„Paspaudžiau šviesoforą, vis tiek laukiau 2 minutes“: ar palietus mygtuką prie perėjos žalia užsidega greičiau?

Socialiniuose tinkluose užvirė karšta diskusija. Šviesoforo mygtukas prie pėsčiųjų perėjos buvo paspaustas, o žalio signalo vilniečiui vis tiek teko laukti beveik 2 minutes. „Koks tada to mygtuko tikslas?“ – retoriškai klausė jis. LRT.lt nusprendė pasidomėti, kokią funkciją minėtas mygtukas atlieka iš tiesų.

Laukė beveik 2 minutes, degė 15 sekundžių

Vilnietis Goštauto gatvėje, ties susikirtimu su A. Jakšto gatve, realiomis sąlygomis atliko eksperimentą. Paspaudęs pėstiesiems skirtą šviesoforo mygtuką jis įsitikino, kiek tenka laukti, kol užsidegs eiti per gatvę leidžiantis žalias signalas. O laukti reikėjo nei daug, nei mažai – keletą minučių.

„Kodėl paspaudęs šviesoforo mygtuką pėsčiasis turi laukti vos ne 2 minutes žalio šviesoforo signalo? Koks tada to mygtuko tikslas?“ – retoriškai klausė jis.

Maža to, jis pridūrė, kad laukus dvi minutes, žalias signalas pėstiesiems degė vos 15 sekundžių. „Jokių galimybių visiškai pereiti kelią nei tada, kai įžengiama jau degant žaliam šviesoforo signalui, nei tada, kai jis tik užsidega“, – toliau dėstė vyriškis.

Į tokius pasisakymus netruko sureaguoti ir daugiau internautų. „Čia dar nieko. Prie „Mados“ (prekybos centro – LRT.lt) ir 5 min kartais reikia laukti. O tas šviesoforas užgęsta dar nespėjus pereiti trumpos atkarpos“, – rašė kita vilnietė.

„Vilniaus šviesoforai yra suoptimizuoti tik automobiliams ir niekam daugiau. Pėstieji egzistuoja tik PR kampanijose. Daug kur „įkalti“ dviejų minučių ciklo ilgiai, nesvarbu, ar pirmadienio vakaras, ar sekmadienio popietė.

Juokingiausia, kai 17 val. nori kirsti Konstitucijos pr., sankryžos užkištos, juostos „stovi“, bet vis tiek turi sąžiningai išlaukti dvi minutes, per kurias pravažiuoja tik pora autobusų. Įrodymas, kad tiek piko, tiek ne piko metu toks ilgas ciklas yra nereikalingas“, – antrino dar vienas internautas.

Mygtukas atlieka savo funkciją

Reaguodamas į pėsčiųjų nuogąstavimus, portalas LRT.lt susisiekė su Vilniaus miesto savivaldybės įmone „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) bei pasidomėjo, ar iš tiesų minėto mygtuko paspaudimas turi kažkokios įtakos šviesoforų veikimui.

„Mygtukas reikalingas tam, kad šviesoforus reguliuojanti įranga sužinotų, jog atsirado poreikis pėsčiajam pereiti gatvę ir dėl to jam reikia įjungti žalią signalą. Trumpai tariant, naudotis šiais mygtukais tikrai verta, netgi labai rekomenduojama, nes po mygtuko paspaudimo žalias signalas pėstiesiems įsijungs greičiau“, – komentavo JUDU Eismo organizavimo skyriaus vyr. inžinierius Aleksandras Volujevičius.

Kartu jis atkreipė dėmesį į tai, kad Vilniuje yra ir tokių šviesoforų, prie kurių nepaspaudus mygtuko, žalias signalas pėstiesiems gali taip ir neužsidegti.

„Taip, tokių šviesoforų yra, jie įrengiami ten, kur susikerta mažo intensyvumo šalutinės gatvės su didelio intensyvumo tranzitinėmis gatvėmis. To pavyzdys yra Švitrigailos ir Vivulskio g. ar M. K. Čiurlionio ir V. Kudirkos g. sankryžos. Tokio sprendimo tikslas yra užtikrinti didesnį transporto pralaidumą. Bet kokiu atveju, pagrindinis patarimas būtų paprastas – jei matote mygtuką, nedvejodami spauskite“, – aiškino JUDU atstovas.

A. Volujevičius taip pat paneigė mitą, kad žalias šviesoforo signalas pėstiesiems užsidegs greičiau, jei mygtukai bus paspausti abiejose kelio pusėse. „Tai yra netiesa. Užtenka mygtuką paspausti bent vieną kartą vienoje pusėje ir automatiškai įsijungia trumpesnė laukimo fazė. Įgyvendinti tokią „gudrybę“ įmanoma, tačiau to nedarome, nes tai labai pakenktų transportui ir visam eismui“, – pridūrė pašnekovas.

Reikia sulaukti tinkamiausio momento

Iš viso šiandien Vilniuje yra jau 104 sankryžos / perėjos, kuriose yra įrengti pėsčiųjų mygtukai. Anot JUDU atstovo, tokiose perėjose vidutinė pėsčiųjų laukimo trukmė yra 32,5 sekundės.

„Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai žalias signalas iš karto neįsijungia ir kartais po mygtuko paspaudimo reikia palaukti, bet tai tikrai nereiškia, kad mygtukas neveikia. Labai daug miesto sankryžų yra sujungtų tarpusavyje tam, kad būtų galima sukoordinuoti eismą ir sumažinti nereikalingų sustojimų skaičių, tokiu būdu sumažinant taršą mieste.

Tam, kad eismas vyktų sklandžiai ir koordinuotai, sankryžos tarpusavyje „bendrauja“ ir žino, kiek ir iš kokios krypties atvažiuoja automobilių, todėl žalias signalas transportui įsijungia ne bet kuriuo, o tik geriausiu momentu“, – aiškino A. Volujevičius.

Pasak jo, toks pat valdymo metodas taikomas ir pėsčiųjų eismo reguliavimui. Norint sklandžiai valdyti visų eismo dalyvių srautus, pašnekovo teigimu, žalias signalas pėstiesiems įsijungia tik geriausiu momentu tam, kad nebūtų sutrikdytas bendras kitų dalyvių eismas.

„Todėl dažnu atveju reikia palaukti, kol tas momentas ateis“, – reziumavo A. Volujevičius.