Patekti pas dermatovenerologą Šiauliuose pacientai gali tik po 4 mėn., ligoninė teisinasi – nėra kam dirbti

Į LRT Girdi kreipėsi šiaulietė Rasa (pavardė portalui žinoma – LRT.lt). Pasak moters, nuo vaikystės atopiniu dermatitu sergančiam 12-mečiui sūnui maždaug tris savaites nepraeina bėrimas aplink nosį, todėl šeima norėjo pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu. Tačiau pabandžius užsiregistruoti paaiškėjo, kad artimiausias vizito laikas tik po 4 mėnesių. 

Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija neslepia – dar vieno odos ligų gydytojo nesėkmingai ieškoma jau 6-erius metus. Ji primena, kad tam tikrais atvejais dėl bėrimų pakonsultuoti gali ir šeimos gydytojas, o esant tikrai sunkioms būklėms ar įtarimams dėl onkologinių susirgimų, pacientai pas gydytojus patenka „skubos tvarka“.

Tiesa, panaši situacija yra ne tik Šiauliuose, bet ir kituose miestuose: gydytojo dermatologo konsultacijos pacientai priversti laukti ilgiau nei mėnesį. „Per tiek laiko gali ir pasveikti arba nepagydomai susirgti“, – liūdnai juokauja kai kurie pacientai.

Išgirdo, kad laukti gali tekti 4 mėnesius

„Gydytojo konsultacijos reikia mano 12 metų sūnui – jam apie tris savaites yra bėrimas aplink nosį. Kadangi sūnus nuo gimimo serga sunkiu atopiniu dermatitu, nuo 1,5 metų yra alergiškas daug kam, turime priešgrybelinių, hormoninių tepalų, kuriais bandėme gydyti bėrimą. Bet turimi vaistai nepadeda, reikia gydytojo konsultacijos, reikėtų paimti pasėlį tyrimui“, – portalui LRT.lt pasakojo Rasa.

Šiauliuose gyvenanti moteris pirmiausia kreipėsi į Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų skyrių. „Prieš skambindama telefonu į registratūrą bandžiau registruotis tinklapyje e.sveikata.lt, bet laisvų vietų nėra“, – pasakojo moteris.

Prisiskambinusi į ligoninės registratūrą ji išgirdo, kad patekti pas gydytoją specialistą greit nepavyks: „Registratorė pasakė, kad gali užrašyti į eilę, kurios trukmė – 4 mėnesiai. Aš sakau: „Kaip tai 4 mėnesiai? Konsultacijos sūnui reikia dabar, per 4 mėnesius ir numirti galima.“ Bet man paaiškino, kad dirba tik viena gydytoja, prasideda atostogos, vasara – taip ir susidaro tokios eilės“, – pokalbį su registratūros darbuotoja atpasakojo Rasa. Jokių kitų variantų, pasak jos, niekas nepasiūlė.

Ieškodama pagalbos, ji kreipėsi į polikliniką, kurioje dirba sūnaus šeimos gydytoja. „Su pačia šeimos gydytoja nesikonsultavau, nes tai – odos bėrimas. Šeimos gydytoja gali išrašyti siuntimą pas alergologą, o pas odos gydytoją siuntimo nereikia. Skambinau į klinikos registratūrą, kur dirba mūsų šeimos gydytoja, klausiau, gal čia būtų galima paimti pasėlį tyrimui, bet registratorė sakė, kad tokių paslaugų klinika neteikia, reikia kreiptis į odos gydytoją“, – apie nesėkmingus bandymus sakė šiaulietė.

Supratusi, kad į valstybinę įstaigą konsultacijai dėl bėrimo sūnus greit nepateks, Rasa ėmė domėtis privačiai dirbančiais odos ligų gydytojais.

„Šiauliuose radau privatų odos ligų gydytoją, jo konsultacija galima jau pirmadienį, t. y. po savaitės nuo registracijos. Konsultacijos kaina – 30 eurų. Tačiau gydytoja čia galėtų tik apžiūrėti bėrimą – pasėlio paimti nėra galimybės. Tokį tyrimą galima atlikti kitoje klinikoje, bet tai papildomai kainuotų 27,5 Eur. Jeigu kažkas išauga iš paimto pasėlio, reikia ir vėl mokėti – tam, kad sužinotum, kas išaugo. Klausiau tyrimus atliekančios klinikos registratorės, kiek tai kainuoja. Ji sakė, kad priklauso nuo to, kas išaugo iš pasėlio – gali būti 13 Eur. Jeigu niekas neišauga, tai papildomai mokėti nereikia“, – pasakojo šiaulietė, pridūrusi, kad kituose miestuose odos gydytojo neieškojo.

