Nuo sekmadienio veiklą stabdanti „Lifosa“ tikisi mažesniu našumu vėl dirbti gegužę, keli šimtai darbuotojų gali atsirasti prastovose

Kėdainiuose veikianti trąšų gamykla „Lifosa“ nuo sekmadienio stabdo veiklą. Skaičiuojama, kad kelis šimtus darbuotojų gali tekti išleisti į prastovas. Vyriausybei pritarus, Lietuvoje numatoma įkurti laikinojo administratoriaus institutą įmonėms, kurioms taikomos sankcijos. „Lifosa“ viliasi mažesniu našumu vėl dirbti gegužę.

Sieros deginimo krosnyje kasdien sudeginama per tūkstantį tonų, taip išgaunat sieros rūgštį – pagrindinį produktą trąšų gamybai. Sekmadienį liepsna čia užges.

„Čia yra pradžia, bet taip gausis, kad čia bus ir pabaiga mūsų. Krosnis bus užgesinta, bus sustabdytas visas mūsų technologinis procesas“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja „Lifosos“ technikos direktorius Tomas Janonis.

Viena didžiausių Europoje trąšų gamykla stoja, pritaikius sankcijas Rusijos oligarchui Andrejui Melničenkai, kuris per bendrovę „EuroChem“ valdė „Lifosą“.

„Sustabdome paskutinį savo galingiausią Europoje sieros rūgšties cechą, gamybą ir pereinam į laikino konservavimo stadiją“, – sako „Lifosos“ generalinis direktorius Rimantas Proscevičius.

Kol kas įmonė darbuotojus išleidžia mokamų atostogų. Sustabdžius gamybą, 300–400 darbuotojų gali tekti skelbti prastovas. Darbuotojai sako, kad atlyginimai jau ir dabar vėluoja.

„Nerimo yra, tas jaučiasi ir pagal tai šiek tiek padidėjęs darbuotojų judėjimas. Nėra masinio bėgimo, tikrai ne, bet jis tikrai šiek tiek didesnis, nei natūrali darbuotojų kaita“, – sako „Lifosos“ profsąjungos pirmininkas Kęstutis Šlama.

Kovą iš darbo išėjo apie 20 darbuotojų, iš viso „Lifosoje“ dirba apie tūkstantį. Balandį sustabdytą sieros deginimo krosnį įmonė vėl viliasi užkurti gegužę. Yra paruoštas planas dirbti sumažintu pajėgumu, įmonė planuoja gaminti tik du produktus. Keturių artimiausių mėnesių veiklos planą parengusi įmonė viliasi, kad dirbti toliau leis sprendimas paskirti laikinąjį administratorių. Tam jau pritarė Vyriausybė.

„Mes visiškai atsijungę nuo Rusijos ir Baltarusijos, nuo žaliavų ir produktų pardavimo, tiesiai išeisime į galutinį klientą, pardavinėsime produktus ir į savo sąskaitą SEB banke planuojame gauti pinigus“, – tikina R. Proscevičius.

Įmonėms, kurioms taikomos sankcijos, laikinasis administratorius būtų skiriamas esant ekonominei, socialinei ar ekologinei rizikai. Kitą savaitę sprendimas skubos tvarka bus svarstomas Seime.

„Galimybė yra, kad įmonė veiktų kaip normalus ūkio subjektas, tik laikinasis administratorius privalo užtikrinti, kad nauda iš įmonės niekaip nepasiektų galutinio naudos gavėjo“, – sako premjerės patarėjas Vitas Vasiliauskas.

Kol kas administratorių ketinama skirti vienoje įmonėje, tačiau daugėjant Europos Sąjungos skelbiamų sankcijų, neatmetama, kad su veiklos trikdžiais susiduriančių įmonių Lietuvoje gali būti ir daugiau.

„Administracijos tokio analogiško instituto įsteigimas reikalingas tam, kad nenubaustume žmonių, kurie ten dirba, reikia adminsitruoti išmokėti atlyginimus, o galbūt net ir išeitines pašalpas“, – pastebi ekonomistas Marius Dubnikovas.

Vyriausybės siūlymu dėl sankcijų įšaldytas turtas galėtų būti realizuojamas paverčiant jį pinigais ir lėšas saugant depozitinėse sąskaitose.