Parlamentarų norą drausti paspirtukams važiuoti šaligatviais ekspertai vertina atsargiai: neslepia, kad tai sukels naujų iššūkių

Antradienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstys elektrinių paspirtukų naudojimo taisykles. Pabrėžiama, jog vienas didžiausių planuojamų pokyčių – paspirtukais turės būti vykstama važiuojamąja kelio dalimi, tad keliauti šaligatviu ar tik pėsčiųjų taku bus nebegalima. Ekspertai mano, kad toks sprendimas kels daugiau iššūkių ir vairuotojams, nes kai kuriais atvejais paspirtukininkai būna sunkiai matomi.

Negalės vykti šaligatviu

Seimo narys, įstatymo iniciatorius Julius Sabatauskas LRT.lt teigė ilgai laukęs ir raginęs Susisiekimo ministerijos specialistus, kad jie pradėtų veiksmus dėl paspirtukų.

„2021 m. gruodžio 10 d. ministerija suorganizavo diskusiją, tikėjomės, kad atsiras projektų. Deja, projektų nebuvo. Tada praėjusių metų pavasarį suorganizavau diskusiją ir išklausiau vienų nuomonę, kad situacija normali, kitų – kad būtinai reikia ką nors daryti. Ypač gydytojų traumatologų išvada buvo aiški, kad būtina sureguliuoti [paspirtukų važiavimo tvarką], kad būtų būtini šalmai, apsaugomi pėstieji, kad šaligatviais nebūtų galima važiuoti“, – akcentavo Seimo narys.

Anot parlamentaro, komitetui siūlomas toks variantas, kad paspirtukas būtų vadinamas elektrine mikrojudumo priemone, tačiau keisis ir kiti aspektai.

„Nustatome, kad pagrindinis dalykas būtų, jog galia – ne didesnė nei 1 kW, greitis – ne didesnis nei 25 km/val. Jais būtų galima važiuoti asmenims, kurie sulaukė 16 metų, o jeigu jaunesni (14 metų ir vyresni) – tik išklausę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymų kursą ir gavę iš mokyklos pažymėjimą. Jeigu tai dar jaunesni asmenys, tai galėtų važinėti tik gyvenamojo namo kieme“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Pasak jo, patys paspirtukininkai galėtų važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu ar gyvenamojoje zonoje.

„Aišku, privalomas tvarkingas stabdis, turi būti garso signalas, baltos spalvos šviesos priekyje ir gale, raudonos šviesos, taip pat iš abiejų šonų oranžiniai šviesą atspindintys elementai. Važiuojamąja dalimi važiuojantis vairuotojas turėtų dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Važiuojant naktį ar kitu atveju, kai yra blogas matomumas, turėtų turėti abi priemones – ir šviesas, ir liemenę“, – teigė Seimo narys.

Visgi didžiausias pokytis vyksta dėl draudimo važiuoti šaligatviu.

„[Siūlome] neleisti šaligatviu važiuoti, nes traumų būna tokių, kad gydytojai sako, jog atveža dvi greitosios sužeistuosius – vienas būna pėsčiasis, kitas būna paspirtukininkas. Ir dar kodėl [reikalingas] šalmas? Nes labai dažnos galvos traumos. (...) Mano asmeninė rekomendacija – visiems dėvėti motociklininko šalmą, nes labai dažnos yra apatinės veido, galvos dalies traumos, žandikaulio lūžiai, nosis, skruostikauliai ir panašiai. Apsaugoti galvą yra gyvybiškai svarbu – dėl tokių traumų mes jau žinome ir mirčių“, – sakė J. Sabatauskas.

Pasak jo, paspirtukininkui dažnai reikia ne tik suteikti pirmąją pagalbą, bet ir atlikti žandikaulio, veido, galvos rekonstrukciją: „To žmogaus laukia varginanti kelionė po gydymo įstaigas, apie tai reikia galvoti anksčiau.“

Ribos ir „paturbintus“ paspirtukus

Pasak Seimo nario, dėl nuomojamų paspirtukų sutariama, kad įmonės turi būti atsakingos už saugos priemones.

