„Pati ir kariauk“: Dagestano gyventojai pasakė, ką galvoja apie mobilizaciją

Viena ten dirbanti Kremliaus režimo šalinininkė pabandė Dagestano gyventojus „sugėdinti“, pareiškusi, kad štai netgi ji pasirengusi kariauti, tačiau toks neva nuoširdus ryžtas protesto dalyvius tik dar labiau suerzino.

„1941-1945 metais kariavome, tai buvo karas. O dabar čia joks ne karas. Tai viso labo politika“, – pareiškė vienas vyras.

Тем временем, в одном из военкоматов Дагестана #россия pic.twitter.com/keJZOs7zpg

— Алексей Кириленко (@Kirilenko_a) September 22, 2022

Maža to, karinio komiteto darbuotoja netgi nesugebėjo suformuluoti, nuo kokios tiksliai grėsmės Dagestano gyventojai turi Ukrainoje ginti Rusijos Federaciją, pareiškusi, kad jiems vertėtų žiūrėti televizorių. Toks pasiūlymas sulaukė ne ko kito, o patyčių.

Susirinkusieji akcentavo, kad niekas jų nepuola. Karinio komiteto darbuotoja dar bandė pasakoti, kad, esą, už Rusiją Ukrainoje kariauja jos sūnus, o jeigu prireiks – eis kariauti ir pati.

Į tai jai buvo atsakyta, kad pati lai eina, o sūnaus į karą siųsti nereikėjo: „Pati ir kariauk, o aš neketinu“.

Tuo metu socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašų, kuriuose matyti, kad Dagestano Babajurtovsko rajone dėl protestų prieš mobilizaciją uždarytas pagrindinis kelias. Iš pradžių jį užtvėrė vietos gyventojai, o dabar, kaip teigia stebėtojai, jį blokuoja jėgos struktūros.

Местные жители перекрыли федеральную трассу у Бабаюрта pic.twitter.com/fAEszeBUku

— Руслан Ахалчи (@akhalchi) September 22, 2022

Vakarų ekspertai mano, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija pratęs karą Ukrainoje, bet nepakeis jėgų pusiausvyros, taip pat perspėja nesureikšminti Kremliaus menkai užmaskuoto grasinimo panaudoti branduolinę ginkluotę.

V. Putinas išvakarėse paskelbė apie 300 tūkst. rezervistų šaukimą, o vasario pabaigoje įsiveržimui į Ukrainą buvo sutelkta beveik 200 tūkst. karių. Apie dalinę mobilizaciją Kremliaus šeimininkas paskelbė jo kariams praradus didelę dalį karo pradžioje užgrobtų Ukrainos teritorijų.

Šią savaitę okupuotoms Ukrainos teritorijoms – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritims – Maskvos primesta valdžia taip pat paskelbė, kad rugsėjo 23–27 dienomis ketina surengti aneksinius referendumus dėl prisijungimo prie Rusijos. Vakarų šalys šiuos ketinimus pasmerkė ir pažadėjo paskelbti Maskvai naujų sankcijų.

Tačiau analitikai teigia, kad tai buvo politiškai rizikingas Rusijos vadovo žingsnis, nes šalies viduje didėja pasipriešinimas karui, o karinės mobilizacijos struktūra per pastarąjį dešimtmetį susilpnėjo.

„Jie nesugebės to padaryti gerai“, – sakė „RAND Corporation“ Rusijos gynybos specialistė Dara Massicot, tyrinėjanti mobilizacijos procesą.

„Jie surinks žmones ir siųs juos į frontą su senu apmokymu, prastu vadovavimu, dar prastesnės būklės įranga nei aktyviosios tarnybos pajėgos ir siųs juos chaotiškai dalimis, nes neturi laiko laukti“, – teigė ji.

Vašingtono analitinio centro „Center for a New American Security“ gynybos specialistas Michaelas Kofmanas savo ruožtu įspėjo nenuvertinti šių pastangų.

Tai padės Maskvai sutvirtinti dabartines fronto linijas, kurias smarkiai spaudžia Ukrainos kariai, kuriuos Vakarai remia savo ginkluote.

„Akivaizdu, kad Rusijos kariuomenė yra labai pažeidžiama artėjant žiemai, o 2023 metais ji atrodys dar blogiau“, – trečiadienį sakė M. Kofmanas.

„Taigi, tai gali išplėsti Rusijos galimybės tęsti karą, bet jo bendra trajektorija ir rezultatai neturėtų pasikeisti“, – teigė jis.

Tačiau V. Putino iššūkis – suburti pajėgas, kurios būtų tinkamai apmokytos, aprūpintos tinkama įranga, turėtų kompetentingą vadovybę ir būtų motyvuotos.

„Jei bus apmokyti šie rezervistai,.. tai vis tiek nėra daug. Mokymo kokybė vis tiek bus abejotina. Kas jiems vadovaus? Visi kiti dalykai tebėra atviri klausimai“, – sakė Robas Lee, Filadelfijoje įsikūrusio Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis.

„Šiame kare vis dažniau dalyvaus motyvuoti savanoriai iš Ukrainos pusės, o iš Rusijos pusės bus daugiau žmonių, kurie nenori ten būti“, – spėjo jis.

Į atsargą išėjęs australų generolas ir gynybos analitikas Mickas Ryanas teigia, kad V. Putinas vis dar nori „pratęsti karą ir pergudrauti Vakarų valstybes“.

„Atsižvelgiant į tai, kad koviniai rezultatai prastėja nuo 3–4 mėnesio žymos, tai yra išsekusios pajėgos, kurias reikia rotuoti“, – parašė jis per „Twitter“.

„Šaukiamų karių skaičius nėra pakankamas, kad jie galėtų įnešti lemiamą indėlį ar pakeisti karo baigtį... Tai labiau susiję su rotacija ir pakeitimu“, – pridūrė ekspertas.