Pasaulio ekspertai – apie geresnį tiesiosios žarnos gydymą: daugiau darbo chemoterapeutams, mažiau chirurgams

Į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) rudens konferenciją „Naujausi tiesiosios žarnos vėžio gydymo pasiekimai ir dilemos“ Vilniuje susirinkę šios srities ekspertai iš įvairių šalių pristatė naujausius duomenis apie tiesiosios žarnos gydymą. Medikų teigimu, daugelyje šalių kelią besiskinanti gydymo taktika leidžia išsaugoti organą – pacientams siūloma daugiau alternatyvų, ne tik chirurginis gydymas, rašoma NVI pranešime spaudai.

Brazilijos patirtis leidžia išvengti operacijos

Vienas konferencijos svečių prof. Rodrigo Perez iš Brazilijos pristatė savo tęsiamus mokslinius ir klinikinius darbus, įrodančius privalumą tiesiosios žarnos gydymo taikant chemospindulinį gydymą, padidinant spindulinio gydymo dozuotę ir palyginant šio taikomo gydymo rezultatus su gydymu chemoterapija. Šių tyrimų duomenys rodo, kad 50–60 proc. pacientų turi pilną atsaką į gydymą, jiems taikoma stebėjimo taktika. Storoji žarna nėra operuojama, pacientai stebimi – kas trys-šeši mėnesiai atvyksta pastikrinti.

„Visame pasaulyje tiesiosios žarnos vėžys yra tapęs kompleksiška problema, šioje srityje dirbantys specialistai vienu metu sprendžia daugybę skirtingų klausimų, alternatyvų, analizuoja daugybę duomenų, remiasi naujausiais mokslo duomenimis. Vyksta iš tiesų multidisciplininė diskusija, kurios tikslas rasti geriausią kelią, geriausią variantą pacientui“, – sako prof. R. Perez.

Pasaulio universitetų kolorektalinių chirurgų draugijos prezidentas Joseph Nunoo-Mensah konferencijos dalyviams buvo paruošęs keletą įdomių klinikinių atvejų, dėl kurių buvo diskutuojama, kaip galima būtų gydyti.

„Džiaugiuosi pakvietimu dalyvauti, Lietuva per pastaruosius 20 metų yra tapusi mano antraisiais namais. Šį kartą į konferenciją atvyko tikrai puiki lektorių komanda – norint pasiekti gerų gydymo rezultatų specialistų edukacija yra labai svarbi ir būtina. Tikiu, kad intensyvi konferencijos diena nepraėjo veltui“, – pasakė prof. J. Nunoo-Mensah.

Konferencijoje dalyvavęs prof. Francesco Bianco kalbėjo apie sfinkterį išsaugančias operacijas, kai pacientui galima neformuoti ileostomos, su atidėta jungtimi. Jo kolega Lenkijos prof. Krzysztof Bujko papasakojo apie stambiafrakcijinį spindulinį gydymą. Iš viso konferencijoje dalyvavo beveik 100 dalyvių iš įvairių pasaulio šalių.

Gyvenimo kokybė – svarbus klausimas pacientams po operacijos

Konferencijoje dalyvavusi pranešėja iš Danijos prof. Katrine J. Emmertsen atstovavo klinikai, sukaupusią bene didžiausią patirtį pasaulyje gyvenimo kokybės klausimais po tiesiosios žarnos operacijos.

„Per tris pastaruosius dešimtmečius tris kartus padidėjo skaičius ilgai gyvenančių pacientų, patyrusių tiesiosios žarnos operaciją. Jungtinė Karalystė skelbia prognozę, kad šioje šalyje 2030 m. gyvens 4 mln. žmonių, o Danijoje – 400 tūkst. po šios operacijos. 25 proc. pacientų nurodo chronišką skausmą, kaip jų gyvenimo kokybę bloginantį veiksnį, o virškinimo sutrikimai yra pagrindiniai kasdieninį gyvenimą apsunkinantys veiksniai“, – kalbėjo prof. K. J. Emmertsen.

