Omikron potipis „Kentauras“: ką apie jį žinome ir ar verta nerimauti

Naujas omikron varianto potipis BA.2.7, socialiniuose tinkluose pramintas „Kentauru“, kelia nerimą ir sumaištį visame pasaulyje. Kaip jis gavo šią astronominę pravardę, ką apie jį žinome ir ar tikrai yra priežasčių nerimauti? Štai ką rodo duomenys ir ką sako ekspertai, rašo „Medical News Today“.

2020 m. pradžioje mūsų gyvenimas daugeliu atžvilgių buvo daug paprastesnis. Turėjome tik vieną – laukinį – SARS-CoV-2 variantą ir net neįsivaizdavome, kaip toliau klostysis COVID-19 pandemija.

Kai mokslininkai pradėjo aptikti naujus juos dominančius ar susirūpinimą keliančius variantus, šie iš pradžių buvo vadinami pagal aptikimo vietą.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) stengėsi oficialiai priskirti naujai aptiktiems variantams graikų abėcėlės raides, tokiu būdu siekdama užkirsti kelią rasistinėms ir ksenofobiškoms asociacijoms, panašioms į tas, kurių neišvengta tuomet, kai COVID-19 sukeliantis virusas SARS-CoV-2 buvo aptiktas Kinijoje.

Tokiu būdu pirmą kartą Jungtinėje Karalystėje identifikuotas „Kento variantas“ tapo alfa atmaina, Pietų Afrikoje aptiktas variantas tapo beta atmaina ir t.t.

Dar vienas omikron palikuonis

Šiuo metu visame pasaulyje dominuojantis variantas yra omikron. Tačiau pastaraisiais mėnesiais buvo aptikta net keletas jo potipių.

Vienas iš tokių potipių yra BA.2.75, viename įraše socialiniame tinkle „Twitter“ pavadintas „Kentauru“ – šis vardas jam netikėtai greitai prigijo.

Daugelis žmonių ir žiniasklaidos priemonių šį pavadinimą naudoja greta delta ir beta variantų, tarsi tai būtų oficialus šio potipio pavadinimas.

PSO dar neįvardijo BA.2.75 susirūpinimą keliančiu viruso variantu, nors šiuo metu jis yra atidžiai stebimas. Aptikus „Kentauro“ variantą keliose Europos šalyse, įskaitant JK ir Vokietiją, 2022 m. liepos 7 d. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) jį priskyrė „stebimiems variantams“.

Ekspertai šį potipį pirmą kartą aptiko gegužę Indijoje, kur, kaip pranešama, jis plito greičiau nei kiti omikron potipiai.

„Sutinku su PSO sprendimu kol kas jokių naujų omikron potipių nepriskirti [susirūpinimą keliantiems variantams], – „Medical News Today“ sakė Glazgo universiteto Virusų tyrimų centro virusologijos doktorantas Spyrosas Lytras. – Omikron varianto atsiradimas buvo labai reikšmingas viruso raidai ir pandemijos progresavimui, todėl ateityje tikimasi daugiau tokių reikšmingų „šuolių“. Taigi, jei kiekvieną omikron potipį pavadintume vis kita graikų abėcėlės raide, sumenkintume omikron, kaip potipių grupės, svarbą.“

Mutacijos padeda išvengti imuniteto

Vadinamasis „Kentauro“ potipis – ne pirmasis aptiktas omikron potipis ir ne vienintelis šiuo metu stebimas.

BA.4 ir BA.5 taip pat yra omikron potipiai, kuriuos atidžiai stebi visuomenės sveikatos organizacijos, o leidinyje „Nature“ paskelbtas nerecenzuotas tyrimas rodo, kad jie abu gali išvengti imuniteto, įgyto persirgus pirminiu omikron variantu ar pasiskiepijus bet kokia jo pagrindu sukurta vakcina.

Šis besiformuojantis potipis yra toks naujas, kad, kaip „Medical News Today“ aiškina už COVID-19 genominę priežiūrą atsakingas Vienos (Austrija) Molekulinės biotechnologijos instituto tyrimų grupės vadovas dr. Ulrichas Ellingas, iki šiol buvo išanalizuota tik 400 jo genomo sekų.

Ekspertai jau nustatė, kad BA.2.75 turi devynias mutacijas, iš kurių aštuonios yra naujos mutacijos spyglio baltymą koduojančio genomo srityje, neskaitant 29 mutacijų BA.2 potipyje, iš kurio jis išsivystė. Kadangi „imuniteto vengimas yra pagrindinė selektyvioji jėga, turėtume tikėtis, kad BA.2.75 pirmiausia pasižymės šioje srityje“, – sakė dr. U. Ellingas.

Kol kas paskelbta labai nedaug šio potipio tyrimų, tačiau grupė Pekino mokslininkų išsiaiškino, koks gali būti kiekvienos mutacijos individualus poveikis, ir pasidalijo pirminėmis atlikto tyrimo išvadomis.

„Duomenys rodo, kad BA.2.75 yra puikiai pasiruošęs apeiti delta varianto sukurtą imuninę apsaugą, o į vakcinas reaguoja panašiai kaip ir kiti omikron varianto potipiai, – aiškino dr. U. Ellingas. – Tačiau reikia pasakyti, kad duomenys yra labai preliminarūs, pagrįsti vos keleto pacientų tyrimais arba gauti naudojant pseudovirusą, o ne tikrus BA.2.75 izoliatus, todėl reikėtų palaukti tolesnių rezultatų.“

Šie duomenys rodo, kad BA.2.75 pasižymi didesniu afinitetu daugelyje žmogaus audinių randamiems ACE2 receptoriams, prie kurių jungiasi SARS-CoV-2 virusas, kad patektų į žmogaus ląsteles ir daugintųsi.

Kito tyrimo, kurio preliminariomis išvadomis pasidalino grupė mokslininkų iš Japonijos, metu buvo sukurti pseudovirusai, kuriuose yra BA.2.75, BA.4, BA.5 ir BA.2 spyglio baltymų. Jie buvo veikiami monokloniniais antikūnais, naudojamais COVID-19 gydymui, tačiau prarandančiais veiksmingumą, jei viruso atmaina yra pajėgi išvengti antikūnų poveikio.

S. Lytras šiuo klausimu teigia, kad „preliminarūs laboratorinių tyrimų rezultatai rodo, jog BA.2.75 imuninio atsako išvengimo fenotipas šiek tiek skiriasi nuo BA.4 ir BA.5, tačiau nemanau, kad šiuo metu yra pakankamai eksperimentinių ar epidemiologinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad BA.2.75 kelia – ar ateityje kels – susirūpinimą.“

Anot dr. U. Ellingo, dabartinis testavimo lygis taip pat yra per žemas, kad būtų galima pasakyti, ar BA.2.75 potipis taps dominuojančiu kitoje COVID-19 bangoje.

„Bet kokiu atveju, lieka atviras klausimas, ar šią žiemą liksime omikron klade, ar atgims koks senas viruso variantas. Pavyzdžiui, delta vis dar aptinkama, nes, kaip žinome, silpnesnio imuniteto pacientų organizme virusas gali slypėti daugiau nei metus, kol vėl pasirodo kaip naujas variantas. Prieš metus buvo tik delta, omikron nebuvo“, – pažymėjo jis.