Nuo sukčių nukentėjęs vyras tikina juos susekęs per 10 minučių, bet šie toliau pardavinėja automobilius: pirštu bedama į institucijų neveiksnumą

Toliau siautėjant sukčiams internete, gyventojai neatsistebi atsakingų institucijų neįgalumu. Į LRT GIRDI kreipęsis vyriškis tvirtino ir pats patekęs į nusikaltėlių pinkles, kai norėjo įsigyti internete parduodamą automobilį. Tik pervedus užstatą istorijos dalyviui kilo įtarimų, kad kažkas yra ne taip. Patikrinęs pardavėjo numerį, jis suprato, jog sukčius jau spėjo apgauti ne vieną žmogų. Savo ruožtu policija pripažįsta, kad sukčiavimo atvejų šalyje nestinga, o sėkmingai baigiama mažiau nei pusė pradėtų tyrimų.

Nei pinigų, nei automobilio

Į LRT.lt redakciją parašęs Romas (vardas pakeistas) pasakojo birželio mėnesį nudegęs nuo internetinių sukčių. Vyriškio teigimu, jau kurį laiką jis dairėsi automobilio, o norimą gerą variantą pastaruoju metu įsigyti išties sudėtinga.

„Ieškau automobilio, dabar rinkoje yra sunku rasti, greitai perkami automobiliai, per pusvalandį dingsta. Birželio 29 dieną žiūriu, įdėjo gerą automobilį į „Autoplius“ skelbimų portalą. Pardavėjui paskambinus, jis minėjo, kad automobilis Olandijoje ir į Lietuvą atvyks po kelių dienų. Susitarėme, kad atsiųs savo žmonos sąskaitą ir aš jam pervesiu sutartą sumą už automobilio rezervaciją. Atsiuntė žmonos dokumentą, persiųsta suma į banką, beliko sulaukti automobilio“, – istoriją pradėjo Romas.

Jau kitą dieną, pašnekovo teigimu, jam kilo įtarimų, kad kažkas yra ne taip. „Paieškojau telefono numerio internete, žiūriu, žmogus neseniai angliškai paliko atsiliepimą apie numerį: apgaulė, nesiųskite pinigų. Tada ir man kilo įtarimų“, – tęsė vyriškis.

Institucijos padėti negalėjo

Pasak Romo, išvydęs internautų perspėjimą, jis iškart kreipėsi į banką, tačiau gavo atsakymą, kad šis niekuo dėl pervesto užstato padėti negali. Banko atstovai jam taip pat rekomendavo kreiptis į policiją.

„Policija atsakė, kad taip pat nieko negali padaryti. Pasiūlė rašyti pareiškimą. Vėl bandžiau susisiekti su banku, suteikiau daugiau informacijos, tačiau rezultatas tas pats. Atsakė, kad atsakymą gausiu po mėnesio“, – pasakojo vyriškis.

Romo teigimu, automobilio pardavėjas ir toliau atsiliepdavo į skambučius, tikino, kad automobilis jau atkeliauja iš Nyderlandų.

„Tačiau žadėtą dieną automobilio nebuvo. Parašiau pareiškimą policijai, taip pat prašymą bankui dėl pinigų grąžinimo“, – dėstė jis.

Sukčiai ir toliau „pardavinėja“ automobilius

Romo teigimu, sukčiaus, nuo kurio jis nukentėjo, telefono numeriu galima susisiekti ir šiandien. Taip pat internete nestinga skelbimų apie parduodamus automobilius, tačiau pardavėjų numerius patikrinus internete žmonės dažnai nurodo, jog tai sukčiai.

„10 minučių patikrinus numerius internete, matyti, kad tie patys žmonės sukčiauja. Paskambinau vienam iš jų ir spėkite ką. Sakau, rezervuojame automobilį! Ir ta pati istorija: siunčiamas merginos pasas, sąskaita. Prašoma pervesti avansą ir sakoma, kad bus atvežtas automobilis iš užsienio. Ir jau ne vieną mėnesį tai daroma, kaip tai įmanoma?“ – retoriškai klausė Romas.

Jis piktinosi, kad gyventojas pats, remdamasis savo žiniomis, gali internete patikrinti automobilius fiktyviai parduodančių sukčių telefono numerius, tačiau minėtų nusikaltėlių negali pažaboti policija.