„Be abejo, tie turėtų būti [atsakingi], kurie siūlo tokią paslaugą. Mes žinome, kad pasaulyje yra pavyzdžių, kai perkant paslaugą prie transporto priemonės yra pritaisytas šalmas. Buvo argumentų iš lobistų, kad šalmų reikia skirtingo dydžio. (...) Tai yra šalmų, kurių dydžiai yra reguliuojami. Kalbant apie higieną, yra vienkartinių pošalmių, tai viskas yra išsprendžiama, aišku, tai yra kaštų klausimas“, – sakė J. Sabatauskas.

Anot jo, galima nusipirkti tokių priemonių, kurių tiek greičio, tiek galios charakteristikos yra žymiai didesnės, tačiau pagal konstrukciją jos labai panašios į paspirtukus, joms turėtų būti atliktos atitikties įvertinimo procedūros.

„Jeigu įvertinama, kad [paspirtukas] tikrai neatitinka kategorijos važiuoti iki 25 km/val., 1 kW, tai jam turėtų būti nustatytas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, transporto priemonės techninė apžiūra ir registracija. Po registracijos, žinoma, tokia priemonė gauna leidimą dalyvauti eisme, vairuotojui tenka turėti atitinkamos kategorijos pažymėjimą. Jeigu pardavėjas parduoda tokią transporto priemonę, jis privalo raštu pirkėją įspėti, kas jo laukia, kokias procedūras reikia atlikti prieš pradedant su ja važinėti“, – kalbėjo parlamentaras.

Pasak Seimo nario, dar viena problema – pagal atliktą tyrimą 60 proc. paspirtukininkų paspirtuką laiko ne transporto priemone, o pramoga.

„Vadinasi, mums visiems reikia keisti mąstymą – tai ne pramoga, o transporto priemonė, kuri turi variklį, jis kai kuriais atvejais būna labai galingas. Parduodami ir su tokiais varikliais, kurie važiuoja ir 90 km/val. greičiu. Tai iš esmės yra motociklo charakteristika“, – teigė J. Sabatauskas.

Važiuoja pagal išsigalvotas taisykles

Vairavimo instruktorė Olga Židovlenkova LRT.lt teigė, kad sprendimas paspirtukininkams nebeleisti važiuoti šaligatviais naudingas pėstiesiems.

„Tikrai paspirtukai nevažiuoja tuo greičiu, kuriuo buvo nurodyta, kad jie turi važiuoti, žmogaus žingsnio greičiu. Jie tikrai laksto ir mes žinome, kad nemažai yra visokių traumų dėl to, bet tikrai jiems nebus saugu važiuoti eisme tarp automobilių. Vienas dalykas – automobilio metalinis kėbulas, tai mes, vairuotojai, esame apsaugoti. Pavyzdžiui, motociklai irgi yra greiti, bet jie nėra apsaugoti. Jeigu jau krenta motociklininkas, tai susižaloja tikrai rimtai“, – sakė pašnekovė.

Anot jos, paspirtukininkas yra pats pažeidžiamiausias eismo dalyvis – kitos transporto priemonės vairuotojas gali jo nepastebėti, nes dažnai paspirtukininkai apsirengę juodai.

„Paspirtukas [kartais būna] juodas arba baltas, o saulėtą dieną baltas paspirtukas irgi iš esmės nesimato. Švieseles ne visi įjungia, manevruoja tarp mašinų tikrai ne prie kelkraščio dešinėje, o tarp mašinų, būna, ir antra juosta važiuoja. Vairuotojas tokio mažo eismo dalyvio gali tikrai nepastebėti ir užkliudyti. Tokių pasekmių mes matome jau ir šiemet – yra pavyzdžių, kai automobilis netyčia kliudė paspirtukininką. Aš labai skeptiškai žiūriu į tuos paspirtukus“, – teigė ji.

Visgi, anot O. Židovlenkovos, dabar paspirtukininkai kentės ne nuo pėsčiųjų, o vairuotojų.

