Pagalba yra, bet jos turi ieškoti patys: tragedija Jonavoje iškėlė klausimą – jei nesikreipsi pats, tavo būklė niekam nerūpės?

„Su artimo žmogaus savižudybe susidūręs žmogus nelabai pajėgus savarankiškai ieškotis pagalbos. Čia yra daugiau aplinkinių atsakomybė padėti jam, pasirūpinti juo, nukreipti. Pačiam duobėje sėdint matyti kažkokią pagalbą ir eiti jos ieškoti yra per sunku. Kažkuris procentas, žinoma, eina, bet didelė dalis užsidaro, ir kartais viskas baigiasi labai tragiškai“, – LRT.lt sakė psichologė Laima Matutienė, daug metų individualiai ir grupiniuose užsiėmimuose konsultuojanti žmones, patyrusius artimųjų savižudybę.

Rugsėjį Lietuvą sukrėtė Kaune įvykusi tragedija: nuskendusi Nemune žuvo jauna mama ir kūdikis. Mirtį moteris, pirminiais duomenimis, pasirinko savo noru. Tragiška nelaimė palietė daug žmonių, tačiau didžiausias emocinis krūvis teko šeimos nariams ir artimiesiems. Nusižudžiusios kaunietės mama netekties skausmo nepakėlė – nuo dukros mirties praėjus kiek daugiau nei mėnesiui ji mirė. Įtariama, kad moteris taip pat galėjo pakelti ranką prieš save.

Ar galėjo būti kitaip? Ar Lietuvoje pakanka pagalbos žmonėms, kurie savo artimoje aplinkoje susiduria su savižudybės atvejais? Kas turi pasirūpinti, jog ta pagalba juos pasiektų laiku? Šiuos klausimus LRT.lt uždavė specialistams.

Pagalbos yra, bet jos turi ieškoti patys

Tragiškai mirusi moteris gyveno Jonavoje. Šiame mieste veikia net kelios įstaigos, kuriose teikiama nemokama pagalba žmonėms, susiduriantiems su psichologinėmis ir psichinėmis problemomis. Galima tik spėti, ar po skaudžios dukros ir anūko netekties jonavietė ieškojo pagalbos ir ją gavo: pacientų medicininiai duomenys neviešinami, dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir psichologinių problemų į specialistus besikreipusių pacientų vizitai kol kas neprivalo būti fiksuojami ir elektroninės sveikatos paslaugų sistemoje e-sveikata.lt.

Tačiau akivaizdu, jog bet kokiu atveju pagalbos moteris turėjo ieškoti savarankiškai. Tokia tvarka galioja ne tik Jonavoje, bet ir kitose Lietuvos savivaldybėse.

„Nemokamas psichologo konsultacijas krizinėse situacijose atsidūrusiems asmenims teikiame ne tik mes, bet ir Jonavos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Tačiau nei jie, nei mes patys pacientų neieškome. Į mus jie turi kreiptis patys“, – pabrėžė Jonavos psichikos sveikatos centro vedėja Rūta Bilotienė.

Nori konsultuotis anonimiškai

Pasak pašnekovės, įstaiga veikia pagal 2019 m. patvirtintą tvarką, kurioje numatyta, kaip teikti pagalbą grėsmę patiriantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems žmonėms. Joje tiksliai įvardintos įvairios paslaugos, tarp kurių – ir nemokamos psichologo konsultacijos. Vis dėlto pasinaudoti jomis ryžtasi ne visi, kuriems reikia pagalbos. Nemažą dalį pagalbos ieškančių žmonių atbaido viešumas – norint gauti nemokamas konsultacijas reikia užsiregistruoti Psichikos sveikatos centre.

„Visiems besikreipiantiems pacientams užvedamos ambulatorinės kortelės, registruojant išsiaiškinama, kokių paslaugų reikės – psichologo ar galbūt psichiatro konsultacijos, ir jie nukreipiami vizitui. Viskas oficialiai fiksuojama, kas kai kuriems žmonėms netinka – vis dar stipriai jaučiama gėda, kažkokia baimė dėl to, kad kreipiesi į tokią įstaigą“, – pasakojo R. Bilotienė.

Anot jos, patirtis rodo, kad nemaža dalis žmonių, susidūrę su savižudybės tema, drąsiau jaučiasi kreipdamiesi anonimiškai. Tokios pagalbos esą taip pat netrūksta, o informacijos apie tai, kur kreiptis, nesunkiai galima rasti internete.

„Galima skambinti ir mums, kaip į gydymo įstaigą. Kartais, jei žmogus sako, kad nenori, jog „būtų užvesti dokumentai“, pasiūlome kreiptis į mūsų partnerius: Jonavos rajono visuomenės sveikatos biuras teikia anonimines psichologo konsultacijas, taip pat ar Jonavos rajono socialinių paslaugų centras. Visą informaciją galima rasti internete. Visus kontaktus pasakome ir mes“, – sakė pašnekovė.

Jonavos rajono psichikos sveikatos centro vedėjos nuomone, nepaisant aktyvios sklaidos, visuomenėje vis dar didelė stigma turėti psichikos sveikatos problemų.

„Žmones kartais tenka įtikinėti, kad psichikos problemų gydymas nebėra kliūtis gauti vairuotojo teises, dirbti valstybės tarnyboje ar kitose aukštose pareigose. Deja, vis dar gajos stigmos. Nors galiu pasidžiaugti, kad situacija šviesėja – vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos, supranta, kad tai nėra kažkas gėdingo ar blogo. Vis dėlto anonimiškumo noras išlieka. „Kad tik niekas nesužinotų“, svarbu daugeliui“, – savo mintimis pasidalino R. Bilotienė.

