Nutukimas jau vadinamas nauja pasauline pandemija: kas yra kulinarinė medicina ir kaip ji gali padėti?

Nutukimas yra daugelio ligų rizikos veiksnys. Jis gali būti gydomas kalorijų ribojimu, chirurgija ir vaistais. Tačiau nutukusių žmonių skaičius ir toliau didėja. Svorio augimą gali lemti daugelis veiksnių, įskaitant padidėjusį kaloringų maisto produktų asortimentą. Vis garsiau kalbama, jog vienas iš būdų, kaip suvaldyti visą pasaulį apimančią nutukimo problemą, jau įgaunančią ir pandemijos bruožų, galėtų vadinamoji kulinarinė medicina, skelbia „Medical News Today“ (MNT).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2016 m. daugiau nei 1,9 milijardo suaugusiųjų visame pasaulyje turėjo antsvorio, iš jų 650 milijonų buvo nutukę. Nuo 1975 iki 2016 metų nutukimo rodikliai pasaulio mastu išaugo tris kartus. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiau nei 40 proc. suaugusiųjų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir daugiau nei ketvirtadalis Jungtinėje Karalystėje kenčia nuo nutukimo. Ši sveikatai pavojinga tendencija pastebima ir Europoje.

Tyrimai patvirtina, kad nutukimas kenkia sveikatai. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) nurodo daugybę nutukimo keliamų pavojų, įskaitant padidėjusį mirtingumą (mirties riziką) dėl bet kokių priežasčių, aukštą kraujo spaudimą (hipertenziją), didelį MTL cholesterolio kiekį, mažą DTL cholesterolio kiekį arba didelį trigliceridų kiekį (dislipidemiją), II tipo diabetą, koronarinę širdies ligą, insultą, osteoartritą – sąnario kremzlės ir kaulo irimą, miego apnėją ir kvėpavimo problemas bei daugelį vėžio tipų.

2022 m. rugpjūtį paskelbtoje ataskaitoje įspėjama: „Atsižvelgiant į rimtas pasekmes, susijusias su gretutinėmis ligomis ir mirtingumu, šios atnaujintos epidemiologinės išvados reikalauja, kad vietos ir regionų valdžia, mokslo bendruomenė ir patys pacientai, taip pat maisto pramonė imtųsi koordinuotų veiksmų nutukimo pandemijai kontroliuoti ir jos padariniams sušvelninti“.

Ataskaitos autoriai ragina tarptautiniu mastu koordinuoti pastangas kovoje su nutukimo pandemija, panašiai kaip kad buvo kovojama su COVID-19.

Kodėl daugėja nutukimo atvejų?

Neseniai žurnale „Obesity“ pasirodžiusiame straipsnyje teigiama, jog nutukimo atvejų skaičius augimą stipriausiai veikia kasdienis maistas bei pasyvus gyvenimo būdas: „Maisto pasiūlos vienam gyventojui didėjimas, kaloringų ir aukštą glikemijos indeksą turinčių maisto produktų ir gėrimų prieinamumas ir rinkodara, didesnės maisto porcijos, sėdima veikla, kaip antai televizoriaus žiūrėjimas ir elektroninių prietaisų naudojimas, pakeičianti fizinę laisvalaikio veiklą, nepakankamas miegas ir svorį didinančių vaistų vartojimas“.

Nutukimo atvejų skaičius didėja ne tik tarp suaugusiųjų – nerimą kelia ir ženkliai išaugęs nutukusių vaikų skaičius. Nuo 1975 m. nutukusių vaikų ir paauglių skaičius visame pasaulyje išaugo dešimteriopai. Jei ši tendencija išliks, greitai nutukusių vaikų gali būti daugiau nei per mažo svorio vaikų. Tai ypač verčia nerimauti, nes nutukimas jaunystėje sukelia daugybę sveikatos problemų.

Providenso Švento Jono sveikatos centro Santa Monikoje (Kalifornija) pediatras dr. Danielis Ganjianas MNT sakė, kad „kuo jaunesniam vaikui išsivysto nutukimas, tuo didesnė tikimybė, kad suaugus gali atsirasti sveikatos problemų. Be to, kuo anksčiau vaikas nutunka, tuo anksčiau pasireiškia sveikatos problemos“.

Tai gali būti ir suriebėjusių kepenų liga, ir miego apnėja, ir II tipo diabetas, astma, širdies ir kraujagyslių ligos, didelis cholesterolio kiekis, menstruacijų sutrikimai, sutrikusi pusiausvyra ir ortopedinės problemos.

Didelė tikimybė, kad nutukę vaikai taps nutukusiais paaugliais ir nutukusiais suaugusiaisiais. Remiantis viena esamų tyrimų analize, 55 proc. nutukusių vaikų liks nutukę ir paauglystėje, o 80 proc. tokių paauglių ir suaugę kentės nuo nutukimo.

