Palanga pasiruošusi vėjo jėgainių parkui, tačiau susidomėję vystytojai nesirikiuoja

Palangos bendruomenei pristatyta pirminė vėjo jėgainių parko jūroje poveikio aplinkai ataskaita. Dabar bus laukiama visuomenės ir suinteresuotų institucijų komentarų, vėliau ataskaita teikiama Aplinkos apsaugos agentūrai. Laukiama susidomėjusių vystytojų, bet šių atstovai sako abejojantys, jog bus daug norinčių investuoti.

Baltijos jūroje, apie 30 kilometrų nuo kranto, ties Palangos jūros tiltu planuojamo vėjo jėgainių parko statyboms kliūčių, pasak poveikio aplinkai ataskaitos rengėjų, nėra.

„Yra galbūt tam tikros nedidelės sąlygos, galinčios riboti kiekį galbūt, aukščius, galbūt išdėstymo kažkokius elementus, – sako Jūros tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas Nerijus Blažauskas. – Šituos apribojimus mes bandysim aiškiai formuluoti, bet vis tiek noriu pabrėžti vieną dalyką: tuos sprendimus prisiimti riziką ar neprisiimti palikti vystytojui.“

Būsimam vystytojui keliami finansiniai ir patirties statant panašaus dydžio vėjo parkus reikalavimai, o bendruomenė viliojama eurais ir darbo vietomis – jų ketinama sukurti per tūkstantį.

„Po vieną eurą už pagamintą ir į tinklą patiektą kilovatą – ir tuo galės naudotis būtent vietos bendruomenės, – žada energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė. – Kitos naudos taip pat yra – smulkaus ir vidutinio verslo įtraukimas.“

Tiesa, į pristatymą atėjo vos keli palangiškiai, daugiau buvo savivaldybės darbuotojų, ataskaitą rengusių specialistų.

„Kas darė ekonominį pagrindimą šito projekto? Jūs gi techninę dalį, gamtos apsaugos dalį, o kas paskaičiavo, ar jis bus pelningas, ar efektyvus, ar konkurencingas ateity?“ – buvo klausiama pristatyme.

Šiuo metu vertinamas tik pirmojo parko poveikis aplinkai. Antrajam ieškant vystytojo, konkursas paskelbtas kovo pabaigoje, jo poveikį aplinkai turėtų tirti patys vystytojai.

Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad kompanijos vargu ar gausiai dalyvaus tokiame konkurse.

„Hiperbolizuojant, jie net nežino, ar iš viso ten yra dugnas. Esmė – yra sakoma, kad yra toks gylis, bet nėra padarytas dugno tyrimas, nėra padarytas aplinkai vertinimas, – sako jis. – Iš principo, turi pateikti įpareigojantį pasiūlymą ir sumokėti visus garantinius mokesčius, nežinodamas, kiek tai kainuos, ar tą projektą įgyvendinęs tu galėsi jį pastatyti už tiek, už kiek planuoji jį pastatyti.“

Vystytojus atgraso ir tai, kad valstybė neužtikrina rinkos.

„Paramos iš valstybės nėra, tą visą elektros energiją, kuri bus pagaminta vėjo parke, mes turėsime parduoti patys, – sako Vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas Darius Biekša. – Visi matome Lietuvoje, kokie yra sausumos vėjo parkų ir saulės parkų vystymo tempai. Ir kada jie atsiras pajungti į tinklus.“

Pasak pašnekovų, kaina biržoje ko gero ateityje bus maža. Jūrinis vėjas konkuruoja su sausumos, be to, ir elektros jėgainių parkų Baltijoje planuojama daug.

„Dabar visam pasauly ir Europoje tikslai ir ambicijos jūrinio vėjo didėja, intensyvėja, Baltijos jūroje yra planuojama per 93 GW jūrinio vėjo parkų išvystyti. Lietuvos potencialas yra apie 4,5 GW“, – teigia energetikos viceministrė D. Garbaliauskaitė.

Pirmajam parkui statyti aukcionas bus skelbiamas rugsėjį. Tikimasi, kad atsiras vystytojas, projektą įgyvendinsiantis savo lėšomis be valstybės pagalbos. Norima, kad vėjo parkas jūroje elektrą gaminti pradėtų po penkerių metų.