NVSC epidemiologė Orina Ivanauskienė: legioneliozės plitimą Kaune pavyko suvaldyti

„Jau antrą parą į gydymo įstaigas nesikreipia naujų pacientų, jaučiančių legioneliozei būdingus simptomus. Todėl atsargiai sakome, kad situaciją pavyko suvaldyti“, – trečiadienį portalui LRT.lt sakė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Anot jos, ligoninėje gydomų pacientų skaičius taip pat mažėja. „Kas gydoma, dar gydoma, bet ten kas dieną situacija kinta. Pacientų tikrai likę ne tiek daug – 7. Manome, kad situacija suvaldyta, buvo kažkas momentinio <...>“, – apie situaciją Kaune kalbėjo visuomenės sveikatos specialistė.

LSMU Kauno ligoninė informaciją patvirtino. „Naujų legioneliozės ligonių neturime. Šiuo metu gydome 7 šios ligos pacientus“, – trečiadienį sakė LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Saulius Tvirbutas.

Dar vienas pacientas, kuriam nustatyta legioneliozė, gydomas Kauno klinikose.

Tiriamos įvairios versijos, tarp jų – ir Garliavoje veikiančių pramonės įmonių įtaka

Anksčiau skelbta, jog legioneliozės išplitimas Kauno rajone, Garliavoje, sutapo su šioje teritorijoje esančios Garliavos siurblinės profilaktika. Vis dėlto, faktas, jog tai galėjo būti infekcijos židinys, kol kas nėra galutinai patvirtintas. Pasak O. Ivanauskienės, kol kas visuomenės sveikatos specialistai dar negavo atsakymų dėl iš Garliavos siurblinės ir gyventojų namuose esančių šalto vandens sistemų įvadų paimtų vandens ėminių.

„Neturime jokių laboratorinių tyrimų atsakymų, kad matytume, kokia situacija „Kauno vandenyse“. Juos greičiausiai gausime kitą savaitę“, – sakė NVSC Kauno departamento atstovė, pridūrusi, jog pirmuosiuose šalto vandens ėminiuose rasta legionelių. Tačiau jų kiekis buvo nedidelis – kad užsikrėstum legionelioze, vandenyje esančių legionelės bakterijų kiekis turi siekti tūkstančius vienetų.

„[Rasti] pavieniai legionelių kiekiai, nesiekia tos rizikingos ribos. Bet mes tuos tyrimus atlikome ne iš karto, o tik nustačius užsikrėtimo atvejus. [Per tą laiką] sistemos galėjo prasiplauti, legionelių galėjo būti prisidauginę kur kas daugiau, jei temperatūra buvo netinkama <...>. Viskas retrospektyvu: mes nebuvome, nematėme tos situacijos būtent tą dieną“, – kalbėjo epidemiologė.

Anot O. Ivanauskienės, jau galima drąsiai teigti, kad užsikrėtusių gyventojų namuose karštas vanduo buvo nepakankamos temperatūros, tai ir sudarė sąlygas išplisti legioneliozei. „Tai tikrai neramina“, – neslėpė specialistė.

Anot jos, tiriamos ir kitos versijos: „Jos įvairios nagrinėjamos, tikrai labai plačiai. Kalbama ir dėl pramonės įmonių, esančių šalia Garliavos. Vertinamos jų vėsinimo ir aušinimo sistemos – ši versija irgi neatmetama, reikia įvertinti, kiek tokių įmonių [yra] ir kas atitiktų tą situaciją [legioneliozės išplitimo]“, – kalbėjo epidemiologė.

Trūksta griežtesnės kontrolės

Kauno apygardos prokuratūra antradienį pradėjo ikiteisminį tyrimą, juo bus siekiama nustatyti visas reikšmingas legioneliozės protrūkio aplinkybes ir įvertinti, ar nustatytos pasekmės nėra kilusios dėl galbūt padarytos nusikalstamos veikos.

O. Ivanauskienė sako, kad visuomenės sveikatos specialistų akimis, už kilusį gyvybei pavojingos infekcijos protrūkį pirmiausia atsakingi daugiabučių namų administratoriai.

„Prižiūrėtojai, kurie vykdo visą [vandens sistemų] priežiūrą. Aišku, būtų labai gerai, jei būtų tarnyba, kontroliuojanti visą šią veiklą – kontroliuotų prižiūrėtojus. T. y. tarnyba, kuri kartas nuo karto įvertintų vykdomą priežiūrą. Bet norėčiau priminti, kad privačių namų gyventojų atsakomybė taip pat yra. Įrengti katilai, šildymo sistemos – tam tikra jų priežiūra turi būti vykdoma ir užtikrinamas temperatūrinis režimas <...>“, – teigė NVSC Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja, neslėpusi, jog šiuo metu ir valstybinė, ir asmeninė vandens sistemų kontrolė nėra pakankama.

„Visos institucijos, ne tik Sveikatos apsaugos ministerija, turėtų aktyviai įsijungti ir padėti ne tik valdyti situaciją [dėl legioneliozės protrūkio], bet ir užkirsti kelią ateityje tokioms situacijoms“, – sakė O. Ivanauskienė.

Tiksliau diagnozuojama

Legioneliozės protrūkis Kaune – didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. O. Ivanauskienės teigimu, tai lėmė tam tikri sutapimai, taip pat jau minėta aplaidi sistemų priežiūra ir jos kontrolė.

„Bet tai, kad nustatyta tiek atvejų, lėmė ir pagerėjusi diagnostika. Kauno ligoninė, turėdama galimybes diferencijuoti plaučių uždegimus (ištirti jų sukėlėjus – LRT.lt), pneumonijos simptomus jautusius pacientus kartu tyrė ir dėl legionelių. Šie pacientai tirti ir dėl COVID-19. Tarp legionelioze susirgusių asmenų buvo ir tokių, kuriems nustatytas ir COVID-19. Ta diferencinė diagnostika išgrynino situaciją“, – aiškino epidemiologė.

Nuo balandžio 27 d., kai buvo nustatytas pirmasis legioneliozės Kaune atvejis, mirė 4 asmenys. Tačiau tik vieno jų mirties priežastimi nurodoma legioneliozė.

„Mes visada pamirštame, kad gretutinės ligos – pagrindas. Aišku, legionelės pablogina tą situaciją. Bet žmonės miršta ne nuo legioneliozės, o nuo tų kitų ligų“, – sakė O. Ivanauskienė.

Pataria netaupyti karšto vandens sveikatos sąskaita

Kalbėdama apie tai, ką kiekvienas gyventojas gali padaryti, norėdamas išvengti užsikrėtimo legionelėmis, specialistė patarė netaupyti karšto vandens: sistemose jis turi nuolat cirkuliuoti ir būti 50–60 laipsnių temperatūros.

„Vanduo turėtų būti nuleidžiamas, ypač po ilgesnio nebuvimo namuose, nenaudojimo karšto vandens. Kitas dalykas, reikia nuolat valyti dušo galvutes ir čiaupą. Ne paslaptis, jie būna apaugę kalkėmis ir kitais nešvarumais – ten susidaro visos sąlygos kauptis ir daugintis sukėlėjams. Iš čiaupo bėgančio vandens (po minutės tekėjimo) temperatūra turėtų būti ne žemesnė nei 50 laipsnių“, – patarė visuomenės sveikatos specialistė, pridūrusi, jog patikrinti, ar vanduo pakankamai karštas, galima paprastai: „Jei paleidus karštą vandenį nereikia primaišyti šalto vandens, vadinasi, temperatūra nėra pakankama.“