Grupės neperpildytos

„Pagalbos tikrai yra“, – teigė psichologė Laima Matutienė, viena iš asociacijos „Artimiems“ specialistų. Ši asociacija įkurta nusižudžiusiųjų artimųjų inciatyva ir siūlo įvairią nemokamą pagalbą (individualias ir grupines psichologų konsultacijas, taip pat grupinius susitikimus bendruomenės nariams). Asociacijos užsiėmimai vyksta gyvai ir nuotoliniu būdu. Gyvi susitikimai organizuojami ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir, pavyzdžiui, Plungėje, Kupiškyje. O prie nuotolinių gali jungtis lietuviškai kalbantys žmonės iš viso pasaulio. Nors visos paslaugos nemokamos, norinčių jomis pasinaudoti nėra daug.

„Ir tos reklamos atrodo yra, ir daug metų dirbame, bet grupės nėra perpildytos. Priežastys tikriausiai įvairios. Būna atvejų, kad žmogui tiesiog sunku apie tai kalbėti. Jis užsidaro, tik artimoje aplinkoje gali kalbėti. Deja, artimieji ne visada pajėgūs išklausyti ir išbūti. Tokiu atveju turbūt svarbiausia, kad abejingi neliktų šalia esantys žmonės – kiti šeimos nariai, draugai, kolegos“, – sakė psichologė.

Pasak jos, galėjimas išsikalbėti, būti išgirstam ir suprastam – paprasti, bet krizės akivaizdoje be galo svarbūs dalykai. Būtent tai savižudybę patyrusio žmogaus artimasis gali gauti atėjęs į individualius ar grupinius susitikimus.

Ar dažni atvejai, kai savižudybę artimoje aplinkoje patyręs žmogus ir pats ima galvoti apie pasitraukimą iš gyvenimo? Pasak L. Matutienės, jų tikrai ne vienas. Ypač sunku, kai savižudybės auka – vaikas.

„Sunkiausi atvejai, kai vaikai nusižudo. Tėvai jaučiasi kalti, galvoja, kad neverta gyventi toliau...“, – teigė pašnekovė.

Kad ir kokia būtų situacija, anot jos, svarbiausia nepalikti netektį patyrusio žmogaus vieno. „Vienatvė labai dažnai pasirenkama nesąmoningai. Tačiau padėti galima veikiant priešingai. Dažnai žmonės, esantys šalia išgyvenančio netektį, nežino, ką daryti. O atsakymas paprastas – tiesiog pabūti šalia, pasirūpinti maistu, kitais buityje svarbiais paprastais dalykais. Taip pat pasiūlyti specialistų pagalbą – surasti kontaktus, jei reikia – nuvežti, palydėti“, – sakė psichologė.

Ji pabrėžė, kad specialisto pagalba tokiais atvejis būtina, nes būtent jie gali padėti žmogui išlipti iš duobės. „Su savižudybe susidūrę žmonės paprastai patiria atskirtį, jaučia gėdą, kaltę. Galvoja, kad visi jo nekenčia, todėl užsidaro. Lankydami grupinius užsiėmimus ar individualias konsultacijas žmonės turi saugią erdvę išsikalbėti, jaučia, kad jį girdi, kad jis svarbus. Jeigu tai grupė, gauni palaikymą ir patirtį, kad nesi toks vienas, neišgelbėjęs, nepadėjęs savo artimajam. Vien kalbėjimas yra gydantis“, – kalbėjo L. Matutienė.

Specialisto pagalba tokiais atvejis būtina, nes būtent jie gali padėti žmogui išlipti iš duobės.

Nuo kitų metų – nauji pagalbos suteikimo algoritmai

Kalbėdama šia tema Jonavos rajono savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė (savivaldybės gydytoja) Renata Merfeldienė pabrėžė, jog kitąmet savižudybių prevencijos srityje įsigalios ilgai laukti pokyčiai. Jie bus įgyvendinti visose Lietuvos savivaldybėse.

„Šiuo metu yra galiojantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl pagalbos savižudybės grėsmę patiriantiems, savižudybės krizę išgyvenantiems ir savižudybės krizę išgyvenusiems asmenims teikimo tvarkos aprašas, (aktuali redakcija 2019-02-08), kuriuo ir vadovaujasi savivaldybės. Nuo 2023 m. sausio įsigalios nauja redakcija, kurioje bus aiškiau apibrėžtas greitosios medicinos pagalbos, psichikos sveikatos centrų, skubiosios pagalbos skyrių, kitų įstaigų bei specialistų vaidmuo, teikiant pagalbą savižudybės grėsmę patiriantiems asmenims“, – kalbėjo Jonavos rajono savivaldybės gydytoja.

Pasak jos, aprašas numato, kad kiekvienu patvirtintu savižudybės grėsmės atveju asmenims turės būti teikiama individualizuota tęstinė pagalba (atvejo vadyba) psichikos sveikatos centruose ir mokslo įrodymais pagrįstos trumpos psichologinės terapijos intervencijos, psichoterapijos metodais mažinančios pakartotinio mėginimo žudytis riziką“, – apie būsimus pokyčius kalbėjo pašnekovė.