Pasaulio čempionas Maslobojevas mėgstantiems greitį turi patarimą: agresiją ir pyktį galima išlieti sporto salėje

Kaip greitis susijęs su vairuotojo psichologine būsena? Kodėl vairuotojai mėgsta viršyti greitį? Ar tai gali lemti neigiamos emocijos, barniai, pykčiai, o gal susikaupusi agresija? Visa tai aiškinasi LRT TELEVIZIJOS laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs: „Mėgstu greitį.“ Automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius sako, kad kiekvienas žmogus turi gyvybinius poreikius, o įdomu tai, jog vienas iš tų poreikių yra greitis.

„Mes turime tris dominuojančius dalykus – maistas-mityba, reprodukcija ir dominavimas. Greitis patenka į tą sritį, kur mes siekiame dominavimo. Yra toks hormonas, kaip teigia mokslininkai, seratoninas, kuris skatina ir kelia mumyse poreikį kuo nors išsiskirti. Tarkime, važiavimas viršijant leistiną greitį ir yra priežastis, kodėl mes pajaučiame to hormono poveikį ir patys to nesuprasdami mėgaujamės“, – sako J. Dereškevičius.

Specialistai sako, jog dažniausiai viršyti greitį linkę žmonės, kurie jaučia malonumą vairuodami greitai.

„Tai būdinga jaunesnio amžiaus vairuotojams. Yra šaltinių, kurie teigia, kad nuo aštuoniolikos iki dvidešimt ketverių metų yra tas langas, kai vairuotojams jūra iki kelių ir jie dažniausiai gali priimti visiškai neadekvačius sprendimus“, – tęsia J. Dereškevičius.

„Greičio automobilyje nebejaučiame, baigėsi tie laikai, kai mes važiuodavome automobiliu ir jausdavome greitį. Dabar jeigu važiuojate lygiu keliu geromis sąlygomis, greičio skirtumas dešimt kilometrų – visiškai jokio pokyčio, nes žmogus jo nesuvokia.

Automobiliai tapo saugesni, daugelis vairuotojų linkę rizikuoti todėl, kad susidaro iliuzija, jog automobilis išlaikys, atlaikys, gerai viskas susiklostys. Iš esmės dėl greičio turbūt reikėtų pasakyti, kad greitai vairuoti yra malonu. Jeigu paklaustume tų žmonių, jie sako, kad važiuoti greitai yra malonumas. Tai taip pat susiję su adrenalinu, kurį suteikia greitai skriejantis automobilis“, – aiškina eismo psichologė Laura Šeibokaitė.

Profesionalus Lietuvos kikboksininkas Sergejus Maslobojevas sako, jog pasitaiko situacijų kelyje, kai viršų paima pyktis dėl kito vairuotojo manevrų.

„Faktas, kad pasikeičia vairavimas ir atkreipi dėmesį į visokias klaidas, jautriai reaguoji, jeigu kas nors ne pagal taisykles važiuoja arba nagliau. Nusikeiki, nori kartais papypinti, bet aš stengiuosi visada laikyti savyje visa tai. Aš juk niekada negaliu žinoti, kas dedasi to žmogaus galvoje“, – kalba S. Maslobojevas.

Kikboksininkas sako, jog agresiją ar pyktį galima valdyti ir išlieti sporto salėje. Tada perdėtų emocijų nebelieka ir kelyje galite būti ramesni.

„Be abejo, kas iš tikrųjų keista, daugeliui žmonių atrodo, kad kovos menai susiję su agresijos kėlimu, žadinimu, bet iš tikrųjų tai yra tik atvirkščiai. Žmonės ateina savo susikaupusį pyktį ir agresiją išlieti čia“, – tęsia pašnekovas.

Eismo psichologė L. Šeibokaitė kartu su kitais psichologais tyrinėja, kokie vairuotojų tipai labiausiai linkę viršyti greitį.

„Nėra vienos priežasties, mes negalime tikėtis, kad sužinosime vieną priežastį ir bus aišku, kodėl žmonės pavojingai vairuoja. Mes keletą tokių priežasčių tyrinėjame ir bandome surasti asmenybės profilį, žmogų, kuris yra linkęs rizikuoti kelyje. Dabar tikrai žinome, kad jaunesni žmonės, kurie ir kasdieniame gyvenime yra agresyvūs, linkę vairuoti pavojingai. Taip pat tie, kurie yra impulsyvūs, kurie pasiduoda pirmam potraukiui, ir jeigu linkęs gyvenime impulsyviai elgtis, tai tikėtina, kad ir kelyje impulsyviai reaguoja. Taip pat neurotiški, kurie linkę perdėtai nervintis kelyje, yra linkę vairuoti ne tik agresyviau, bet ir pavojingiau“, – aiškina mokslininkė.

L. Šeibokaitė pabrėžia ir išskiria vieną grupę – tai jauni vairuotojai, kurie dažnai nervinasi ir agresyviai vairuoja. Šie vairuotojai savo vairavimo sugebėjimus nori pademonstruoti ir šalia sėdintiems keleiviams.

„Taip pat viena iš priežasčių, tikrai turinti įtaką jauniems vairuotojams, yra kitų žmonių buvimas automobilyje. Ypač tą jaučia tokie nepatyrę jauno amžiaus žmonės, kur mes sakytume, kad bendraamžiai lyg verčia. Bet bendraamžiai savaime neverčia, jų buvimas mašinoje jaunus vairuotojus verčia rizikuoti. Tai reiškia, kad jie nori pasirodyti labiau subrendę, labiau patyrę, labai geri vairuotojai ir peržengia savo galimybių ribas. Ir dažniausiai tai baigiasi nenumatytomis situacijomis, kai nebegali suvaldyti automobilio“, – kalba L. Šeibokaitė.

Vairavimo mokyklos psichologė Laura Zabilienė skaito kursus kelių eismo pažeidėjams, praradusiems teisę vairuoti. Laura pastebi, kad dažnai atėję vairuotojai savo veiksmų nesieja su psichologine būsena.

„Paaiškinama, kodėl žmonės viršija greitį, kodėl yra taip svarbu būti dėmesingam, svarbu prisiimti atsakomybę, taip pat kursuose supažindina su temperamento tipais. Aišku, dažnai piktinasi vairuotojai, sako, kad kam čia, čia juk vairavimo kursai, kokia čia dabar psichologija. Tai tikrai labai tokia psichologinė tema, bet mokymasis apie temperamentus skleidžia žinutę, kad mes esame skirtingi ir reikalavimas, kad kitas elgtųsi taip, kaip aš pageidauju, važiuotų greičiau, rikiuotųsi į dešinę, į kairę, praleistų, iš tiesų dažnai yra nereikalingas savo jėgų ir energijos švaistymas“, – tikina L. Zabilienė.

Tačiau svarbu paminėti ir tai, jog dažnas vairuotojas, viršydamas greitį, nemąsto apie pasekmes. Eismo psichologė sako, kad jie gyvena greičio momentu arba išgyvena stiprią pykčio ar agresijos emociją, tačiau kas gali nutikti po to, jie nemąsto.

Plačiau apie tai – vaizdo reportaže.