Pakruojiškio verslu tapo gaminiai iš žvėrių ragų: nuo rožančių, juvelyrikos iki prabangių paveikslų

Dar sėdėdamas mokyklos suole Gražvidas Jokantas iš Pakruojo rajono suprato, kad samdomo darbo nedirbs. Tam įtakos turėjo ir šeimos verslumo tradicijos. Iš tėvų pasiskolinęs 10 tūkstančių litų Gražvidas nusprendė nerti į savo verslo kūrimą.

„Viską pradėjau nuo nulio. Pamačiau, kad su maža pinigų suma nieko nepadarysiu, tada nuvažiavau į užsienį, padirbau pusmetį. Pradiniam kapitalui buvau pasiskolinęs pinigų iš tėvų ir tada pamačiau, kad su mažu kapitalu nieko ten neišeis man padaryti. Tada išvažiavau į užsienį, atidirbau skolą tėvams, grįžęs dar užsidirbau pinigų, padariau kelis projektus ir po truputį taip viskas ir įsisuko“, – apie verslo kūrimo pradžią LRT RADIJO laidai „Gimtoji žemė“ pasakojo Gražvidas Jokantas.

Verslumo apraiškos užgimė dar mokykliniame suole

Verslumo geną iš mamos paveldėjęs Gražvidas Jokantas jau mokyklos suole suprato, kaip yra uždirbami pinigai.

„Aš, sakykime, nuo vaikystės niekada negaudavau šiaip pinigų. Būdamas pradinėse klasėse aš jau užsidirbdavau, ieškodavau kaimuose kur nupirkti kokius senovinius daiktus, motociklus, žvėrių ragus. Tai aš jau tais laikais tėvų pinigų neprašydavau, išsilaikydavau pats“, – pasakojo Gražvidas.

Paklaustas apie tai, ar atsimena, kokią pinigų sumą gavo iš pirmojo savo sandorio, Gražvidas sako neatsimenantis, tačiau vienas įvykių yra įsirėžęs giliau į atmintį.

„Vieną dieną nuvažiavau pas kaimynę į garažą padėti ir ten buvo labai daug medžiui pjauti skirtų siaurapjūklių, gal koks 150 vienetų ir aš paklausiau, ar parduoda, tai sakė parduoda ir sumokėjau apie 600 litų, o po dviejų valandų už tuos siaurapjūklius gavau 1600 litų. Tai per dvi valandas tais laikais aš uždirbau tūkstantį litų, kur šiaip dirbdavau pas mamą, padėdavau, tai visą mėnesį tekdavo dirbti už tą patį tūkstantį“, – sakė jis.

Dirbiniai iš žvėrių ragų: nuo smulkių suvenyrų iki prabangių paveikslų

Žvėrių ragai, juodasis ąžuolas, mamutų ilčių fragmentai – visos šios medžiagos paklūsta kūrėjo Gražvido Jokanto rankose ir tampa vienetiniais dirbiniais. Kaip sako vyras, pasipuošti iš elnių ragų pagamintais papuošalais ar pirkti kitus neįprastus suvenyrus, priimtina ne kiekvienam.

„Tie gaminiai ne kiekvienam patinka. Tai yra išskirtinė žmonių grupė, kuri mėgsta tą natūralumą, pačią žaliavą, gaminį“, – apie produkcijos specifiškumą kalbėjo jis.

Didžioji dalis gaminių kuriami iš žvėrių ragų – elnių, danielių, briedžių, stirnų. Ragais, kaip medžiaga, vyras susidomėjo nuo tada, kai pradėjo pirkti senovinius daiktus.

„Pamačiau, kad ragai yra įdomi medžiaga ir nebuvau labai daug matęs, kad kažkas gamintų ką nors iš ragų, todėl nusprendžiau pamėginti ir šiaip patiko pati kaulo struktūra, apdirbimas. Žinoma, jo taip paprastai neapdirbsi, yra tam tikros specifikos. Aišku, ieškojau apie visa tai informacijos, tai pasaulyje yra ne vienas toks gamintojas, bet Lietuvoje jų daug nebuvo. Kai aš pradėjau savo veiklą, buvo keli panašioje srityje besidarbuojantys ir šiandien dienai jie dar yra, bet specializuojasi daugiau į didesnių daiktų, kad ir baldų gamybą. O mes orientuojamės į smulkius gaminius“, – verslo specifika dalinosi vyras.

