Papildoma žvaigždutė elektromobilio įsigijimo sąlygose: ne tik didesnė rizika patekti į avariją, bet ir 15 proc. brangesnis draudimas

„Regitros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje registruota kiek daugiau nei 8 tūkst. lengvųjų elektromobilių. Panašu, kad tautiečių jau nebegąsdina nei santykinai prasta įkrovimo stotelių infrastruktūra, nei vis dar ganėtinai aukšta elektromobilių kaina. Tiesa, būtent minėtas veiksnys turi nemažai įtakos ir kitam aspektui, kurio elektromobilių savininkai neretai neįvertina. Aiškėja, jog norint apdrausti minimą ekologišką transporto priemonę, pinigines teks atverti plačiau nei turint įprastą automobilį.

Draudimo kainą lemia įvairūs veiksniai

LRT.lt visai neseniai rašė, kad elektromobilis po avarijos ar netgi nežymiai pažeidus bateriją, veikiausiai būtų „nurašytas“ net ir tada, jei ką tik išvažiavo ir automobilių salono. Po šios publikacijos skaitytojai taip pat pradėjo domėtis, kaip skiriasi elektra ir įprastais degalais varomų transporto priemonių draudimo įmokų kainos.

Kaip portalui pasakojo ERGO Verslo klientų transporto draudimo portfelio valdytojas Rimvydas Pocius, įprastai draudimo įmoka apskaičiuojama vadovaujantis kelių grupių parametrais.

„Pagrindiniai draudėjo rizikos vertinimo kriterijai – vairavimo patirtis, draudimo istorija, turėtų išmokų dydis, automobilio panaudojimo tikslas ir pan. Tuo metu automobilio rizikos kriterijai – markė, modelis, gamybos metai, variklio galingumas, degalų rūšis, remonto specifika, vagysčių statistika. Įvertinama ir ekonominė situacija – rinkoje esantis avaringumas, infliacija ir panašiai“, – detalizavo jis.

Sutartys iš esmės nesiskiria

Pasak R. Pociaus, vertinant draudimo įmokas, iš esmės didelio skirtumo tarp elektromobilio ir įprasto automobilio nemato.

„Didesnis skirtumas dėl automobilio naudojimo paskirties, pavyzdžiui, ar tai nuoma, ar asmeninis naudojimas. Remontuojant elektromobilį yra tam tikrų brangių technologinių sprendimų. Remontas brangus, tačiau tokių mazgų mažiau nei įprastų degalų automobiliuose. Tad kiekvienas automobilis turi savų remonto subtilybių, todėl išskirti, kad elektromobilių remontas pigesnis ar brangesnis, negalėtume“, – kalbėjo jis.

R. Pocius pridūrė, kad daugeliu atvejų draudimo sąlygos taip pat nesiskiria. Pašnekovo teigimu, šiuo atveju draudimo sutarties sąlygų skirtumą lemia ne automobilio degalų rūšis, o remonto sudėtingumas. „Pavyzdžiui, remontas kainuos daugiau, jei Lietuvoje nėra tam tikros markės automobilių atstovo“, – aiškino draudiko atstovas.

Beje, ERGO atstovai Estijoje ir Latvijoje LRT.lt informavo, kad minėtose šalyse draudimo sutartys taip pat identiškos. Tiesa, pripažįstama, jog didesnė elektromobilių kaina gali turėti įtakos ir draudimo įmokų dydžiui.

Draudimas – brangesnis

Draudimo bendrovės „If“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys portalui atskleidė, kad elektromobiliai iš tiesų po didinamuoju stiklu, kadangi jų vairuotojai dažniau patenka į eismo įvykius. Be to, minėtųjų patiriamos žalos – didesnės.

