Nuo vilkikų eismo pavargę Musninkų gyventojai prašo pagalbos: „Tegu tie, kieno galioje yra priimti sprendimus, atvažiuoja į svečius“

Šimtametis namas pagrindinėje sankryžoje Musninkų centre. Jame jau trejus metus veikia kavinė „Café Musé“. Užėjęs į vidų, prie vieno stalo matau pietaujančią vietinių kompaniją, prie kito kavą geria pailsėti stabtelėjęs dviratininkas. Už baro, pagal savo mamos prancūzišką receptą, obuolių pyragą gamina vietos šeimininkas Vincentas Degeorge.

Šioje kavinėje susitinku su Musninkuose pora metų gyvenančiu prancūzu V. Degeorge, gretimame Krunų kaime jau dešimtmetį gyvenančia kavinės bendraįkūrėja Kristina Zaveckiene bei miestelio seniūne Birute Jankauskiene. Susitikimo priežastis – pagalbos šauksmas dėl miestelio bendruomenę kamuojančios problemos – intensyvaus krovininių automobilių eismo siauromis miestelio gatvėmis.

„Musninkuose namai kūrėsi greta siaurų, arklių vežimams pritaikytų gatvių. Dėl to jos išliko tokios siauros. Dabar kelias maksimaliai praplatintas ir kai kurie namai atsidūrė tiesiog ant šaligatvių – už poros metrų nuo jų važiuoja vilkikai“, – situaciją trumpai nupasakoja miestelio seniūnė B. Jankauskienė. Anot jos, ši situacija tapo itin opi prieš kelerius metus, kai miestelis ėmė pilnėti, klestėti, o eismas tapo dar intensyvesnis. Pandemijos metu netoli Vilniaus esančius Musninkus atrado miestiečiai – nemažai jų tapo naujakuriais, kiti pamėgo šią vietą savaitgalio išvykoms. Šiuo metu miestelyje gyvena 445 gyventojai.

Bendraujant su pašnekovais, problemos aktualumą suprasti nesunku – kas pora minučių pro kavinės langus pravažiuoja sunkiasvoris vilkikas. Jaučiasi stipri vibracija, girdisi triukšmas. Dėl intensyvaus sunkiasvorių transporto priemonių eismo kelio danga banguota, o šaligatvis sulygintas su keliu.

Vilkikų vairuotojai, važiuodami magistraliniu keliu Klaipėda–Kaunas–Vilnius arba regioniniu Alytus–Vilnius ir norėdami patekti į kitą magistralinį kelią Vilnius–Ukmergė–Panevėžys, trumpina atstumą pasukdami nuo Vievio per Musninkus. Taip jie sutaupo apie keturiasdešimt kilometrų. Tiek ilgesnis jis taptų, jei būtų važiuojama per vakarinį Vilniaus aplinkkelį.

„Aš manau, kad žmogus ir jo gerovė turi būti aukščiau už verslo reikalus. Per visą pandemiją nurodymai buvo priiminėjami labai greitai. Draudimai ar leidimai įsigaliodavo akimirksniu. Prisitaikė verslas, visuomenė. Šiuo atveju irgi galima padaryti labai greitai. Čia reikia tiktai noro politiniam sprendimui. Tai ne tik Musninkų problema. Ji liečia daugelį mažų miestelių“, – teigia Musninkų gyventoja Kristina Zaveckienė.

Vilkikai buvusio štetlo gatvelėse

Musninkai – sena gyvenvietė, štetlas – daugumą jos gyventojų sudarė žydai. Namas, kuriame įsikūrusi kavinė, priklausė žydo Karčmerio šeimai. Jame veikė smulkių prekių krautuvėlė. Namas yra dviejų aukštų, išskirtinis savo architektūra. Namo kopijos yra Rumšiškių liaudies buities muziejuje ir Keiptauno žydų muziejuje Pietų Afrikos Respublikoje.

Musninkai buvo valsčiaus centras, jam priklausė ir Kernavė. Už minimos kavinės stovėjo sinagoga, dabar toje vietoje aikštelė, kur vyksta bagažinių turgus. Po asfaltu išlikęs senas akmeninis grindinys.

