Pasidžiaugėme ir gana? Ekonomistas prognozuoja – pigesniais degalais gali tekti džiaugtis neilgai

Pastaruoju metu Lietuvoje šiek tiek ėmė pigti dyzelinas, o benzino kainos jau kurį laiką laikosi gana stabiliai. Visgi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozuoja, kad artimiausiu metu tiek dyzelino, tiek benzino kaina ir vėl pradės kilti. Tai, pasak eksperto, nulems spartėjantis Kinijos ekonomikos augimas.

„Mano tokia bendra prognozė yra ta, kad dyzelino ir benzino kaina po truputėlį kils. Mes gauname vis daugiau duomenų apie tai, kad Kinijos ekonomikos augimas spartėja, šiandien (trečiadienį – LRT.lt) ryte išėjo labai pozityvi statistika iš Kinijos, kas automatiškai užkelė į viršų ir naftos kainas.

Iš kitos pusės, aš kol kas (pabrėžiu, kol kas) kažkokio didelio dyzelino, benzino ir šiaip naftos kainų šuolio nematau, kadangi paraleliai mes matome sparčią infliaciją JAV ir euro zonoje ir labai agresyvią abiejų pusių centrinių bankų komunikaciją. Tai, manau, artimiausiu metu dyzelino ir naftos kaina po truputėlį didės, bet kažkokio tokio didelio šuolio neprognozuočiau“, – LRT RADIJUI sako A. Izgorodinas.

Ekonomisto teigimu, augančios naftos kainos turėtų nemažai įtakos ir infliacijai. „Be abejo, tai yra veiksnys, kuris palaikytų infliaciją tiek Lietuvoje, tiek ir euro zonoje, nes nafta yra visų prekių transportavimo dedamoji. Be to, energetikos komponentas pats savaime turi nemažą svorį Lietuvos infliacijos krepšelyje“, – aiškina ekspertas.

Anot pašnekovo, koks spartus bus Kinijos ekonomikos atsigavimas, šiuo metu tiksliai pasakyti negalima. „Tuo atveju, jeigu tas atsigavimas bus spartesnis, negu tikimasi, mes matysime naftos, dujų, metalų kainų augimą ir Lietuvai, ir visai euro zonai. Tai yra tas veiksnys, kuris palaikys infliaciją, kas reiškia radikalesnį Europos centrinį banką ir kas reiškia aukštesnes bazines ir galutines palūkanas“, – teigia A. Izgorodinas.

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas LRT RADIJUI sako, kad tokias degalų kainas, kokios jos yra, šalyje nulemia pasaulinės tendencijos, neretai primenančios audringą jūrą. Vis dėlto ekspertas neslepia nusivylimo, kad Lietuva leidžiasi talžoma jos bangų, vidinėje rinkoje nesiima priemonių situacijai sušvelninti, „nenaudoja vidinių reservų“.

„Man gaila, kad Lietuva [veikia] skirtingai negu visos Europos šalys, kurios mažino akcizą bent iki minimumo, mažino pridėtinės vertės mokestį (PVM), mažino biodalį arba jos atsisakė. (...) Pas mus yra brangiau, nes mes 10 centų permokam už biodalį, kurios galėtumėm nemokėti, ir grubiai 5 centai iš dyzelino kainos yra akcizas, kuris yra aukščiau negu ES vidurkis“, – piktinasi K. Stasiukynas.

„Jau girdisi, kad vėl akcizą lygtai nori kelti dyzelinui ar benzinui. Visos šalys mažina, mes darom priešingai“, – priduria jis.

Pasak Lietuviškų degalinių sąjungos atstovo, tokia degalų kainų politika lemia ir tai, kad Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europoje.

„Kadangi degalų sudedamoji dalis yra kiekvienam produkte, kuris yra parduotuvėje, tai matome [Lietuvoje] didžiausią infliaciją euro zonoje. Pagaminti duoną, ją iškepti, atvežti (...) reikia transporto, tam transportui pabrango degalai, tai automatiškai viskas kyla. Tikimės, kad nesumažindami dedamųjų gausim galutinę sumą mažesnę. Čia tokia stebuklų šalis“, – tvirtina ekspertas.

Anot K. Stasiukyno, pačios lietuviškos degalinės daug įtakos degalų kainoms šalyje neturi. „Žiūrėkit, mes kainų nereguliuojam, kainas reguliuoja valstybė. Supraskim paprastą dalyką. Realiai naftos perdirbimo gamykla yra viena, yra vienas didmeninis tiekėjas, o visos kitos degalinės yra tiktai gavėjai. Kokią didmeninę kainą gaunam ir kokia yra mokestinė bazė, tokia [kaina] mes ir prekiaujam“, – aiškina jis.

„Visiems užsieniečiams sakau, kad tikriausiai nė viena Europos šalis negyvena taip gerai kaip mes. Toks geras pragyvenimo lygis, kad degalų kainos didesnės negu Liuksemburge“, – dabartinę situaciją pašiepia K. Stasiukynas.

Visos diskusijos klausykitės LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.