NVSC primena apie sveikatos būkles, kurios didina riziką susirgti tuberkulioze

Sergamumas tuberkulioze Lietuvoje yra mažėjantis, tačiau išlieka vienas didžiausių Europoje, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Tuberkuliozės valstybės informacinės sistemos duomenimis, 2021 m. Lietuvoje užregistruota 550 naujų tuberkuliozės atvejų arba 19,67 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Kauno apskrityje nustatyti 92 atvejai arba 16,27 atvejo 100 tūkst. gyventojų, iš jų NVSC duomenimis, didžioji dalis buvo atviros plaučių tuberkuliozės atvejai, kurių daugiausiai buvo nustatyta Kauno mieste ir Jonavos rajone.

Tuberkuliozė (TB) yra išgydoma bakterinė liga, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis mikroorganizmai. Dauguma (90 proc.) užsikrėtusiųjų serga besimptome lėtine ligos atmaina, todėl ankstyvas tuberkuliozės ligos išaiškinimas (diagnostika) ir nuoseklus gydymasis gali padėti ne tik pacientui, bet ir užkirsti kelią infekcijos plitimui visuomenėje.

Tinkamai nepradėjus gydymo yra didelė tikimybė, kad ši liga išsivystys į aktyvią tuberkuliozės formą, kuria susirgus, mirtingumas siekia 50 proc.

Kaip užsikrečiama?

Pagrindinis infekcijos šaltinis yra atvira plaučių tuberkulioze sergantis asmuo, kuris skiria tuberkuliozės mikobakterijas kosint, kalbant, čiaudint. Su oro smulkiais pursleliais TB mikobakterijos patenka į aplinką. Artimai ir ilgai kontaktuojant su atvira tuberkulioze sergančiu asmeniu yra tikimybė užsikrėsti bei susirgti šia liga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis apie vienas ketvirtadalis pasaulio gyventojų yra užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis, tačiau tuberkuliozės liga suserga 5-10 proc. užsikrėtusių asmenų.

NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Pilvelytė, atkreipia dėmesį, kad didesnę tikimybę užsikrėsti ir susirgti tuberkulioze turi rizikos grupei priklausantys asmenys bei informuoja, kad vadovaujantis Lietuvoje galiojančiais teisės aktais, šie asmenys vieną kartą per metus gali kreiptis į savo šeimos gydytoją dėl tuberkuliozės prevencinio tyrimo.

Šiai grupei priskiriami asmenys, sergantys onkologinėmis ligomis, patyrę skrandžio ar žarnų rezekciją (pašalinimą), sergantys cukriniu diabetu, lėtiniu inkstų nepakankamumu, turintys kūno masės indeksą 10 procentų mažesnį nei norma, gydomi kortikosteroidais ir (ar) imunitetą slopinančiais vaistais (iš jų – po kaulų čiulpų ar organų transplantacijos), taup pat numatomi gydyti, gydomi ir gydyti (6 mėn. pabaigus gydymą) navikų nekrozės faktoriaus inhibitoriais, asmenys, užsikrėtę žmogaus imunodeficito virusu ar priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichoaktyvių medžiagų.