Viešnia iš Danijos konferencijoje pristatė, kaip dirba speciali klinika, kur tokiems pacientams teikiama pagalba, rekomendacijos ir žmogus sugrąžinamas į socialinį gyvenimą.

Daugėja darbo chemoterapeutams, mažėja – chirurgams

„Konferencijoje aptarėme dvi svarbias temas – gydymo galimybes, pradedant nuo sisteminio gydymo iki operacijos, ir žinoma, apie gyvenimo kokybę. Daugėja darbo chemoterapeutams ir gyvenimo kokybės specialistams, o chirurgams mažėja. Kadangi atsiranda imunoterapija, totalinė neoadjuvantinė terapija, kuomet stebime pilną atsaką ir chirurgams nebereikia operuoti, o žmonės išsaugo tiesiąją žarną. Tai totalinė adjuvantinė terapija, kur mes galime tikėtis iki 50-60 proc. pilno atsako į gydymą, kaip rodo Brazilijos patirtis. Žinutė tokia, kad pacientai gali išvengti operacijos sirgdami tiesiosios žarnos vėžiu“, – sako vienas iš konferencijos organizatorių NVI gydytojas koloproktologas doc. dr. Audrius Dulskas.

Kitas labai svarbus faktorius, jeigu visgi atliekama chirurginė operacija, yra gyvenimo kokybė. Paprastai po tiesiosios žarnos gydymo chirurginiu būdu paciento gyvenimo kokybė pasikeičia į blogąją pusę. Neretai pacientai iškrenta iš socialinio gyvenimo, jiems sunku dirbti, pramogauti dėl dažno tuštinimosi – tai pagrindinis skundas. Jei nėra taikomas gydymas, jiems šis sutrikimas išlieka visą gyvenimą.

Pasak doc. dr. A. Dulsko, operacijos, sergant tiesiosios žarnos vėžiu, visame pasaulyje atliekamos standartiškai ir gyvenimo kokybė lieka labai prasta. „Kas sunkiausia šiems žmonės būna – tai per dieną žmogus turi eiti į tualetą iki 20 kartų. Kur jis bebūtų, jis turi žinoti, kur netoliese yra tualetas, negali normaliai nueiti nei teatrą, nei į kiną. Turi galvoti, ką valgė tą dieną, arba iš viso nevalgyti pusę dienos, jeigu nori kažkur išeiti. Gyvenimo kokybė tokia, jog praktiškai žmogus užsidaro namuose“, – sako doc. dr. A. Dulskas.

Pasak jo, Danijoje ši problema sprendžiama specializuotos priežiūros klinikose, kur pacientui siūloma išbandyti įvairius gydymo variantus. Pritaikius individualų, žmogus gali grįžti į socialinį gyvenimą.

Doc. dr. A. Dulsko teigimu, tiesiosios žarnos operaciją patyrę pacientai turi ne tik tuštinimosi sutrikimų.

„Iki 75 proc. pacientų turi tuštinimosi sutrikimų, 30 proc. – šlapinimosi sutrikimų. 30-50 proc. turi seksualinių sutrikimų. Todėl vienas iš Europos Sąjungos valstybėse keliamų tikslų įveikiant vėžį – ne tik sumažinti pačių atvejų kiekį, bet ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę po gydymo (operacijos ar kt.)“, – sako doc. dr. A.Dulskas.

Ankstyvoji diagnostika priklauso ir nuo pačių žmonių

Labai svarbus klausimas, kalbant apie tiesiosios žarnos vėžį, yra ankstyvoji diagnostika. Tai sudėtinga pasiekti, kadangi dažnai šia liga sergantis žmogus nejaučia jokių simptomų. Kaip ir daugelio kitų lokalizacijų vėžio atvejais nustatyti ankstyvosios stadijos naviką galima tik dalyvaujant patikros programose.