„Sukčiai, su kuriais galima susisiekti, susekti per kelias minutes, tiesiog surinkus numerį. O kur veiksmai? Aš, eilinis žmogus, pagūglinęs numerius, radau šimtus nukentėjusiųjų. O jie toliau sukčiauja. Skambini policijai ir gauni atsakymą, kad jie nieko padaryti negali. Tai kur kreiptis, ką daryti? Dabar, kol sėdime, žmones apgaudinėja“, – dėstė Romas.

Ištiria mažiau nei pusę atvejų

Nors policija nuolat perspėja gyventojus dėl internetinių sukčių ir ragina būti atidžius, panašu, ši informacija pasiekia ne visus.

Savo ruožtu Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis LRT.lt teigė, kad konkreti su fiktyviais skelbimais internete susijusi statistika nekaupiama.

„Analizuojant gaunamus pranešimus, matyti, kad nuo įvairių fiktyvių skelbimų žmonės nukenčia gana dažnai ir jie sudaro nemažą dalį visų sukčiavimų“, – sakė R. Matonis.

Pareigūno teigimu, kalbant apie sukčiavimus apskritai, šiemet sausio–birželio mėnesiais jų fiksuota 2166, o tai yra 45 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Užfiksavus sukčiavimo atvejį, policija įprastai pradeda tyrimą.

„Ištiriama apie 40 proc. sukčiavimų. Tarp įtariamųjų pasitaiko ir įkalinimo įstaigose esančių asmenų“, – patikslino R. Matonis.

Skelbimų portalai bendradarbiauja su policija

Autoplius.lt portalo vadovas Artūras Mizeras LRT.lt teigė, kad šiuo metu per mėnesį susiduriama su keliolika bandymų sukčiauti.

„Mūsų darbuotojai užkerta kelią absoliučiai daugumai tokių atvejų anksčiau, nei pirkėjai galėtų nukentėti. Skelbimai nuolat tikrinami, o įtartini atvejai blokuojami. Deja, vis dar pasitaiko vienas kitas atvejis, kuomet apgavystė įvyksta itin greitai, per valandą ar kelias, kai susigundę per geru pasiūlymu pirkėjai perveda pinigų sukčiams nedelsdami.

Tokiu atveju portalas operatyviai bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, perduodama visa turima informacija apie tokį atvejį“, – tikino A. Mizeras.

Pasak jo, automobilių skelbimai tikrinami ne tik rankiniu būdu, tam pasitelkiami ir automatiniai algoritmai.

„Administracijos naudojamų tikrinimo kriterijų viešinti negalime, nes ir sukčiaujantys asmenys gali ieškoti naujų būdų, kaip juos apeiti“, – kalbėjo pašnekovas.

Identifikuoti pavyksta ne visus

Skelbiu.lt valdančios bendrovės „Diginet LTU“ vadovas Simonas Orkinas LRT.lt aiškino, jog yra keletas būdų, kaip į administratorių akiratį patenka nesąžiningų pardavėjų skelbimai. Pasak pašnekovo, dalį klaidingų skelbimų pavyksta identifikuoti dar prieš pradedant juos rodyti viešai, dalį – jau paviešinus.

„Visų pirma, patys proaktyviai tikriname portalo turinį ir pagal tam tikrus požymius identifikuojame apgaulingus skelbimus. Antra, Skelbiu.lt lankytojai, remdamiesi savo patirtimi perkant ir bendraujant su pardavėjais ir viešai matoma skelbimų informacija, praneša apie įtartinus skelbimus ir pardavėjus.

Tam yra mygtukas „Netinkamas skelbimas“ kiekviename skelbimų puslapyje. Trečiasis būdas – tai teisėsaugos institucijos. Policija dažnai jau būna pradėjusi tyrimą dėl konkretaus sukčiavimo atvejo“, – kalbėjo S. Orkinas.

Anot pašnekovo, taip pat platformoje yra įdiegta daugiau techninių sprendimų, kurie veikia prevenciškai ir padeda nustatyti apgaulingus skelbimus, pavyzdžiui, yra tapatybės ir telefono numerio patvirtinimas, algoritmų, aptinkančių potencialiai blogus skelbimus ir pan.

„Bet kuriuo būdu identifikavę nesąžiningą pardavėją, blokuojame ne tik jo paskyrą kartu su visais skelbimais, bet ir susijusias paskyras, jei tokių yra. Per dieną pasitaiko keletas tokių atvejų. (...) Tikslios statistikos neturime, bet dažniausiai vienas nesąžiningas pardavėjas būna įdėjęs keletą skelbimų“, – detalizavo S. Orkinas.