Patarimai patyrusiems traumą: kada skaudančią kūno vietą reikia šildyti, o kada – šaldyti?

Kartais paprastas pasivaikščiojimas žiemą gali baigtis netikėtu nugriuvimu paslydus ir vėliau jį lydinčiais skausmais. „Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Aleknienė dalijasi patarimais, kaip namų sąlygomis greičiau palengvinti raumenų patempimus, sutrenkimus ir kitas traumas, bei paaiškina, kokiais atvejais reikėtų gydytis šaldančiomis, o kokiais – šildančiomis priemonėmis, rašoma pranešime spaudai.

Šalčio ir šilumos terapijos dažnai yra naudojamos kaip patempimų, skausmo, patinimų ir kitų traumų gydymo priemonės, pasakoja vaistininkė. Anot jos, tinkamai pasitelktas šaltis arba šiluma gali sumažinti skausmą, padėti pažeistų audinių gijimui, kontroliuoti patinimą, atpalaiduoti įtemptus raumenis.

„Visgi susižeidus reikia įsitikinti, kuris metodas jums tinkamas, kadangi neteisingai naudojami jie kartais gali netgi pabloginti traumą, prailginti gijimo laikotarpį. Pavyzdžiui, šilumos terapija gali iššaukti stipresnius uždegimo simptomus, o šalčio terapija gali priversti jūsų maudžiančius raumenis dar stipriau įsitempti“, – pabrėžia J. Aleknienė.

Šalčio terapija – veiksmingiausia per 48 valandas

Vaistininkė pasakoja, kad šalčio terapija gali sumažinti skausmą ir patinimą.

„Šaldymas padeda sutraukti kraujagysles ir sulėtinti kraujotaką. Tai labai svarbu, nes šaldomos kūno vietos temperatūra nukrenta, taip paveikdama nervines galūnėles, o visa tai sumažina patiriamą skausmą. Tokia šalčio terapija yra veiksmingiausia per pirmąsias 48 valandas po susižeidimo. Kūno dalis per dieną šaldykite trumpais intervalais – po 2-5 minutes. Bendrai per dieną tam turėtų būti skiriama iki 10-15 minučių“, – pataria J. Aleknienė.

Jeigu įvykus traumai namuose neturite šaldančio tepalo, vaistininkė pataria išbandyti kitas alternatyvas. Pavyzdžiui, rinktis ledukus, šaltus šlapius rankšluosčius arba šaldytą maistą. Tik ji priduria – visas šaldytas priemones prieš dedant ant odos įvyniokite į medžiagą, nes priešingu atveju galite pažeisti odą, audinius ir nervus.

Šilumos terapija – vieno karto per dieną negana

Šilumos terapija taikoma raumenų ir sąnarių skausmui malšinti, atpalaiduoti įsitempusius raumenis bei palengvinti jų spazmus.

„Šildant kraujagyslės išsiplečia ir suaktyvina kraujotaką bei medžiagų apykaitą, dėl ko sužeista kūno dalis pradeda greičiau gyti. Visgi kartais manoma, kad vienąkart pasitepus šildančiu tepalu praeis nugaros ar kitų raumenų skausmai, tačiau iš tiesų šildančias priemones reikėtų naudoti reguliariai. Pavyzdžiui, tris kartus per dieną po 10-15 minučių. Taip pat nepamirškite, kad puikia šilumos terapija raumenų atpalaidavimui gali tapti ir ilgesnis pagulėjimas karštoje vonioje“, – pasakoja vaistininkė.

Anot jos, šilumos terapijai itin praverčia šildomieji tepalai ar pleistrai, tačiau taip pat gali praversti ir guminė šildomoji pūslė, kurią reikėtų pripildyti šiltu vandeniu.

Kada kreiptis į medikus?

Sąžiningai namuose atliekant šilumos arba šalčio terapijas, turėtumėte jau po 3-5 dienų atsisveikinti su skausmais. Visgi vaistininkė perspėja, kad jeigu per pirmas 48 valandas nepajutote nė menkiausio palengvėjimo, o trauma atrodo tik blogiau – kreipkitės į gydytoją.

„Nors šalčio ir šilumos terapijos yra plačiai naudojamos, jos tinka ne visiems. Pavyzdžiui, šalčio terapijos reiktų vengti žmonėms, turintiems padidėjusį jautrumą šalčiui. O šilumos terapija nerekomenduojama žmonėms, sergantiems kraujagyslių ligomis, giliųjų venų tromboze“, – pasakoja vaistininkė.