„Deja, nėra aiškaus ir ilgalaikio sprendimo. Puikus atspirties taškas galėtų būti sveikos mitybos pamokos ankstyvame amžiuje, taip pat tinkamo mankštos režimo nustatymas ir skatinimas; tam tikro poveikio galima tikėtis ir sumažinus arba apribojus prieigą prie daug energijos turinčio maisto“, – sakė dr. M. Ali.

Tačiau toje pačioje analizėje pažymima, kad 70 proc. nutukusių suaugusiųjų vaikystėje neturėjo nutukimo, todėl kova su vaikų nutukimu vargu ar padės išspręsti problemą.

Nutukimas – pasaulinė problema, tad ir sprendimai turi būti bendri

Dr. M. Ali apibūdino gydymo galimybes nuo nutukimo kenčiantiems suaugusiesiems: „Chirurgija taikoma tiems, kurių kūno masės indeksas atitinka kriterijus. […] Yra naujų vaistų, atitinkamiems pacientams leidžiančių pasiekti daug žadančius rezultatus. Mitybos ir mankštos mokymai / konsultacijos kai kuriems žmonėms taip pat gali padėti, nors tai yra mažiausiai veiksmingas nutukimo gydymo būdas“.

Tačiau, anot PSO, nutukimas ir antsvoris nebėra tik pavienių žmonių problema, tai yra pasaulinė epidemija, stebima daugelyje Žemės rutulio vietų. Ir tai nėra vien pramoninių šalių problema; nutukimas kelia vis didesnį susirūpinimą besivystančiose šalyse.

Komentuodamas situaciją MNT, Dublino (Airija) Trejybės koledžo vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Eamonas Lairdas pažymėjo, kad ši problema nėra susijusi su pasenusiais grožio stereotipais, išaukštinančiais liesumą.

Jis atvirai pasmerkė nutukimo diskriminaciją sveikatos priežiūros srityje. „Niekas neturėtų užsiimti „nutukusiųjų gėdinimu“, nes tai yra visiškai neteisinga, – pabrėžė jis. – Mes, kaip sveikatos priežiūros specialistai, turėtume padėti siekti sveikos gyvensenos tikslų ir patarti.“

Anot jo, susirūpinimą dėl nutukimo lemia daugybė su šia būkle susijusių pavojų sveikatai. „Tačiau [mes] taip pat negalime kišti galvas į smėlį ir sakyti, kad nutukimas yra normalu ir nesvarbu – moksliškai įrodyta, kad dėl jo kyla rimtų ligų rizika ir kad nutukimą reikia valdyti“, – sakė dr. E. Lairdas.

Tad kaipgi būtų galima tvariai išspręsti nutukimo problemą pasauliniu mastu? Akivaizdu, jog norint kovoti su pasauline nutukimo problema neužtenka vien tik liepti žmonėms mažiau valgyti ir daugiau mankštintis. Turime suprasti, kaip žmonės sąveikauja su savo aplinka ir kaip ta aplinka skatina maisto vartojimą.

Ar dėl visko kalta maisto rinkodara?

Maisto rinkodara dažnai yra kaltinama dėl nutukimo epidemijos. Remiantis 2012 m. atlikta tyrimų apžvalga, maisto rinkodaros specialistai gali paveikti vartojimą keturiais būdais:

• kainodara – trumpalaikė ar ilgalaikė maisto produktų kaina turi įtakos tam, kiek žmonės jų perka ir suvartoja;
• rinkodaros komunikacija – pradedant reklama ir baigiant subtilesnėmis priemonėmis, kaip antai pakuočių dizainu ir veikla socialiniuose tinkluose;
• pats produktas – maisto kokybė ir kiekis turi įtakos tam, ar žmonės jį perka ir vartoja;
• valgymo aplinka – maisto prieinamumas ir vartojimo patogumas.

Iš šių keturių veiksnių kainodara bene sėkmingiausiai įtikina žmones persivalgyti. Pažymima, kad kainodara yra stipriausias padidėjusio energijos suvartojimo ir nutukimo veiksnys. Kai vartotojai moka mažiau už maisto produktą, jie ne tik daugiau jo suvalgo, bet ir yra linkę jį suvartoti greičiau.

Reklama ir prekės ženklas taip pat turi įtakos tam, kiek maisto perkama ir suvalgoma. Produkto pateikimas kaip sveikesnio, galbūt tik pakeitus pavadinimą, gali būti veiksmingas. Pavyzdžiui, pažymėjus produktą etikete „ypatingosios salotos“, jis atrodys patrauklesnis tiems, kurie stengiasi sveikai maitintis, nei produktas su etikete „ypatingieji makaronai“, nors abiejų jų sudėtis gali būti identiška.