Moteris neslėpė nusivylimo: „Man pikta, kad reikia mokėti privalomą sveikatos draudimą, o norėdama užregistruoti sūnų pas odos gydytoją turiu arba laukti eilėje 4 mėnesius, arba mokėti pinigus už vizitą pas privatų gydytoją. O jeigu aš neturiu pinigų sumokėti už tyrimus privačioje klinikoje, už vizitą pas privatų gydytoją? Kaip atrodys mano sūnaus bėrimas po 4 mėnesių laukimo patekti pas Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoją?“

Esant įtarimams dėl onkologinių ar venerinių ligų, priima greičiau

Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja Reda Vaitkevičiūtė-Limantė sako, kad šiuo metu laukiančiųjų pas odos gydytoją eilėje yra daugiau kaip 2200 pacientų.

Anot medikės, ilgos eilės susidaro tiek dėl gydytojų dermatovenerologų trūkumo, tiek dėl to, kad gydytojo dermatovenerologo konsultacijoms nereikalingas siuntimas. „Dėl to, būna, jog žmonės „atsistoja“ į eilę dėl nedidelių problemų ir, joms praėjus, neinformuoja ir neatšaukia savo vizito – tiesiog neatvyksta paskirtu laiku. Yra ir tokių, kurie užsirašo į eilę „dėl visa ko“, „jei išbers“, žinodami, jog pas mus didelės eilės“, – sakė R. Vaitkevičiūtė-Limantė.

Ji atkreipė dėmesį, kad dauguma odos ligų yra lėtinės ir dažniausiai skubios konsultacijos joms nereikalingos.

„Tačiau, esant ūmiam, staigiam išbėrimui visuomet rekomenduojama pirmiausiai kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris suteiks pirmąją pagalbą laukiant gydytojo dermatovenerologo konsultacijos, kurios galbūt po šeimos gydytojo apžiūros ir nereikės. Arba šeimos gydytojas, matydamas, jog reikalinga skubi gydytojo dermatovenerologo konsultacija, nukreips pacientą konsultacijai skubos tvarka, surašydamas siuntimą. Tokiu atveju, kaip ir esant lytiškai plintančių ligų įtarimui ar išbėrus vaikučius, pacientai priimami anksčiau, į tarpus tarp iš anksto registruotų pacientų. Skubos tvarka į vadinamuosius „žalius koridorius“ registruojami ir pacientai, kuriems įtariama onkologinė liga. Šiuo atveju taip pat reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą“, – kalbėjo Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų skyriaus gydytoja.

Naujo dermatologo neranda jau 6-erius metus

Šiuo metu ligoninės Odos ir veneros ligų skyriuje dirba dvi gydytojos dermatovenerologės 1 etato krūviais. Abi medikės, pasak R. Vaitkevičiūtės-Limantės, dirba tiek ambulatorijoje (čia teikia ambulatorines paslaugas konsultacijų poliklinikoje), tiek dienos ir paros stacionaruose.

„Šiuo metu dirbti ambulatorijoje ir skyriuje laisvi 1,75 etato, naujo gydytojo dermatovenerologo nesulaukiame jau 6-us metus. Per 1 mėnesį vidutiniškai ligoninėje suteikiama maždaug 600 ambulatorinių konsultacijų. Svarbu paminėti, kad Šiauliuose daugiau nėra viešosiose įstaigoje dirbančių gydytojų dermatovenerologų, jų trūksta ir aplinkiniuose rajonuose, todėl paslaugos teikiamos ne tik Šiaulių miesto, bet ir Šiaulių, Joniškio, Kelmės ir kitų rajonų pacientams“, – pabrėžė pašnekovė.

SAM siūlo ieškoti specialistų ne tik savo mieste

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) portalui atsiųstame komentare primena, kad gydytojo specialisto konsultacijai pacientas gali registruotis bet kurioje gydymo įstaigoje tiek savo mieste, tiek visoje Lietuvoje.

„Patogiausias būdas tai padaryti – Išankstinės pacientų registracijos informacinė sistema (IPR IS) https://ipr.esveikata.lt. Pagal paciento pasirinktus kriterijus registracijos sistema pateiks visą sąrašą įstaigų ir specialistų, pas kuriuos galima registruotis su gydytojo siuntimu ar be jo. Matydamas realų gydytojų specialistų užimtumą, pacientas gali rinktis tą gydymo įstaigą, kurioje pas gydytoją pateks greičiau“, – nurodoma SAM atsakyme.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos specialistai informuoja, kad balandžio 20 d. duomenimis, IPR IS gydytojo dermatovenerologo konsultacijai gauti artimiausias laisvas vizitas Šiaulių regione buvo Kuršėnų ligoninėje balandžio 28 d., Radviliškio ligoninėje – birželio 13 d.

Anot ministerijos, pagrindinės priežastys, kodėl susidarė tokia situacija, – specialistų trūkumas ir didelis konsultacijų poreikis.

„Pacientams ir jų artimiesiems susiorientuoti, kur yra trumpesnės eilės, gali padėti eilių švieslentė: https://osp.stat.gov.lt/pacientu-eiles. Balandžio 20 d. švieslentės duomenimis, prie IPR IS prisijungusiose Šiaulių miesto savivaldybės gydymo įstaigose 93 proc. pacientų pas gydytoją dermatovenerologą patenka laiku – per 30 dienų. 6,9 proc. pacientų tenka laukti ilgiau – iki 60 dienų, o 0,1 proc. pacientų dermatovenerologo konsultacijos laukia ilgiau nei 60 dienų“, – rašoma LRT.lt atsiųstame SAM komentare.

Medicinos paslaugų suteikimo terminus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 153 straipsnis.

Eilės pas daugumą gydytojų specialistų

Deja, nors įstatymas numato, jog šeimos gydytojo siuntimą turinčiam pacientui gydytojo specialisto konsultacija turėtų būti suteikta per mėnesį, realybė kitokia.

Kaip LRT.lt nurodė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK), gydymo įstaigų teiktais 2022 m. duomenimis, ilgiau nei mėnesį pacientams vizito teko laukti pas 52 proc. endodontologų, o pas 34 proc. šių specialistų konsultacijų laukimo laikas truko nuo 0 iki 14 dienų. Taip pat ilgiau nei 31 dieną pacientai laukė pas 48 proc. ortodontų odontologų, o pas 36 proc. jų pateko greičiau nei per mėnesį, pas 16 proc. – laukė trumpiau nei 14 dienų.

Panašūs duomenys ir apie hematologų konsultacijas: pas 47 proc. šios srities specialistų buvo galima patekti tik po 30 dienų. Tiesa, 32 proc. šių specialistų konsultacijas pacientams galėjo suteikti ne ilgiau nei per 30 dienų, o 21 proc. – per mažiau nei dvi savaites.

Apsišarvuoti kantrybe turėjo ir pacientai, kuriems prireikė gydytojų genetikų konsultacijos. VLK duomenimis, pernai vizito pas 37 proc. gydytojų genetikų pacientams teko palaukti ilgiau nei mėnesį, pas 21 proc. patekdavo per mėnesį ir pas 42 proc. – per dvi savaites.

Skatina gydymo įstaigas suteikti daugiau konsultacijų

Gydymo įstaigų pateiktais ir VLK susistemintais 2023 m. sausio mėnesio duomenimis, ilgiau nei 30 dienų apsilankymo teko laukti pas 79 proc. ortodontų odontologų bei hematologų, pas 53 proc. plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojų, pas 50 proc. vaikų neurochirurgų. Taip pat šiemet sausį ilgiau nei mėnesį pacientams vizito teko laukti ir pas 44 proc. gydytojų genetikų.

Teigiama, kad kai kuriose gydymo įstaigose eilės pas gydytojus specialistus susidaro dėl to, kad trūksta šios srities gydytojų (specialybės itin retos arba tiesiog nėra tų specialybių gydytojų).

Kita priežastis – pacientai pageidauja eiti pas konkretų gydytoją ir laukia, kada galės priimti ir konsultuoti būtent jis, nors pas kitą šios specialybės gydytoją galėtų patekti greičiau.

Portalui LRT.lt pateiktame VLK atsakyme pabrėžiama, jog dėl eilių pas gydytojus specialistus gydymo įstaigos neturėtų dangstytis apmokėjimo trūkumu, nes pernai VLK net du kartus skelbė, kad visos (t. y. ir viršsutartinės) paslaugos bus apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis – taip siekta paskatinti gydymo įstaigas rasti galimybių pacientams suteikti kuo daugiau konsultacijų.