos priežiūros specialistų bendravimas ir susikalbėjimas. Tačiau norint tai pasiekti būtina atsisakyti vyraujančio protokolinio požiūrio, kurį lemia sveikatos priežiūros sistema.

„Kai naujagimis gimsta, pagal visas taisykles, jis turėtų būti uždedamas motinai ant krūtinės. Tai jau vyksta Lietuvos ligoninėse, tačiau tai vis tiek yra labiau protokolinis dalykas, kuris realiai neužtikrina to odos prie odos kontakto, nes iš pradžių reikia pasverti, pamatuoti, paskiepyti ir dažnai padedamas jau aprengtas kūdikis“, – nurodo tyrimo autorė.

Viso pokalbio klausykitės įraše: