Nuo pacientų nukentėję ir teisingumo ieškantys medicinos darbuotojai teisines išlaidas sumoka patys

Praėjusį šeštadienį Vilniaus greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties vairuotoją pacientas taip sumušė, kad medikas prarado sąmonę, jam lūžo skruostikaulis, veidas buvo nusėtas mėlynėmis. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kaip LRT RADIJUI sako medicinos teisės ekspertas Andrejus Rudanovas, pacientų smurtą patyrusiems medikams galutinio nuosprendžio neretai tenka laukti ir metus. O bylinėjimosi išlaidas, prasidedančias nuo 1 tūkst. eurų, jiems tenka padengti iš savo kišenės.

Bylinėjimosi išlaidas medikas padengia pats

Kaip LRT RADIJUI aiškina medicinos teisės ekspertas A. Rudanovas, paciento smurtą patyręs GMP darbuotojas turi kreiptis į teisėsaugą ir pateikti pareiškimą, nurodyti, kas jį užpuolė, kokie sužalojimai patirti. Nukentėjusysis gali arba pats viską labai nuosekliai surašyti, arba atvykti su pažyma iš gydymo įstaigos.

„Tokiu atveju toks darbuotojas po suteiktų medicininių paslaugų turėtų prašyti išrašo, kodėl jis atvyko, kas buvo nustatyta, ir prašyti, kad tas išrašas būtų skirtas teisėsaugos institucijoms. (...) [Jis] gali su tokia pažyma iš gydymo įstaigos tiesiog atvykti į nuovadą ir sakyti: „Mane užpuolė pacientas, aš greitosios pagalbos darbuotojas, noriu pateikti pareiškimą.“ Kai viską surašo, prideda dokumentus, tada yra paskiriamas ikiteisminio tyrimo tyrėjas“, – dėsto A. Rudanovas.

Medicinos teisės eksperto aiškinimu, tyrėjas maždaug per savaitę ar kelias GMP darbuotoją iškviečia į pirmą apklausą. Jeigu pateikiama medicininė išvada apie asmens patirtus sužalojimus, jis iš karto pripažįstamas nukentėjusiuoju ir su juo bendraujama toliau.

„Yra galimi keli sprendimai. Arba jam pasiūlys susitaikyti, sakykime, atlyginti žalą ir panašiai, nes tada tu gali geranoriškai tą ikiteisminį tyrimą nutraukti, arba, jeigu žmogus (pacientas – LRT.lt) viską neigs, užsispirs, sakys, kad jis (medikas – LRT.lt) pats kaltas, jis išprovokavo, (...) tai tiesiog byla rutuliosis toliau. Bus kelios stadijos policijoje, pereis į teismą ir tada bus priimtas sprendimas. Tai gali tęstis, nesakau, kad metų metus, bet kokius metus gali užtrukti“, – tikina A. Rudanovas.

Kaip LRT RADIJUI sako Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Jolanta Keburienė, atvejų, kad medikui pavyktų iš paciento išsireikalauti atlyginti patirtą žalą, anksčiau būta Vilniaus rajone. Vis dėlto, anot jos, sėkmė tokiais atvejais yra „tokia menka, kad dauguma net nepradeda tų procedūrų“.

„Aš pati labai neseniai dalyvavau, kai neblaivus asmuo – jam iškvietė pagalbą, kad padėtų užlipti į butą, nes sesuo su juo nesusitvarkė, – mane visaip iškoneveikė. Aš turiu filmuotą medžiagą – ir nužudymu, ir visa kuo buvo pagrasinta. Procedūra yra tokia, kad turiu rašyti pareiškimą policijai, turiu bent kelis kartus keliauti pas tyrėją, jeigu prasideda teisminė procedūra – vėl keliolika kartų. Rezultatas – tas žmogus turbūt gaus maksimaliai 20 eurų baudą. Išmatavus mano kaskart iš naujo išgyvenamą stresą, mano sugaištą laiką, patikėkite, geriau tai karčiai nuryti“, – guodžiasi moteris.

Medicinos teisės eksperto A. Rudanovo teigimu, sunku pasakyti, kiek medikui kainuotų toks bylinėjimasis teisme, bet minimali suma galėtų siekti ir apie 1 tūkst. eurų. Teisines išlaidas tokiu atveju medikas turėtų sumokėti pats, nes, anot LRT RADIJO pašnekovo, tai yra jo paties keliamas klausimas, jo asmeninių interesų gynimas.

Jeigu medikas yra kokios nors profesinės sąjungos narys, jos įstatuose gali būti numatyta, jog ji savo nariams, jei jiems padaroma žala, išlaidas gali atlyginti. A. Rudanovas priduria, kad pagalbos medikas gali sulaukti ir iš nevyriausybinių organizacijų, tam tikrų fondų, o jeigu atitinka numatytas sąlygas, gali kreiptis ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

Tyrimą atlieka ir sveikatos priežiūros įstaiga

Kaip aiškina medicinos teisės ekspertas A. Rudanovas, darbdavys GMP mediko teisinių išlaidų padengti neprivalo – jos gali būti traktuojamos kaip darbuotojo pajamos natūra ir už jas darbdaviui tektų mokėti mokesčius. Vis dėlto, pasak A. Rudanovo, iš karto pranešti savo įstaigai apie smurto atvejį yra būtina, nes darbuotojas faktiškai nukentėjo savo darbo vietoje.

„Toks darbuotojas turėtų kreiptis ir į savo darbdavį, nes tai yra įvykis darbo metu ir darbo vietoje, nes jis atliko darbo funkcijas. Tada darbdavys privalo pradėti jau tarnybinį patikrinimą dėl darbuotojui sukeltos žalos“, – tikina ekspertas.

Anot jo, kai vyksta tarnybinis patikrinimas, darbuotojas pateikia pareiškimą arba savo tiesioginiam vadovui, arba administracijai. Tuomet paskiriama komisija, ji surenka visus duomenis, prašo darbuotojo pateikti raštišką paaiškinimą su visomis situacijos detalėmis. Komisija galutinį sprendimą turi priimti per 20 dienų, bet, esant būtinybei, terminas gali būti ir pratęstas.

„Pagal mūsų darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymus gydymo įstaiga kaip darbdavys privalės po to pateikti informaciją „Sodrai“ ir Darbo inspekcijai. (...) Pavyzdžiui, jei darbuotojui būtų skirtas nedarbingumas, šitas nedarbingumas būtų skirtas ne dėl ligos, o dėl patirto smurto ir pasikėsinimo į tą darbuotoją“, – tvirtina pašnekovas.

Vyras sako abejojantis, ar medikui priklausytų kokios nors darbdavio išmokos, nebent įstaigoje būtų sudaryta kolektyvinio darbo sutartis, o joje numatomos išmokos, kai dirbama pavojingomis sąlygomis. Jeigu tokios sutarties nėra, tiesiog nustatoma, koks buvo pažeidimas, ir Darbo inspekcija yra informuojama dėl pavojingų darbo sąlygų.

Savigynos priemonėmis neaprūpina

Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė J. Keburienė LRT RADIJUI sako, kad smurtiniai išpuoliai prieš GMP medikus tikrai nėra retenybė. Moters teigimu, su vienokiu ar kitokiu smurtu susiduria kone į kas antrą iškvietimą atvykę medikai.

„Aišku, fizinis smurtas būna ne visuomet, bet psichologinio smurto mes patiriame tikrai labai daug, nes esame paciento namuose, mus spaudžia aplinkui esantys žmonės, kaimynai, artimieji. (...) Pagalbos reikalaujama čia ir dabar ir kokios tik sugalvoja – galima sakyti, tai būna pageidavimų koncertas. (...) Tikrai esame labai pažeidžiami, neapsaugoti“, – tikina specialistė.

Anot pašnekovės, GMP darbuotojams nelieka nieko kito, kaip tik susigyventi su nepagarbiu pacientų elgesiu ir stengtis jį ignoruoti.

„Čia yra darbas, kai arba tu gali jį dirbti, arba ne. Tu tiesiog turi karčiai nuryti, kai tave pasiunčia kažkur, kai tave terorizuoja. (...) Tiesiog su tuo smurtu susigyveni ir imi nekreipti dėmesio. Tuomet išeina, kad kiti pacientai sako, kad atvažiavo marmurinis veidas, šaltas, abejingas. Na, tiesiog perdegus atsiribojama nuo visko“, – tvirtina J. Keburienė.

Kaip parodė šiurpus praėjusio savaitgalio įvykis, tokiems atvejams, kai prieš GMP darbuotojus naudojamas ne tik psichologinis, bet ir fizinis smurtas, patys specialistai nėra pasiruošę. Anot J. Keburienės, šiuo metu nėra specialių mokymų, kurie padėtų medikams tvarkytis situacijose, kai juos užpuola pacientai.

„Netgi specializuotų greitosios pagalbos darbuotojams skirtų mokymų neteko matyti. (...) Yra, aišku, mokymų, kaip tvarkytis su stresu, bet kaip elgtis tokiose situacijose, kai tu esi paciento namuose, tikrai mokymų nėra. Tai yra labai specifinė sritis, skirta labai nedidelei daliai darbuotojų, ko gero, įstaigoms, kurios organizuoja tokius mokymus, tai nepelninga, neapsimoka ir jos tokių kursų nerengia“, – tikina moteris.

Paklausta, ar GMP darbuotojas yra aprūpintas bent kokiomis savigynos priemonėmis, pavyzdžiui, dujų balionėliu, pašnekovė sako, jog tokios priemonės GMP medikams nepriklauso.

„Yra įstaigų, kurios turi aprūpinusios darbuotojus, yra kurios tikrai ne. Mes kaip ir negalime naudoti kažkokių savigynos dalykų ar nešiotis balionėlio į iškvietimą. Tai [nebent] pagal vidines tvarkas, o ministerijos rekomendacijų nėra jokių. (...) Kad kažkas būtų tipiškai, kad komplektacija mums priklausytų, kaip, sakykime, policijos pareigūnas turi turėti vienokį ar kitokį ginklą, tai tikrai taip nėra“, – aiškina specialistė.

