Prieš 1 metus
85
Pasireiškus fiziniams skausmams, daugelis puikiai žinome, kur ieškoti pagalbos. Tačiau toli gražu ne visi išmanome, kaip gelbėtis, kai sušlubuoja psichinė sveikata mums ar mūsų artimiesiems. Kokią pagalbą Lietuvoje galima gauti, kur jos ieškoti? Apie tai pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, rašoma „Lietuvos sveikata“ pranešime žiniasklaidai.
Pasak I. Rubiko, daugelis klysta galvodami, kad psichikos sveikatos specialistų paslaugas galima gauti tik mokamai privačiuose kabinetuose. „Lietuvos gyventojai yra prirašyti prie pirminės ambulatorinės psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių psichikos sveikatos centrų, kur jiems tokia pagalba turi būti suteikiama. „Dažniausiai į centrą pacientą užregistruoja gydymo įstaiga, teikianti šeimos medicinos paslaugas, tačiau gyventojas gali ir pats pasirinkti, kuriame centre nori būti prirašytas“, – informuoja SAM Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.
Pasak jo, psichikos sveikatos centruose (PSC) teikiamos pirminio lygio psichikos sveikatos paslaugos yra nemokamos ir netgi siuntimo joms gauti nereikia – užtenka tiesiog paskambinti ar ateiti į savo PSC ir užsiregistruoti konsultacijos. Šiuose centruose paslaugas teikia specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas psichiatras, vaikų ir paauglių psichiatras, psichikos sveikatos slaugytojas, socialinis darbuotojas ir medicinos psichologas. Medicinos psichologas teikia psichologinio konsultavimo paslaugas ir padeda spręsti bendravimo, santykių su aplinkiniais bei asmenines problemas.
Kokioms paslaugoms reikalingas siuntimas?
„Esant sudėtingesniems atvejams, gydytojas psichiatras arba gydytojas psichoterapeutas konsultacijos metu gali paskirti pacientams psichoterapijos seansus. Nuo 2020-ųjų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis padidintas apmokamų psichoterapijos seansų per metus skaičius nuo 24 iki 30 seansų“, – apie prieinamumo gerinimą pasakojo I. Rubikas.
SAM atstovo teigimu, bandoma spręsti ir atlygio specialistams klausimą, kuris glaudžiai susijęs su jų pasirinkimu dirbti valstybiniame sektoriuje. Nuo pernai specialistų konsultacijos bazinė kaina PSDF lėšomis padidinta apie 40 proc. ir priartinta prie privačiam sektoriui būdingų psichoterapijos seanso įkainių.
„Tikimės, kad šie pokyčiai pagerins tiek medicinos psichologo teikiamų paslaugų, tiek psichoterapinių paslaugų prieinamumą“, – vylėsi Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas.
Pasinaudokite visuomenės sveikatos biurų paslaugomis
I.Rubikas primena, kad nuo 2020-ųjų rudens nemažai nemokamų paslaugų pradėta teikti ir Visuomenės sveikatos biuruose (VSB). Tai – asmeninių įgūdžių tobulinimo užsiėmimai psichologiniam atsparumui ugdyti: streso valdymo praktiniai užsiėmimai, emocijų atpažinimo ir išraiškos, konfliktų valdymo praktiniai užsiėmimai ir pan. Biuruose vedami psichikos sveikatos raštingumo edukaciniai užsiėmimai, skirti įgyti žinių apie psichikos sveikatą, mokantys suprasti jos rizikos veiksnius, pagalbos sau būdus bei profesionalios pagalbos prieinamumą. VSB vyksta emocinės paramos teikimo užsiėmimai savitarpio pagalbos grupėse, grupinėse konsultacijose.
I.Rubikas teigia, kad VSB skiriamos individualios psichologo konsultacijos asmenims, kuriems pasireiškia psichikos sveikatos rizikos veiksniai dėl sudėtingų gyvenimiškų situacijų. „Konsultacijų gali būti iki šešių vienam asmeniui, jos gali būti ir anoniminės. Gyventojai, patiriantys stresą, nerimą bei išgyvenantys kitas sudėtingas gyvenimiškas situacijas – skyrybas, darbo netekimą, finansinius sunkumus, artimo žmogaus netektį, konfliktinius santykius šeimoje ar darbe, sunkią artimo žmogaus ligą ir pan., gali tiesiogiai kreiptis į savivaldybių visuomenės sveikatos biurus ir gauti nemokamas paslaugas“, – pasakojo pašnekovas.