V. Degeorge iš Prancūzijos persikėlė į Lietuvą ir kurį laiką gyveno Vilniuje. Nors Vilnius ir nėra didelis miestas jo šalies mastais, Vincento teigimu, labiau traukė kasdieną leisti tikrame kaime. Sužinojęs apie parduodamą istorinį namą Musninkų centre, čia nusprendė atidaryti kavinę: „Daugelis tada sakė: „Kur tu ten keliesi, ten juk vien bobutės.“ Tačiau kavinę vis tiek atidarėme, vėliau vietiniai pradėjo gaminti puikius kebabus greta, prasidėjo bagažinių turgus, pradėjo daugėti turistų, o vėliau ir naujakurių.

Kai darėme remontą, pastebėjome, kad važiuoja vilkikai. Tuomet eismas lyg ir nebuvo toks intensyvus. Pasitaikydavo, kad nuo transporto keliamų vibracijų nukrisdavo koks daiktas nuo lentynos – bijojau, jog sename name vaidenasi. Eismui suintensyvėjus tai tapo opi problema – didžiulis triukšmas ir stiprūs virpesiai, viršijamas saugus greitis, gadinami keliai ir šaligatviai. Klientai vasaromis, kai eismas intensyvus, vengia sėdėti terasoje. Tai yra problema. Vilkikų eismas prasideda nuo penktos valandos ryto. Nori nenori, bet atsibundi tą valandą.

Mes stengiamės, kad ši vieta (Musninkai – LRT) būtų gyva. Tačiau reikia, kad ir Vyriausybė prisidėtų. Prancūzijoje yra natūralu bendruomenei kalbėtis su valdžia, o valdžiai suteikti tai, ko reikia kokybiškesniam bendruomenės gyvenimui. Nuo to ir prasideda miestelio gyvavimas, darna šalyje.“

„Jaučiu didelę neteisybę. Visuose senamiesčiuose yra draudžiama važinėti sunkiajam transportui. Mes taip pat esame senas miestelis – Musninkai mini 600 metų. Be to, jis išsidėstęs prie pagrindinių gatvių. Būtent šiomis siauromis gatvėmis ir važiuoja sunkiasvorė technika“, – teigia K. Zaveckienė.

Miestelio seniūnė B. Jankauskienė pasakoja apie Musninkuose nupirktus namus, į čia atsikeliančius naujakurius bei dažnai skambantį jos telefoną:

„Daugiausia būsto ieško vilniečiai. Per pandemiją tapo populiaru kurtis arčiau gamtos, išvykti iš miesto. Be to, Vilniuje itin pabrango nekilnojamasis turtas. Žmonės skambina į seniūniją ir teiraujasi: „Noriu pirkti namą, prašom pasakyti, kokie yra vietovės pliusai ir minusai.“ Apie miestelį galime daug ką papasakoti, paminime ir šią krovininio transporto eismo problemą. Dažnam tai tampa veiksniu, atstumiančiu kurtis Musninkuose.“

Seniūnės teigimu, nuo 2011 metų rašomi raštai į Susisiekimo ministeriją bei Kelių direkciją. „Raštus rašėme, siuntėme vaizdo įrašus, fotografijas. Tiesiog bombarduojame institucijas dėl šios problemos. Miestelis yra augantis, turi būti ir eismo pokyčiai“, – teigia B. Jankauskienė.

Šiuo metu yra renkami gyventojų atsiliepimai, glaudžiau bendradarbiaujama su rajono savivaldybe.

Pašnekovų pastebėjimu, tai nėra vien Musninkų problema. Tokių miestelių yra ir daugiau.