Taigi, vadinamieji „sveikesni variantai“ gali būti apgaulingi. Vienas tyrimas parodė, kad pažymėjus produktą ženklu „mažiau riebalų“, pasikeitė vartotojų nuomonė apie galimos porcijos dydį ir sumažėjo kaltės jausmas, susijęs su didesniu maisto kiekio suvartojimu, o tai paskatino juos vartoti daugiau šio produkto.

Dar vienas veiksnys yra pakuotės dydis. Didesnės pakuotės vartotojui garantuoja geresnį kainos ir kokybės santykį, tačiau keli senesni tyrimai parodė, kad jos padidina vartojimą.

Taigi, ko gero, svarbiausia yra įtikinti maisto gamintojus ir mažmenininkus, kad padėdami vartotojams sveikiau maitintis, užuot reklamavę nesveiką maistą, jie taip pat gali užsidirbti.

O vartotojai galbūt galėtų ugdytis kitokį požiūrį į maistą, vertindami jį kaip priemonę sveikatai užtikrinti ir palaikyti. Šioje vietoje įtakos galėtų turėti kulinarinė medicina.

Kas yra kulinarinė medicina?

Kulinarinė medicina išsivystė augant susidomėjimui maisto, valgymo ir gaminimo sąsajomis su sveikata. Ji apibūdinama kaip „nauja įrodymais grįsta medicinos sritis, kurioje maisto ir maisto gaminimo menas derinamas su medicinos mokslu“.

Kulinarinėje medicinoje, pasitelkus kokybišką, specialiai pritaikytą dietą, siekiama ligų prevencijos ir gydymo bei geros savijautos užtikrinimo. Jos tikslas – kad žmonės galėtų saugiai ir veiksmingai vartoti maistą ir gėrimus, siekdami norimų rezultatų sveikatos srityje.

Maisto kaip vaisto vartojimas nėra nauja koncepcija – sergant tam tikromis ligomis mitybos įpročių keitimas gali būti ne mažiau veiksminga gydymo priemonė nei vaistai.

Nustatyta, kad priešuždegiminė dieta palengvina reumatoidinio artrito simptomus, o Viduržemio jūros regiono dieta, kurioje akcentuojami vaisiai, daržovės, alyvuogių aliejus, ankštinės daržovės ir nesmulkinti grūdai ir vartojama mažiau stipriai perdirbto maisto ir mėsos nei įprastoje vakarietiškoje dietoje, veiksminga širdies ir kraujagyslių ligų bei II tipo diabeto profilaktikai.

Tad galbūt kulinarinė medicina yra veiksmingas būdas kovoti su nutukimu? Kai kurie mokslininkai tam pritaria, tačiau kartu pabrėžia, jog tai nėra universalus sprendimas. Teigiama, jog kulinarinė medicina yra disciplina, kuria siekiama šviesti ir įgalinti žmones rinktis ir gaminti sveiką maistą. Visgi, kaip ir kitų svorio metimo metodų atveju, kiekvienas žmogus skirtingai reaguoja į šį būdą, todėl ir sėkmės reikėtų tikėtis skirtingos.

Siekiant, kad tokia dieta būtų patraukli, būtina užtikrinti, kad sveikas maistas teiktų malonumą ir nebūtų laikomas vien prastu nesveiko maisto pakaitalu.

Vienas iš kulinarinės medicinos minusų yra tai, kad joje naudojami maisto produktai paprastai yra brangesni. Tai nepasikeis, kol gamintojai ir politikos formuotojai nebus įtikinti pakeisti kainodarą ir apmokestinimą, kad švieži maisto produktai, tokie kaip vaisiai ir daržovės, taptų pigesni už nesveiką maistą.

Tačiau kiek atskiri asmenys ir visuomenė galėtų sutaupyti sveikatos priežiūros išlaidų, jei kulinarinė medicina būtų veiksmingai pasitelkta kovojant su nutukimu? Pasigirsta siūlymų gydytojams skirti savo pacientams sveiką maistą, kad būtų išvengta lėtinių sveikatos sutrikimų, dažnai siejamų su nutukimu.

„[Kulinarinė medicina] galėtų būti ateitis, bet šiuo metu dar labai anksti [apie tai kalbėti], – MNT sakė dr. E. Lairdas. – Vos keli žmonės pasaulyje yra neginčijami tiek mitybos, tiek maisto gaminimo ir maisto ruošimo, tiek valgymo psichologijos, tiek finansų ekonomikos ekspertai. Be to, reikia dar daug nuveikti ruošiant, pavyzdžiui, medikus, kurie šiuo metu praktiškai neturi galimybių lankyti oficialius mitybos mokymus, galinčius tapti pagrindiniu atspirties tašku.“