„Bendras elektromobilių draudžiamųjų įvykių, į kuriuos įeina įvairūs eismo įvykiai, ne tik avarijos, dažnis – apie 45 proc., tai maždaug 8 proc. daugiau nei kitų kuro tipų lengvųjų automobilių. Kai palyginami panašaus amžiaus – iki 5 metų automobiliai – elektromobilių vidutinė žala siekia apie 1 950 eurų, įprastu vidaus degimo varikliu aprūpintų – apie 1 430 eurų. Dažniausiai pasitaikančios žalos – standartiniai eismo įvykiai, kai nukenčia įvairios kėbulo dalys, stiklo pažeidimai, prakirstos padangos ar pažeisti ratlankiai“, – aiškino D. Dilys.

Anot pašnekovo, tokios tendencijos gatvėse lemia ir tai, jog norint apdrausti elektromobilį kasko, už tai teks sumokėti brangiau nei už įprastą automobilį.

„Jei lygintume panašios markės automobilius, elektromobilių kasko draudimo įmoka būtų didesnė apie 15 proc. Įmokos skiriasi, nes statistiškai elektromobilių savininkai dažniau patiria įvykių. Kitas aspektas, turintis įtakos kainai, – remonto sąnaudos didesnės, kadangi elektromobiliuose daugiau brangesnių technologijų, dalis pažeidimų gali būti taisomi tik autorizuotose servisuose“, – aiškino jis.

D. Dilys taip pat pateikė pavyzdį, kad „Teslų“ savininkai avarijos atveju netgi gali patirti papildomų išlaidų, kadangi Lietuvoje kol kas nėra oficialaus šių elektromobilių remonto atstovo, tad automobilį gali tekti transportuoti į artimiausią oficialų atstovą kitoje šalyje.

Rizika susijusi su didmiesčiais

Audrius Kikutis, „Compensa Vienna Insurance Group“ Savanoriškų standartinių draudimo produktų grupės vadovas, LRT.lt taip pat pripažino matantis tendenciją, kad elektromobiliai dažniau patenkina į eismo įvykius.

„Elektromobiliai, nors ir labai sparčiai auganti, bet vis dar santykinai nedidelė Lietuvos transporto parko dalis. Natūralu, kad draudimo portfelyje jie sudaro dalį, nesiekiančią nė 2 proc. Jei vertintume tik naujesnių, pavyzdžiui, iki 3 metų senumo automobilių struktūrą, jų dalis jau kur kas didesnė. Tai lemia, jog elektromobilių žalos bendrame fiksuojamų žalų sraute – santykinai reti atvejai.

Tačiau, nagrinėjant statistiškai, pastebime, kad įvykių dažnumo rodikliai šiame segmente yra apie 12–15 proc. aukštesni nei kituose. Tai sietina ne su elektromobilio tipu, o su aplinkybėmis, kuriomis naudojami. Elektromobiliai – išskirtinai didžiųjų miestų, kur jiems pritaikyta infrastruktūra, segmentas, o didžiuosiuose miestuose dėl eismo intensyvumo bei greito gyvenimo tempo, eismo bei kitų nelaimingų atvejų fiksuojama daugiau nei kitur“, – aiškino A. Kikutis.

Kainodara dar nėra nusistovėjusi

Anot K. Kikučio, remiantis bendrovės duomenimis, bendrame kontekste elektromobilių vidutinė žala – vidutiniškai 30 proc. didesnė nei vidaus degimo varikliu varomų automobilių.

„Jei lyginame tik panašaus amžiaus transporto priemones, šis rodiklis tarp vidaus degimo variklių ir elektra varomų transporto priemonių jau ne taip skiriasi, labiau priklauso ne nuo degalų ar elektros, o nuo konkretaus gamintojo bei konkretaus modelio“, – kalbėjo jis.

Vis dėlto, nepaisant didesnės elektromobilių rizikos, pasak A. Kikučio, kasko draudimo kainodara – ganėtinai sudėtinga dėl rizikos kriterijų kiekio bei jų tarpusavio sąveikos, todėl būtų neteisinga teigti, kad visais atvejais elektra varomų automobilių draudimo įmokos vienaip ar kitaip gerokai skiriasi nuo vidaus degimo varikliu varomo transporto.