K. Zaveckienės prisimena, jog į siūlymus apriboti greitį direkcija nereagavo, atsakymai visuomet neigiami: „Jie atsako visuomet taip pat. Skambinau į Kelių direkciją, man buvo pasakyta, kad pagal tokį ir tokį įstatymo numerį yra taip ir taip. Suprantu, kad čia reikia kažkokio politinio sprendimo – nurodymo iš valdžios. Miesteliuose toks transportas turėtų būti uždraustas. Važiuoti juk galima per kitur – vykti iki Gariūnų ir rinktis vakarinį aplinkkelį į Panevėžio kelią. Tačiau jiems (vilkikų vairuotojams – LRT), važiuojant per Musninkus, nusikerta nemažas gabalas kelio. Be tai juk yra tik verslo dalykai. Kitaip tariant, laikas ir pinigai. Aš manau, kad žmogus ir jo gerovė turi būti aukščiau už verslo interesus.

Per visą pandemiją nurodymai buvo priiminėjami labai greitai ir draudimai bei leidimai įsigaliodavo akimirksniu. Prisitaikė ir verslas, ir visuomenė. Šiuo atveju irgi galima padaryti labai greitai. Čia reikia tik noro ir politinio sprendimo. Ši problema yra ne tik Musninkų. Tai yra problema šalies mastu.

Gal aš pasakysiu kiek kategoriškai, bet tai ne mūsų reikalas. Nenorime vilkikų nukreipti pro kitus miestelius. Manome, kad šis srautas turi judėti tik greitkeliais ir aplinkkeliais.

Gyventojai čia kankinasi visi. Senbuviai jau pavargę per tiek metų ginčų ir kovų, o gal jau ir pripratę, o labiausia piktinasi ir nusivylę yra naujakuriai.

Turi kažkas žmonėms atstovauti, apginti. Mes norime būti išgirsti. Tegu tie, kieno galioje yra priimti tokius sprendimus, atvažiuoja į svečius, pavaišinsime kava ir patys galėsite išgirsti ir patirti tai, apie ką mes čia kalbame.“

Musninkai tapo populiari vilniečių turistų savaitgalio vieta. Savaitgaliais kavinė pilna. Kaip pasakoja Vincentas, tik atsidarius savaitgalio rytais prasideda dviratininkų kolonos – tiek profesionalų, tiek mėgėjų, šeimų. Čia stabteli ir motociklininkai. Pašnekovų teigimu, vilkikų eismas neduoda miesteliui jokios naudos, mat šie jį tik tiesiog kerta, nesustoja nei prie parduotuvės, nei prie kavinės. Sustabdžius sunkiasvorių automobilių eismą, jų nuomone, miestelis akimirksniu taptų patrauklesnis gyventi ir turistauti.

Dėl pavėlavimo į autobusą įsigijo namą

K. Zaveckienė pasakoja, kad Musninkuose šalia kelio yra keli seni namai, kuriuos naujakuriai prikėlė beveik iš mirusių: „Žiūrėjau ir stebėjausi. Sako, kad dabar nespėja langų valyti dėl mašinų keliamų dulkių. Kai į mūsų miestelį atvyksti trumpam, nepajunti problemos mąsto. Savaitgaliais šis eismas mažesnis. Jei miesto senamiesčių gyvenimas yra reglamentuojamas, o pastatų būklė saugoma, tų pačių sąlygų turime reikalauti ir mažiems miesteliams.“

Musninkus K. Zaveckienė atrado apsigyvenusi gretimame Krunų kaime. Prisimena, kaip šį miestelį ėmė jaukintis – įsidarbino vaikų dienos centre, pradėjo bendrauti su vietiniais ir ši vieta ėmė atsiverti: „Pamenu, senieji gyventojai padarė ekskursiją po miestelį. „Dieve, kaip viskas įdomu“, – tada pagalvojau. Turime surinktas istorijas apie visus miestelio namus – kas kur gyveno, kokios dramos čia vyko. Musninkuose buvo 26 žydų nedidelės parduotuvės. Buvo pardavinėjami audiniai, žibalas, veikė kepyklos.