Trūksta psichologinio paruošimo

Anot J. Keburienės, GMP medikai, matydami, jog gali kilti smurtinė situacija ir jie patys gali nukentėti, turi teisę atsisakyti pacientui padėti, nes „teikti pagalbą mes galime tik tuomet, kai įsitikiname, kad tai yra saugu“.

„Tačiau yra tokia plonytė linija, kad sunku tai įvertinti. Gali būti galbūt saugu. Kaip ir šiuo atveju – juk atrodė viskas saugu, žmogus sunkiai pažadinamas, pritemusios sąmonės. Tai nieko numatyti nebuvo įmanoma, kad jis prabudęs iš tikrųjų pradės šitaip elgtis“, – tikina J. Keburienė.

Tokių atvejų, pasak jos, pasitaiko daug. Tuomet kviečiami policijos pareigūnai, bet kol jie atvyksta, su agresyviu pacientu tenka tvarkytis patiems medikams. Kaip aiškina specialistė, jeigu tokioje stresinėje situacijoje GMP darbuotojas pacientui taip pat atsakytų smurtu, jam, kaip ir eiliniam gyventojui, grėstų baudžiamoji atsakomybė.

Tiek dėl tokių smurtinių situacijų, tiek dėl pačios GMP darbo specifikos, anot J. Keburienės, medikams labai svarbu išmokti valdyti savo emocijas, nepasiduoti nuolatiniam stresui. Moters teigimu, šiuo metu psichologinė pagalba medikui, grįžusiam iš smurtinės situacijos, nėra teikiama, padeda tik pokalbiai su kolegomis ar artimaisiais.

„Mums tikrai labai reikia ir psichologinio pasiruošimo, ir to paties psichologo konsultacijos bei pagalbos iš tokių kvietimų parvykus. (...) Mes vykstame visur, kur vyksta policijos pareigūnai, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, mes matome tuos pačius vaizdus, tuos pačius įvykius. Mums reikia su tuo susitvarkyti viduje psichologiškai ir vėl vykti į kitą iškvietimą. Tas kitas kviečiantysis niekuo nekaltas, kad prieš tai įvyko konfliktas, kad aš patyriau smurtą. Jis iš manęs laukia tiesiog kvalifikuotos pagalbos. Aš neturiu laiko emocijoms, išlieti kažkaip, išsiverkti ar pasėdėti kamputyje. Aš privalau vėl toliau vykdyti pareigas“, – aiškina J. Keburienė.

Pritaria kodekso pataisoms

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šią savaitę inicijavo pataisas Administracinių nusižengimų kodekse (ANK). Siekiama, jog GMP darbuotojai būtų prilyginami pareigūnams ir už jų garbės ir orumo pažeminimą pacientams grėstų baudos. Lietuvos greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė J. Keburienė pritaria šiam pakeitimui ir laiko jį būtinu.

„Mes tikrai visa bendruomenė tai palaikome. Kaip minėjau, aš suprantu, kad prieš visus medikus savotiškai yra smurtaujama, dauguma jų patiria pacientų ir jų artimųjų smurtą. Bet kai mes esame paciento namuose, jo aplinkoje, kur jis karaliauja ir diktuoja sąlygas, mes niekaip neapsaugoti. Tai tikrai tą pakeitimą būtina padaryti“, – tikina moteris.

Medicinos teisės ekspertas A. Rudanovas priduria – šis klausimas jo praktikoje keliamas jau 7 ar 8 kartą. Jo manymu, tokios pataisos būtų teisingos, bet reikia nepamiršti, jog suteikus medicinos specialistams tam tikrą apsaugą, jiems būtų keliami ir didesni reikalavimai.

„Aš, žinoma, nekvestionuoju pačios idėjos. Bet klausimas, pavyzdžiui, jeigu slaugytoja vyksta namo pas pacientą, tarkime, kai yra naujagimis, ji važiuoja jo apžiūrėti – tai, žinoma, nėra greitoji medicinos pagalba. Galbūt negali klinikine prasme lyginti. Bet jeigu mes žvelgiame grynai teisine, formaliąja prasme, ir ten yra sveikatos priežiūros specialistai, ir ten.

Jeigu mes vienus prilyginame valstybės tarnautojams, kartu su tuo, kad jie gaus apsaugą, jie gaus ir papildomus reikalavimus, sakykime, privalomą pajamų deklaravimą, atitinkamus įsipareigojimus ir taip toliau. Negalima vien apsaugos suteikti. Kaip sakoma, lazda visuomet turi du galus“, – tikina A. Rudanovas.

Ekspertas pabrėžia, jog svarbu šviesti GMP specialistus, kokius veiksmus jie gali atlikti, o kokių ne, kaip jie turi bendrauti su savo pacientais. Mokymas turėtų būti visuotinis, nes vienam specialistui pažeidus tam tikrus įgaliojimus, dėmė kristų ant visų.

Viso pokalbio klausykitės LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įraše.

Parengė Aistė Turčinavičiūtė.