Papūtus pertvarkos vėjams – išnykimo baimė: provincijoje esančios ligoninės medikus skaičiuoja ant rankų pirštų

Įsibėgėjusi sveikatos priežiūros tinklo pertvarka mažuose miestuose sėja nerimą. Konkurencinėje kovoje dėl medikų pralaiminčios mažų miestelių įstaigos regi išnykimą. Vis dėlto Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad pertvarkų tikslas nėra atsisakyti mažose savivaldybėse veikiančių ligoninių ir apsunkinti paslaugų prieinamumą gyventojams. Čia esančioms įstaigoms siūloma į procesą žiūrėti lanksčiai.

Jau kurį laiką Lietuvoje kalbama apie medikų stygiaus problemą. Maži miestai akcentuoja, jog personalo stinga didmiesčiuose, o į regionus specialistų prisikviesti dar sunkiau. Įtampą dėl darbuotojų stygiaus aštrina ir tai, kad įgyvendinus dabar vykdomas reformas, kritinėje situacijoje atsiduriančioms sveikatos priežiūros įstaigoms gali tekti stabdyti veiklą.

Pavyzdžiui, Rietave, kur gyventojų skaičius nesiekia ir 10 tūkst., susiklostė tokia situacija: siekiant atitikti reformos sumanytojų keliamus reikalavimus, kai kuriuos darbuotojus šio miesto slaugos ligoninėje gali tekti perkelti į žemesnes pareigas – dabartinės slaugytojos turės tapti slaugytojų padėjėjomis.

„Trūksta ir gydytojų, ir slaugių padėjėjų. Iš ministerijos – nauji įsakymai, reikia persitvarkyti, kad galėtume tai padaryti, reikia tam tikrų specialistų. Esame truputį įsprausti į kampą. Bet manome, kad gal kaip nors pavyks išsikapstyti“, – situaciją apibendrino Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro (Rietavo PSPC), kuriam priklauso ir slaugos ligoninė, laikinasis vadovas Mindaugas Marozas.

Poliklinikoje – viena šeimos gydytoja

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad įgyti slaugo padėjėjo kvalifikaciją užtrunka apie metus, o įstaiga laukti nebegali – darbuotojų reikia čia ir dabar.

Darbuotojų stygius lemia ir didesnį krūvį dabar dirbantiems specialistams. Pavyzdžiui, Rietavo PSPC priklausančioje poliklinikoje dirba tik viena šeimos gydytoja, tad situacija tampa sudėtinga, kai ši specialistė turi eiti atostogų arba serga.

Slaugos ligoninėje situacija labai panaši – kam nors ir darbuotojų nusprendus išeiti atostogų, net ir trumpam atsiradusią „skylę“ uždengti sudėtinga.

„Krūvis tikrai yra, nes ligoniai gana sunkūs ir jiems reikia nuolatinės priežiūros. Slaugo moterys, po vieną nesusitvarkys. Naktį budi 2, o dieną 2 ar 3. Turime apie 20 lovų, o dabar pacientų turime apie 15“, – teigė M. Marozas.

Tam, kad Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centras atitiktų ministerijos keliamus reikalavimus, būtina priimti dar bent puse etato galintį dirbti gydytoją, 4 slauges padėjėjas, kineziterapeutą.

Nerimą kelia ir tai, jog nemaža dalis dabar dirbančio personalo – vyresnio amžiaus ir netrukus reikės ieškoti pamainos į pensiją išeinantiems specialistams.

„Personalas vyresnis, turime ir pensinio amžiaus darbuotojų. Matyti, kad ateityje reikės ieškoti specialistų. Žmonės ir pavargę, ir krūviai dideli. Tik laiko klausimas. Nuolat ieškome naujo potencialo“, – sakė M. Marozas.

Problemą spręsti bandoma bendradarbiaujant su Plungės ligonine – kai kurie ten dirbantys medikai konsultuoti pacientų atvažiuoja į Rietavą.

Siūlomas darbo užmokestis, palyginti su didmiesčiais, skiriasi tūkstančiu ir daugiau

Anot laikinojo Rietavo PSPC vadovo, siekiant prisikviesti gydytoją dirbti, reikia pasiūlyti maždaug 3 tūkst. eurų dydžio darbo užmokestį, o mažo miesto poliklinikai ar ligoninei tokia suma – itin didelė.