„Svarbu paminėti: tai dar visiškai „jauna“, menkai pažįstama rizika, todėl dėl nedidelio duomenų kiekio bei nepakankamos statistikos, kainodara dar nėra nusistovėjusi. Atsitikus vienam ar dviem įvykiams, šiuo metu sudėtinga įvardyti, ar tai tendencija, ar tik atsitiktinumas.

Gali būti, kad ateityje atpigus elektromobiliuose naudojamoms technologijoms, pagrindinės rizikos pasirodys esančios visai kitur nei jas matome šiuo metu, todėl neabejoju, kad kainodara dar stipriai keisis sulig kiekviena pasitvirtinusia sena arba ryškėjančia nauja tendencija“, – pasakojo pašnekovas.

Žalų sumos kasmet auga

„Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovo Agniaus Gučiaus teigimu, nuo 2021 m. už elektromobilių patirtas ir sukeltas žalas bendrovė išmokėjo per 700 tūkst. eurų, o už kitais degalais varomų automobilių žalas per tą patį laikotarpį išmokėta bemaž 47 mln. eurų.

„Žalų, išmokėtų elektrinių automobilių savininkams ar nuo jų nukentėjusiems vairuotojams, sumos kasmet auga, nors vis dar sudaro labai nedidelę dalį. Svarbu atkreipti dėmesį, kad elektromobiliai dažniausiai naujesni ir brangesni, o tam tikrų gamintojų atveju – ir galingesni už analogus, varomus kitomis degalų rūšimis, todėl tai gali būti didesnės išmokos priežastis.

Skirtumai tarp elektrinio ir paprasto automobilio žalų dydžio atsiranda tik tada, kai nukenčia specifiniai elektromobilio mazgai, motorai ir baterijos. Jei įvykis nedidelis, padaryti tik išoriniai sugadinimai, tai ir žalos nelabai skiriasi nuo įprasto automobilio žalų“, – teigė ekspertas.

Pasak A. Gučiaus, elektromobilių baterijos įprastai nukenčia tik per didelį eismo įvykį arba kliudžius jos įmontavimo vietą, esančią dugne.

„Užtenka ir nedidelio užvažiavimo ant kliūties, kai baterija pažeidžiama nebetaisomai. Tokiu atveju, automobilis gali būti „nurašytas“, ypač jei senesnis. <...> „Nurašymų“ atvejų buvo vos keli, bet jie nėra specifiškai susiję su elektromobilio savybėmis, o sąlygoti stiprių sugadinimų, kaip „nurašomas“ ir įprastas automobilis“, – dėstė jis.

Už remontą – 60 tūkst. eurų

O štai A. Kikutis prisiminė atvejį Estijoje, kai net ir po nedidelio incidento kelyje paaiškėjo, kad sutvarkyti elektromobiliui padarytus apgadinimus kainavo įspūdingą sumą.

„Vienas įdomesnių atvejų, kurį ganėtinai neseniai nagrinėjome, buvo Estijoje. Ten įvyko eilinis eismo įvykis – kaltininko elektromobilis sankryžoje atsitrenkė į nukentėjusio automobilio galinę dalį.

Pradėjus remonto darbus, atrodytų nestiprūs apgadinimai tapo itin didele išmoka, dėl kurios automobilis tik per plauką nebuvo „nurašytas“, tačiau remonto išlaidos sudarė apie 60 tūkst. eurų, kai automobilio vertė siekė kiek daugiau nei 100 tūkst. eurų“, – pasakojo pašnekovas.

Anot jo, pagal gamintojo reikalavimus šiuo atveju teko keisti automobilio bateriją, o tai galutinėje sąmatoje sudarė apie 40 tūkst. eurų.