Konsultuokitės telefonu, kvieskite mobiliąją krizių įveikimo komandą
Lietuvos sveikatos pranešime taip pat primenama, kad, ištikus krizei, pagalbos galima kreiptis į Mobiliąją psichologinių krizių įveikimo komandą, skambinant telefono numeriu 1815. Joje dirbantys specialistai padeda organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms, šeimoms po staigių mirčių, nelaimingų atsitikimų, kai buvo sužeista ar žuvo žmonių, žmogaus dingimo, smurto, avarinių situacijų ir kitokių sukrečiančių įvykių.
Psichologinę pagalbą gyventojai taip pat visada gali rasti ir emocinės paramos linijose.
„Taip pat veikia nacionalinis psichikos sveikatos tinklapis pagalbasau.lt, kuriame galima rasti informaciją apie psichikos sveikatos sutrikimus, pagalbos sau bei savo artimajam galimybes, kaip ir kur gauti profesionalią emocinę pagalbą“, – teigė SAM atstovas.
Šiame tinklalapyje atlikus psichologinius testus, galima įsivertinti savo emocinę būseną, o interaktyviame žemėlapyje rasti išsamią informaciją apie pagalbos sistemą Lietuvoje – pagalbą teikiančių įstaigų adresus, kontaktinius duomenis ir teikiamas paslaugas.
Naujovė – gerovės konsultantai
Lietuvoje nemokamas paslaugas gyventojams pradėjo teikti ir Gerovės konsultantai – aukštos kvalifikacijos, specialius mokymus baigę specialistai, padedantys žmonėms susidoroti su lengvais emociniais sunkumais. Pirmieji gerovės konsultantų kabinetai jau įkurti 14-oje šalies savivaldybių, juose darbuojasi 28 specialius kursus pabaigę specialistai. Šį modelį sukūrė Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, jam pasiteisinus – planuojama plėsti ir kitose savivaldybėse.
„Parengti specialistai pajėgūs suteikti kvalifikuotą pagalbą ir veiksmingai per trumpą laiką padėti nerimo, nemigos ar depresijos kamuojamiems žmonėms dorotis su šiais simptomais. Jų tikslas – pasiekti, kad žmogus įgautų įgūdžius valdyti savo psichologinę būseną, galima sakyti, taptų savo paties psichoterapeutu“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gerovės konsultantų mokymų programos vadovas dr. Julius Neverauskas.
Į Gerovės konsultantus žmonės gali kreiptis patys, tam nereikia šeimos gydytojo ar kito specialisto siuntimo. Informaciją, kur rasti Gerovės konsultantus rasite svetainėje www.geroveskonsultantai.lt.
Dar viena naujovė – ambasadoriai
Viešojoje erdvėje pasirodė dar vienas naujas pavadinimas – psichikos sveikatos ambasadorius. Tai žmogus, turintis psichikos sveikatos sutrikimų patirties ir nusprendęs savanoriauti, kad padėtų juos įveikti kitiems. Psichikos sveikatos ambasadorius bus galima pamatyti per renginius, susitikimus, diskusijas, kuriose jie dalinsis savo patirtimi, norėdami „normalizuoti“ su psichikos sveikata susijusius klausimus, kad šios problemos neatrodytų smerktinos ir gėdingos.
Teigiama, kad ambasadorius galės kviestis valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, savanoriai ir kiti visuomenės atstovai, kurie bendromis pastangomis sieks spręsti su psichikos sveikata susijusios stigmos iššūkius. Be to, planuojama įgyvendinti apie 2300 socialinio kontakto veiklų, t. y. kai psichikos sveikatos ambasadorius viešai ar privačiai dalijasi savo asmenine psichikos sveikatos sunkumų patirtimi su vienu ar keletu asmenų, skatindamas juos klausti, įsitraukti į pokalbį, dalytis grįžtamuoju ryšiu.
Sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bielūnė teigia, kad per šiuos metus planuojama parengti šimtą psichikos sveikatos ambasadorių. Psichikos sveikatos ambasadorių iniciatyvą koordinuos Higienos instituto Psichikos sveikatos centras. Tai dalis naujo SAM sukurto prekės ženklo „Žvelk giliau“, skirto ilgalaikei komunikacijai apie psichikos sveikatos problemas ir siekiant mažinti jų stigmas.
Pagalba ukrainiečiams
SAM taip pat primena, kad nuo praėjusių metų pavasario teikiama ir nemokama emocinė parama ukrainiečiams rusų kalba. Ieškantys paramos karo pabėgėliai kviečiami skambinti tel. 1809 arba +370 664 65 792 (darbo dienomis 18–21 val., savaitgaliai 12–15 val.).
Psichologų vaizdo konsultacijos ukrainiečių ir rusų kalbomis teikiamos tinklapyje www.manodaktaras.lt/slava-ukraini.
English (US) ·