„Esame maža įstaiga ir konkurencingo atlyginimo negalime pasiūlyti. Didesnės ligoninės, kiek domėjomės, keliones apmoka, apgyvendinimą iš dalies kompensuoja, o mums piniginių premijų su savo biudžetu pasiūlyti sudėtinga. Konkrečių sumų neįvardysiu, bet atlyginimas gali skirtis tūkstančiu ar dviem tūkstančiais. Didesnėse ligoninėse geresni biudžetai ateina iš ligonių kasų, o mūsų savivaldybėje – mažas gyventojų skaičius, nedaug ir prisirašančių“, – dėstė M. Marozas.

Pašnekovas taip pat pastebėjo, kad gydymo įstaigų atstovai neramiai laukia pertvarkų ne tik dėl pačių įstaigų likimo ir galimybių įgyvendinti reikalavimus, bet ir dėl to, kaip keisis paslaugų teikimo pacientams tvarka.

Pavyzdžiui, šiuo metu žmogus slaugos ligoninėje gali praleisti 4 mėnesius, tačiau įstaigos vadovybę jau pasiekė žinios, kad centrinė valdžia svarsto trumpinti šį periodą iki 3, o gal net mėnesio.

Tai reikštų, jog įstaigai ne tik bus sudėtinga išsilaikyti, bet gali nukentėti ir pacientai, nes profesionalią priežiūrą gaus trumpiau.

„Jaučiame spaudimą mažoms ligoninėms, nes įstatymas nuleidžiamas iš viršaus. Didesnės ligoninės jau dabar tvarkosi pagal naujus reikalavimus, nes turi daugiau galimybių ir personalo pasirinkimą, o mes šiuo atveju esame įsprausti į kampą“, – sakė M. Marozas.

Nors panašu, kad mažo miesto gydymo įstaigų likimas nėra aiškus, Rietavo PSPC vadovas tvirtina, jog mažame mieste yra didelis poliklinikos ir ligoninės poreikis.

„Žmonės nori turėti paslaugą arčiau namų. Vienam kelia stresą važiuoti į kitą miestą, kitų artimieji neturi galimybės lankyti ir pan. Esantys mūsų ligoninėje džiaugiasi, kad gali gauti paslaugas vietoje ir tos paslaugos ganėtinai kokybiškos. Skundų nėra“, – pabrėžė pašnekovas.

Rajonų ligoninėse finansų stygius – katastrofiškas

Aiškėja, kad dėl susiklosčiusios padėties bei prasidėjusių reformų priekaištų ministerijai turi ne tik Rietavo, bet ir kitų miestų ligoninių atstovai.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos vadovas Vygantas Sudaris teigė netikintis, jog pacientai po reformos pajus proveržį sveikatos paslaugų teikimo srityje.

„Nežinau, ar pavyks pasiekti numatomus tikslus tomis priemonėmis, kurios dabar siūlomos. Dabar iš Europos fondų gaunamos lėšos, vėliau jas gausime tik tada, jei atliksime reformą. Europos Komisija nenumato jokių būtinų sąlygų, kas turi būti padaryta. Didžiosios lėšos nueina vienoms reikmėms, o tikroji reforma gula ant rajonų pečių, nes steigiami centrai ir t. t.“, – sakė V. Sudaris.

Asociacijos vadovas rajonuose jaučiamą lėšų stygių vadina katastrofišku, nes didieji pinigų srautai kartu su teikiamomis paslaugomis nukreipiami į kuriamus medicinos centrus.

Jis taip pat pastebėjo, kad konkurencinėje kovoje dėl darbuotojų veikia trys svarbūs veiksniai. Jauni specialistai, ilgą laiką girdėję kalbas apie miglotą rajonų ligoninių ateitį, nenori vykti dirbti į nutolusią gydymo įstaigą.

„Antras dalykas – darbo apimtys. Pavyzdžiui, dienos chirurgija, atrodo, leidžiama, bet iš tikrųjų neleidžiama. Esame susidūrę, kai tiesiog norime daryti, bet sakoma, kad šis rodiklis per didelis. Ką galiu pasiūlyti tam jaunam chirurgui, jeigu nieko negalės daryti čia. Trečias dalykas – finansai. Lėšos didinamos per įkainius, o visada už paslaugas įkainis didesnis respublikinėse ir universitetinėse ligoninėse, nes ten brangiau apmokamos paslaugos, tokia kainodara. Ir netgi trečio lygio konsultacijos apmokamos geriau negu antro lygio, nors dirba tie patys specialistai su tomis pačiomis licencijomis“, – apie rajonuose medikams siūlomą darbo krūvį bei atlygį kalbėjo V. Sudaris.