Kartą po darbo pavėlavau į autobusą į Širvintas. Reikėjo laukti pusvalandį, užėjau į biblioteką. Ten kaip tik buvo senosios Musninkų žydų bendruomenės fotografijų paroda. Stabtelėjau prie vienos fotografijos, kur buvo pavaizduotas neįprastas namas. Staiga priėjo bibliotekininkė ir pasakė, kad šį namą dabar kaip tik parduoda. Greitai susiradau savininko telefono numerį. Kaina buvo gera, turėjome kaip tik tokią pinigų sumą nusimatę. Taip viskas ir prasidėjo.“

Pašnekovės teigimu, likę labai daug vietinių gyventojų, kurie yra kelintos kartos musninkiečiai. Į kavinę ateina daug žydų palikuonių – kieno tėvai, seneliai čia augo ir žuvo per holokaustą ar spėjo pasitraukti iki tragiškų žudynių. „Aplanko Musninkus iš nostalgijos. Iš jų istorijų reikia rašyti knygą. Atvyksta koks seneliukas ir pasakoja, kaip jo tėtis čia turėjo vaistinę, dalinasi tėčio prisiminimais“, – pasakoja K. Zaveckienė.

Susisiekimo ministerijos atsakymai

Raštu pasiteiravus Susisiekimo ministerijos, ką tokiais atvejais daryti bendruomenei, kai per jos gyvenvietę driekiasi regioninis kelias ir vyksta toks intensyvus krovininis eismas, ministerija rekomendavo kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

„Lietuvoje valstybinės reikšmės kelius valdo VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija. Vadovaujantis LR Civiliniu kodeksu, Kelių įstatymu ir kitais teisės aktais, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys. Kelių įstatyme yra reglamentuoti atvejai, kurie nustato galimybes kelio savininkui riboti eismą viename ar kitame kelyje. Vietos bendruomenei tikslinga bendradarbiauti ir diskutuoti su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir ieškoti abipusiai priimtino sprendimo.

2021 m. Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė sutartį dėl valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 116 Širvintos–Rimučiai–Kernavė–Dūkštos ruožo (nuo 14,80 km iki 16,10 km), einančio per Musninkus, kapitalinio remonto techninio darbo projekto parengimo. Projekto rengimo metu bus vertinamas pėsčiųjų takų remonto, naujų pėsčiųjų takų ir kitų eismo saugumo priemonių įrengimo galimybės.“

Kitais metais bus keičiama magistralinių kelių apmokestinimo tvarka, todėl, tikėtina, dar didesni vilkikų srautai rinksis regioninius kelius. Pasiteiravus, ar įstatymo projekte yra numatomi eismo ribojimai ir išimtys keliuose, einančiuose per gyvenvietes, ministerija atsakė taip:

„Artimiausiu metu bus keičiama mokėjimo už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais tvarka, taikant principą „naudotojas moka“ – t. y., mokestis už naudojimąsi keliais priklausys ne nuo laiko, o nuo nuvažiuotų kilometrų. Įstatyme numatyta teisė Vyriausybei nustatyti mokamų kelių sąrašą, neapsiribojant magistraliniais keliais.

Nustatant apmokestinamų Lietuvos valstybinės reikšmės kelių sąrašą, gali būti įtraukti ne tik magistraliniai keliai, bet ir krašto bei rajoniniai keliai, kuriais vyksta intensyvus sunkiasvorio transporto eismas.“

Musninkų bendruomenė pasidalino ir savo kreipimusi į Automobilių kelių direkciją. Direkcijos atsakymo laiške krovininių vilkikų eismo ribojimui gyvenvietėje bei greičio apribojimams nepritariama: „Remiantis Kelių įstatymo 17 straipsniu, teisę naudotis keliais turi visi juridiniai ir fiziniai asmenys, o, vadovaujantis minėto įstatymo 18 straipsniu, kelio savininkas Vyriausybės nustatyta tvarka gali nutraukti eismą ar uždaryti kelią tik dėl avarijų, stichinių nelaimių, per polaidį, esant itin karštiems orams <...> Leistinas važiavimo greitis gali būti ribojamas, kai to reikalauja atitinkami kelio parametrai (staigūs vingiai, įkalnės, nuokalnės), todėl Jūsų prašomoje vietoje leistinas važiavimo greitis nebus sumažintas iki 40 km/val.“