„Jeigu paspirtukininkai (o jie tikrai nesilaiko Kelių eismo taisyklių) tiesiog važiuoja pagal savo išgalvotas taisykles, jie galvoja, kad yra greiti ir įsiutę, jų niekas nenubaus ir niekas nedrausmins, tad jausis nepakaltinami. Mes, vairuotojai, važiuojame su valstybiniais numeriais ir jeigu nutinka koks nors incidentas, pavyzdžiui, neseniai matėme, kaip moteris nesulaukė, kol pėsčioji baigs eiti per perėją, iš karto policija sustabdė ir išrašė baudą. Paspirtukininkui nieko nebus. (...) Įrodyti, kad jis ką nors pažeidė, reikia pasistengti. Tie paspirtukai neturi valstybinio numerio – tai čia toks eismo dalyvis. Mano manymu, to, ko negalima nubausti, kelyje negali būti“, – svarstė pašnekovė.

Kaip teigė vairavimo instruktorė, eismo dalyviai vis ieško spragų taisyklėse, kad taisyklių būtų galima išvengti, o vėliau, kai patys nukenčia, ieško prieglobsčio taisyklėse.

„Kol kas man labiausiai patiko sprendimas Paryžiuje, jie išvis uždraudė tuos paspirtukus. Užtat pas juos labai populiarūs dviračiai ir motoroleriai – tokios transporto priemonės man labiau imponuoja. Gerai, dviratininkai yra sąmoningesni eismo dalyviai, dažniausiai važiuoja ne elektra, o tiesiog mina pedalus. Su motoroleriu jau šiek tiek paprasčiau – greitis, sakykime, toks stabilesnis, didesnis ir žmogus važiuoja su skuteriu, tai jau yra kiek apsaugotas, nes ten kojas suglaudžiame jau priekyje. Plius jis garsiai burzgia – girdime juos atvažiuojančius“, – kalbėjo O. Židovlenkova.

Apribos susidūrimus su pėsčiaisiais

Saugaus eismo ekspertas Darius Kanapinskas LRT.lt komentavo, kad ir patys vairuotojai užfiksuoja, jog kai kurie dviračiai, paspirtukai ar riedžiai važiuoja 50 km/val. ar didesniu greičiu.

„Kur čia tas paspirtukų saugumas? Man asmeniškai atrodo, kad paspirtukai kaip susisiekimo priemonė yra superiniai, bet jeigu juos naudoji netinkamai, tai iš saugumo pozicijos yra baisus dalykas. Paspirtukų perkėlimas į važiuojamąją dalį būtų naudingas tik tuo, kad su pėsčiaisiais apribotų susidūrimus ant šaligatvių, pėsčiųjų takų“, – akcentavo jis.

Pasak D. Kanapinsko, patiems paspirtukininkams, automobilių vairuotojams bus iššūkis, kai paspirtukai bus perkelti į važiuojamąją dalį.

„Kad paspirtukus perkelia į važiuojamąją dalį, gal ir nieko, bet, iš saugumo pozicijų žiūrint, jie važiuos dešine puse, bet joje yra šulinių dangčių, lietaus surinkimo sistemų, šulinių ir panašiai. Maži ratai, ten apsivertimas, kaip sakau, garantuotas. Tai jie turės arba kaip slalome važinėti, arba, neduok Dieve, [įvyks avarija]“, – sakė jis.

Saugaus eismo ekspertas teigė abejojantis, ar pats norėtų paspirtuku vykti važiuojamąja dalimi.

„Šią minutę, jeigu man duotų paspirtuką ir lieptų važiuoti važiuojamąja dalimi, pirmai progai pasitaikius aš vis tiek užšokčiau ant šaligatvio. Važiuojant važiuojamąja dalimi gali nebeskaudėti, o važiuodamas šaligatviu dar tikiuosi, kad skaudės ir liksiu gyvas. Aišku, vien tik pesimistiškai galvoti negalime. Manau, vis tiek prieisime [prie tokios tvarkos] ir bus [pataisos] naudingos, jeigu patvirtins“, – kalbėjo pašnekovas.