Jis taip pat pastebėjo, kad sveikatos priežiūros srityje vertėtų siekti paslaugų prieinamumo, tačiau sprendimai neturėtų būti priimami biurokratiškai.

„Privalome kalbėti apie paslaugos prieinamumą, žmonių pasitenkinimą sveikatos priežiūra. Kalbomis, planais to nepadarysi, reikia realiais darbais. Tie realūs darbai turėtų gimti iš mūsų, o ne iš valdininkų kabinetų. Kiekviena reforma, paskelbta valdininkų kabinetuose ir ištraukta iš stalčių, dažnai pasmerkta žlugti“, – sakė V. Sudaris.

Siūloma užtikrinti tokį darbo krūvį, kaip ir didmiesčiuose

Nors įsibėgėjusios pertvarkos sulaukia nemažai kritikos ir sėja nerimą dar veikiančiose mažųjų miestų sveikatos priežiūros įstaigose, SAM tvirtina, jog pokyčiais siekiama užtikrinti, kad savivaldybės bazinį paslaugų paketą gyventojams sustiprintų.

„Rietave yra apie 5–7 tūkst. arba kitaip tariant mažiau nei 10 tūkst. gyventojų. Tokiose savivaldybėse tikrai nereikalaujama turėti daug specialistų. Jose reikalingas pats minimaliausias bazinių paslaugų paketas būtent pirminei sveikatos priežiūrai, o visas kitas paslaugas jie gali užsitikrinti su besiribojančia savivaldybe. Taip, kaip yra ir iki šiol. Juk rietaviškiai labai daug specializuotų paslaugų gauna Plungėje ar kitame gretimame rajone“, – patikino SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad mažose savivaldybėse leidžiama neįdarbinti specialistų, bet sudaryti vadinamuosius žaliuosius koridorius su besiribojančia savivaldybe ir, paprastai tariant, pasiskolinti medikų.

„Tai yra paslaugų integravimas, bendradarbiavimas tarp pirminės ir specializuotos sveikatos priežiūros. Siekiama, kad pacientas kuo greičiau gautų reikiamą paslaugą“, – aiškino pašnekovė.

Paklausta, ką SAM patartų ligoninėms, susiduriančioms su darbuotojų stygiaus problema, B. Kavaliauskienė aiškino, kad apmokėjimas už paslaugas visoje šalyje vienodas, tad mažos savivaldybės turėtų kviečiamiems medikams pasiūlyti tokį patį darbo krūvį ir paslaugų srautą, kaip ir didieji miestai.

„Galbūt čia yra kitas niuansas – jauni daktarai nelabai nori į atokesnes vietoves važiuoti. Tai socialinė problema, turėtų keistis mentalitetas ir visuomenė. Ne tik SAM, o ir socialinės, ir kultūrinės įstaigos turėtų kaip nors ieškoti bendrų sprendimų“, – sakė pašnekovė.

Slaugos paslaugos nelaikomos prioritetu

Paklausta apie planuojamą trumpinti numatytą laikotarpį slaugos įstaigoje, SAM atstovė teigė, kad tvarka, pagal kurią už paslaugas bus apmokama slaugos ligoninėms, bus vienoda visoje Lietuvoje.

Tiesa, neslepiama, kad šiuo metu stacionarinei slaugai nėra teikiamas prioritetas ir daugiau dėmesio skiriama slaugos paslaugų teikimui namuose, tačiau slaugos paslaugų ligoninėse nėra atsisakoma.

„Siekiama, kad kuo daugiau žmonių gautų slaugos paslaugas jiems artimoje socialinėje aplinkoje – būtent namuose. Manyčiau, jog slaugos ligoninė turėtų ieškoti išeities, kad gyvuotų, galbūt plėsdama paslaugų spektrą, galbūt susitelkdama į ambulatorinių paslaugų teikimą, steigdama papildomas ambulatorines paslaugas. Šiuo metu labai daug galimybių neužsibūti vienoje vietoje, ieškoti ir naujų paslaugų teikimo formų. O būtent per sveikatos centro steigimą, kai bus bendradarbiaujama ir su pirminės sveikatos priežiūros centru, tikrai galima ieškoti galimybių ir dienos stacionaro paslaugoms“, – aiškino B. Kavaliauskienė.