Pacientus Lietuvoje gydo ir ukrainiečiai: būtų galima įdarbinti daugiau medikų, bet prašymų gaunama vis mažiau

Lietuvos gydymo įstaigose jau dirba apie pusantro šimto medikų iš Ukrainos. Daugiausia – bendrosios praktikos slaugytojai, odontologai, šeimos gydytojai. Kai kurių ligoninių vadovai sako, galėtų įdarbinti ir daugiau gydytojų iš Ukrainos, tačiau prašymų sulaukiama vis mažiau.

Kauno miesto poliklinikoje šeimos gydytoju dirbantis Oleksandras atvyko iš Luhansko apskrities. Didžioji dalis jo pacientų Lietuvoje – tėvynainiai.

„Darbas kiek kitoks nei Ukrainoje, bet tie skirtumai nedideli. Viskas panašu, tik kad sistema ir kalba kita. Žmonės visur serga ir ligos tos pačios“, – sakė šeimos gydytojas Oleksandras Vološynas.

Šiaulių centro poliklinikoje dirba dvi slaugytojų pagalbininkės iš Ukrainos. Julija Ukrainoje dirbo medicinos sesele privačioje klinikoje. Lietuvoje, susitvarkiusi dokumentus, ji planuoja dirbti slaugytoja.

„Šiek tiek moku lietuviškai, pacientams galiu pasakyti „duokite ranką, kumštį suspauskite, paleiskite kumštį, kad atsakymas bus pas gydytoją rytoj ir poryt“. Adaptuotis truputį sudėtinga. Kita šalis, kalba, ne visi žmonės supranta mano situaciją, kolegės, angliškai, lietuviškai, rusiškai man padeda“, – kalbėjo Julija Chodos, slaugytojo padėjėja.

Poliklinikos vadovas sako, darbuotojai iš Ukrainos imlūs, darbštūs, tačiau kol kas didžioji problema – kalba.

„Lauktumėme šeimos gydytojų, lauktume įvairių specialistų, žinoma, turinčių dokumentus ir galinčių dirbti Lietuvoje ir aišku, slaugytojų labai lauktume, nes jų tikrai reikia“, – komentavo Šiaulių centro poliklinikos direktorius Mindaugas Maželis.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba vienuolika ukrainiečių, iš jų trys gydytojos – neonatologė, ginekologė ir medicinos biologė.

„Turime gydytoją neonatologę, kuri puikiai dirba, turi 12 metų stažą, greitai perprato mūsų darbo specifiką, technologijas, bet kas įdomiausia, ji ne tik kalba lietuviškai, bet ir rašo lietuviškai“, – teigė Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis.

Ligoninės vadovas sako akušerių ginekologų ir neonatologų trūko, galima būtų įdarbinti ir daugiau gydytojų iš Ukrainos.

„Jų tiek daug nebus, ten gali būti dar keli gydytojai jei kalbame. Slaugytojos irgi kreipėsi, gal kokios šešios, tačiau jos visos išvyko gauti leidimus, pakartotinai kol kas nepasirodė“, – pridūrė jis.

Daugiausia Ukrainos medikų prašymų pripažinti kvalifikaciją ir išduoti licenciją, akreditavimo tarnyba sulaukė pavasarį, dabar jų – vienas kitas. Didžiajai daliai, maždaug 150 medikų, kvalifikacija pripažinta.

„Įstaigos kai kurios jau laukia žmonių ir sako, kad mes jau paruošę darbo vietas ir panašiai. Na ir paskutiniai teikimai, tarkime, Švenčionių savivaldybė labai nori būtent kitakalbių medikų, nes ten visuomenė tokia, labai prašo šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojų, slaugytojų“, – kalbėjo Akreditavimo tarnybos direktorė Nora Ribokienė.

Daugiausia pripažinta bendrosios praktikos slaugytojų, odontologų, medicinos ir šeimos gydytojų kvalifikacijų. Medikais norintys dirbti ukrainiečiai turi būti pradėję lankyti lietuvių kalbos kursus.