Olimpinė čempionė Asadauskaitė-Zadneprovskienė: mes, sportininkai, esame adrenalino mylėtojai

Sportininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė naujoje portalo rubrikoje LRT VAIRAS teigia besidžiaugianti, kai vairuotojai yra draugiški, praleidžia kelyje. Pašnekovė pasakoja apie savo pirmąjį automobilį, situacijas, kai ją atpažįsta policijos pareigūnai.

– Kuo kasdieniuose darbuose Jums yra svarbus automobilis?

– Tam, kad nukeliaučiau iš taško A į tašką B. Treniruojantis reikia nuolat būti skirtingose vietose, nes penkios rungtys. Reikia važinėtis po visą Vilnių, tad sutaupau šiek tiek laiko, nes pėsčiomis galbūt net nebūtų įmanoma keliauti tokius atstumus, o mašinoje tenka tiesiog praleisti tikrai nemažai [laiko]. (...) Reikia važiuoti iš vienos Vilniaus dalies į kitą, ir už Vilniaus tenka, visaip [būna].

Mes neturime sporto bazės, kuri būtų vienoje vietoje. Vis tiek dažniausiai tenka važinėti ir gaištame nemažai laiko. Pavyzdžiui, užsienyje yra tokios sporto bazės, kuriose yra viskas vienoje vietoje, atvažiuoji ir tiesiog treniruojiesi. O mes turime nuolat kur nors važiuoti, kad pasitreniruotumėme.

– Ar atsimenate, kada išlaikėte egzaminus ir gavote vairuotojo pažymėjimą?

– Man gal buvo kokie 20 metų. Išlaikiau viską iš pirmo karto, kaip ir nebuvo man per daug sunku. Kažkaip neteko perlaikyti egzaminų. Gal tais laikais buvo paprasčiau, dabar, kiek žinau, yra daug sudėtingiau išlaikyti egzaminus, bet manau, kad patirtis yra svarbiausia.

– Koks buvo Jūsų pirmasis automobilis?

– „Peugeot“. Turėjau tam tikrą sumą santaupų ir žiūrėjau, ką galiu įpirkti, todėl optimaliausias variantas buvo „Peugeot 206“, 4 durų, būtinai automatinis, nes privalumas. Nedidelė ji tokia mašinytė, bet aš labai džiaugiausi, nes vis tiek tokia pirmoji patirtis ir labai nebloga.

– Ką vairuojate pastaruoju metu?

– Dabar „Lexus“, hibridą. Džipas, daug privalumų, patogumų.

– Kokių smagių situacijų prisimenate iš kelionių automobiliu?

– Tikrai labai smagiai pasijauti, kai kažkas sustoja, praleidžia. (...) Ir pati stengiuosi, per daug neskubu, irgi užleidžiu, praleidžiu, stengiuosi būti drausminga. Na, kartais spusteliu [akceleratorių], mėgstu truputį. Sportininkai, man atrodo, visi esame adrenalino mylėtojai, gal kartais ir aš paspaudžiu, bet iš tikrųjų esu už tvarkingumą, už tai, kad reikia paisyti visų taisyklių ir važiuoti drausmingai, žiūrėti atidžiai į visus – nesvarbu, ar tau yra pirmenybė, ar ne, bet reikia būti atidžiam ir vairuoti saugiai.

– Kada pastarąjį kartą gavote baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą?

– Gal prieš kokius 3 mėnesius, dažniausiai būna už automobilio statymą.

– Galbūt kartais pasitaiko situacijų, kai vyksta reidas ir sustabdo? Kaip reaguoja policijos pareigūnai, kai Jus atpažįsta?

– Reide teko sustoti, bet daug manęs netikrino. Gal net kelis kartus mane atpažino ir netgi nevairuojant vieną kartą – perbėgau per raudoną [šviesoforą]. Mane sustabdė, tada atpažino ir paaiškino, kad aš blogai darau, negerai, bet mane paleido ir pasakė, jog kitą kartą tikrai nubaus.

Kitas atvejis buvo vairuojant, bet manęs nebaudė, nes atpažino ir sakė, kad reikia kartais daugiau taisyklių laikytis. Vieną kartą vėlavau ir bandžiau dar kažkaip spėti, pabaigti veiksmą, bet man atrodo, kad jau nebuvo galima, ir per raudoną nuvažiavau, maniau, gal dar praslysiu. Norėjo skirti baudą, bet atpažino. Kartais labai džiaugiuosi, nes atpažįsta ir paleidžia.

– Ar ko nors klausotės, kai važiuojate transporto priemone?

– Dažniausiai groja radijas, klausausi naujienų, žinių, muzikos, žaidimų, pasakojimų. Programos įvairios, bet būna nuolatos [įjungta]. Nėra kada specialiai jungti muzikos, tiesiog važiuoju, fonas groja, ir viskas.