„Tad norėčiau pabrėžti – labai svarbu dalyvauti jose [prevencinėse programose]. Na, o esant skausmams, nereikia laukti. Žmonės delsia mėnesiais, sakykim, esant kraujavimui iš tiesiosios žarnos, ir nurašo šį simptomą hemorojui. Taip, hemorojui būdingas toks simptomas, bet nereikėtų atmesti vėžio galimybės. Kraujavimai, kelias savaites trunkantys tuštinimosi sutrikimai, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas – tai jau ryškūs simptomai. Pajutus juos, nedelsiant būtina kreiptis pas specialistą. Juk gali būti abi ligos kartu – ir hemorojus, ir navikas“, – kalbėjo prieš konferenciją organizuotame brifinge doc. dr. A.Dulskas.

Imunoterapija prieš operaciją teikia daug vilčių

Pasak NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Editos Baltruškevičienės, storosios ir tiesiosios žarnos gydymas tampa vis labiau multidisciplininis.

„Svarbu pažymėti, jog šios ligos gydymas turėtų būti atliekamas specializuotuose centruose. Šiandien tikrai nebeužtenka tik išoperuoti naviką, labai svarbu iš karto aptarti ir numatyti visus reikalingus gydymo metodus bei etapus, sudėlioti juos visai gydymo eigai. Tai būtina norint pasiekti geriausius rezultatus“, – sako dr. E. Baltruškevičienė.

Chemoterapija, imunoterapija, spindulinis gydymas gydant tiesiosios žarnos vėžį tampa neatsiejama viso ligos gydymo dalimi.

„Šiandien stengiamasi medikamentinį gydymą paskirti prieš operaciją ir gavus gerus rezultatus netgi galima išsaugoti organo funkciją. Labai svarbu, kad nauji gydymo metodai ateina ir į virškinamojo trakto navikų gydymo sritį“, – teigia gydytoja chemoterapeutė.

Imunoterapija padarė perversmą tokių navikų gydyme, kaip melanomos, inkstų bei plaučių vėžio. Virškinamojo trakto navikai kurį laiką buvo tarsi nuošalyje. „Dabar yra nustatyta, kad tam tikros rūšies storosios žarnos navikai yra galbūt mažiau jautrūs chemoterapijai, tačiau yra ypatingai jautrūs imunoterapijai. Kalbu apie mikrosatelitų nestabilumą turinčius navikus – tai genetinis pokytis, kuris nurodo, kokiam gydymo metodui yra jautrus navikas“, – aiškina dr. E. Baltruškevičienė.

Atlikti klinikiniai tyrimai parodė, kad imunoterapija šiems pacientams tampa gydymo standartu. Konferencijoje dr. E. Baltruškevičienė pristatė duomenis, kad tai gali būti klinikinę praktiką keičianti taktika tiesiosios žarnos navikų atvejais, kuomet paskyrus inovatyvius vaistus gaunamas pilnas atsakas ir pacientui išsaugomas organas, t. y. operacijos neprireikia.

„Imunoterapija Europos ir JAV gairėse yra įtraukta į metastazavusios storosios žarnos gydymo standartą, kai turime nestabilių mikrosatelitų atvejus. Deja, Lietuvoje imunoterapija pacientams nėra kompensuojama. Mes galime pasiūlyti chemoterapiją su biologine terapija. Kalbant apie tiesiosios žarnos vėžio ankstyvąsias stadijas imunoterapija, tai dar nėra gydymo standartas ir pasaulyje. Šiais metais kongresuose jau pristatyti geri klinikinių tyrimų duomenys, pilno atsako duomenys, tačiau jie dar nėra pakankami, kad įeitų į standartinę praktiką. Klinikiniai tyrimai vykdomi toliau, aš manau, kad artimiausiu metu, bent jau Vakarų šalyse, [tai] jau bus taikoma. Tikiuosi, kad ir Lietuva neatsiliks“, – vylėsi gydytoja onkologė chemoterapeutė.