Anot kūrėjo, vienetinių darbų kaina svyruoja nuo to, kiek darbo tenka įdėti.

„Paveikslas iš rago gali kainuoti tiek šimtus, tiek tūkstančius eurų. Dažniausiai žmonės perka į sodybas, medžiotojų kambarius, bet vėlgi priklauso nuo stiliaus. Kur išraižyti gyvūnai, tai medžiotojai perka. Rokoko stiliaus tai prie modernių namų interjero galima priderinti“, – apie kūrinių savitumą kalbėjo jis.

Netradiciniai gaminiai iš žvėrių ragų ne visų žmonių yra vertinami vienodai. Anot vyro, jo kūriniais labiau žavisi gamtos mylėtojai. Atsiranda ir nesuprantančių jo veiklos.

„Būna, sakykime, ateina senyvo amžiaus žmogus, kuris galvoja, kad čia yra medis ar keramika, o būna 4 metų atėjęs vaikas sako, kad tai yra ragas ir jis jau žino apie tai. Per muges esame pastebėję ne kartą tokių dalykų. Kartais žmonėms atrodo, kad keramika, nes blizga, o blizga todėl, kad nupoliruota“, – sakė Gražvidas.

Jauno žmogaus dirbtuvėse netrūksta ir išskirtinių eksponatų. Vienas jų yra saugiai įrėmintas po stiklu ir vyras pripažįsta, kad tai vienas jam svarbiausių daiktų.

„Šiems ragams yra keturi tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt metų. Tam, kad sužinotume ragų amžių, Vilniuje atlikome tyrimus. Man šis eksponatas asmeniškai vienas brangiausių“, – sakė pašnekovas.

Svajoja įkurti vikingų tematikos muziejų

Tam, kad galėtų gaminti įvairius dirbinius, vyrui reikia įsigyti nemažai žvėrių ragų, kurių kaina yra aukšta.

„Ragų kaina kiekvienais metais labai svyruoja, tai nukrenta, tai pakyla, bet šiaip jie nėra pigūs. Pirkdami ragus labai didelį dėmesį skiriame kokybei, tai būna ir pažaliavę, kur ilgiau pastovėję ir pagal kiekį perkame. Kuo didesnis ragų kiekis vienoje vietoje, tuo didesnė kaina. Turim labai daug pažįstamų, kurie pardavinėja ragus tai su jais ir dirbame“, – teigė vyras.

Tam, kad kas kartą atsirastų naujų idėjų darbams, verslininkas kiekvieną dieną ieško informacijos internete.

„Labai daug gaminių yra iš ragų ir kiekvienoje šalyje jie kažkiek skiriasi. Pavyzdžiui, Norvegijoje būdavo, kad ornamentai kitokie. Ir kai mes norime atkurti vikingų tematikos gaminius, tai vikingai buvo ir Norvegijoje, tai runos kažkiek skiriasi. Iš pažiūros visi panašūs, bet iš tikrųjų skiriasi“, – apie istorinius momentus versle kalbėjo jis.

Gražvidas pripažįsta, kad šiame versle yra ir komercinių paslapčių, kurių nenorėtų atskleisti, nes ragų apdirbimo technologija yra specifiška.

„Jeigu viską padaryti kokybiškai reikia ir įrankių atitinkamų, nes medžio įrankiai ragui nelabai tinka, ragas yra kietesnis už medį. Apdirbant ragus reikia turėti nemažai specialių įrankių“, – sakė įmonės „Laukinis ragas“ vadovas.

Artimiausiu metu vyras ketina plėsti savo veiklą ir svajoja Pakruojo rajone įkurti vikingų tematikos muziejų, kur viskas bus pagaminta iš rago – nuo adatų iki kirvukų.