Nuo kitų metų iš kompensuojamųjų vaisto kainyno iškris 400 vaistų – farmacininkų šantažas ar skaudi tiesa?

Seimo Sveikatos reikalų departamente ir toliau verda aistros dėl Farmacijos įstatymo pataisų, kurios numato, kada konkretus vaistas gali būti įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Penki Seimo opozicijos nariai Sveikatos reikalų komitetui pateikė pasiūlymą, kad į kompensuojamųjų vaistų kainyną būtų įtraukti ir tie vaistai, už kuriuos paciento priemoka neviršytų 25 proc. vaistinio preparato bazinės kainos. Komitetas tokį siūlymą pavadinimo farmacininkų šantažu ir jį atmetė. 

Viena iš minėto siūlymo autorių, Seimo Darbo partijos frakcijos narė Vaida Giraitytė-Juškevičienė komitete tikino, kad atmetus jos ir dar 4 Seimo narių pasiūlymą jau nuo kitų metų iš kompensuojamųjų vaistų kainyno iškris apie 400 vaistinių preparatų, o apie 1 tūkst. jų apskritai į kainyną nepateks.

„Todėl mes siūlome tam tikrą pakeitimą, kuris leistų žmonėms rinktis iš didesnio vaistų sąrašo, nes į kompensuojamųjų vaistų kainyną patektų daugiau vaistinių preparatų, be to žmogus su savo priemoka galėtų pasirinkti jam tinkamą, kokybišką vaistą ir tuo pačiu neprarastų teisės į vaistinio preparato dalies kainos kompensaciją“, – kalbėjo V. Giraitytė-Juškevičienė.

Paprašyta pakomentuoti, kaip buvo gauti paminėti skaičiai, Seimo narė to nepatikslino, tačiau už šį siūlymą aktyviai komitete pasisakė farmacijos srities atstovai. Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas Donatas Parulis antrino, kad minėta pataisa užtikrintų didesnę vaistų pasiūlą pacientams.

„Čia buvo užduotas klausimas, kaip buvo skaičiuota. Kadangi pasiūlymo teikėjai į tą klausimą neatsakė, mes vertiname, kad matyt tais pačiais metodais buvo skaičiuota, kaip ir ministerija skaičiuoja. Tik neslėpsime, kad naujausi duomenys tokie: kitų metų pirmo pusmečio kainynas jau buvo patvirtintas praėjusią savaitę. Tie duomenys yra vieši ir mes patys atlikome įvertinimą to, kas būtų pagal šitą įstatymo projektą ir kas jau nuo sausio mėnesio įsigalios. Tai mes matome, kad pagal siūlomą įstatymo projektą 801 vaistas gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną. Pasižiūrėjome į šitą teikėjų teikiamą pasiūlymą, tai šitas siūlymas padėtų (problemą) išspręsti ir į kompensuojamųjų vaistų kainyną papildomai galėtų patekti 555 vaistai. Todėl manome, kad siūlymas yra racionalus“, – tikino Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas.

Posėdyje dalyvavęs Justinas Poderis, Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys, taip pat siūlė pataisoms pritarti. Mat jos, asociacijos nuomone, paliktų teisę pacientui rinktis iš didesnio kiekio kompensuojamųjų vaistų ir nekeltų rizikos ateityje, kad kompensuojamųjų vaistų šalyje gali mažėti. Jo nuomone, raginimai siūlymui nepritarti nėra paremti jokiais teisiniais argumentais.

„Manau, kad esminis momentas yra kalbėti atvirai apie tuos argumentus, kuriais remiantis siūloma projektui nepritarti. Kai yra sakoma, kad padidės pacientų priemokos, mes turime suprasti ir ministerija turi kalbėti atvirai, apie kokias priemokas kalbame. Mes kalbame apie vaistus, kurie pagal siūlomą įstatymo projektą apskritai nepatektų į kompensuojamųjų vaistų kainyną ir pacientai už juos turėtų mokėti visą kainą. Mes kalbame apie vaistų praplėtimą, kad taip, dalį pacientas mokės, bet jam kartu dalis bus kompensuojama.

Antra, įstatymo projekte ir šiame pasiūlyme yra saugiklis, kad nebus paciento priemoka didesnė nei 100 proc. nuo bazinės (vaisto) kainos. Ką tai reiškia? Kad nebus taip, jog vaistinis preparatas kainuoja 1 eurą, o paciento priemoka – 12 eurų. Yra aiškiai pasakyta, kiek maksimaliai tai galėtų būti.

Trečia, išvados projekte kalbama apie konkurenciją. Yra labai keista, kad Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siekia palikti vieną tiekėją grupėje ir šioje vietoje nemato konkurencijos problemų“, – piktinosi Vaistų gamintojų asociacijos valdybos narys.

SAM: pritarus projektui paciento priemoka išaugtų dvigubai

Posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas atkreipė dėmesį, kad penkių Seimo opozicijos narių teikiamas pasiūlymas iš esmės iškreiptų visą kainyno organizavimo sistemą.

„Yra siūloma įvesti dar vieną papildomą kompensavimo lygį vaistams, kuris išpūstų priemokas pacientams kone dvigubai ir visiškai panaikintų konkurencines sąlygas. Nes tuomet vietoje bazinės kainos 100 proc. kompensavimo matyt nė vienas gamintojas nebūtų suinteresuotas konkuruoti, nes po šita sąlyga jiems palindus turbūt uždarbiai iš vaistų būtų gerokai didesni, o priemokos pacientams galėtų padvigubėti. Tai mes kalbame apie finansinių galimybių pacientams išnaudojimą į kitą pusę. Tai iš esmės diskredituoja patį pasiūlymą, jis sugriautų dabar galiojančią kainyno sudarymo sistemą“, – dėmesį atkreipė A. Pečkauskas.

Viceministro tikinimu, sukūrus atskirą modelį kompensuoti vaistus, patekusius į kainyną, bus sudarytos palankesnės sąlygos vaistų tiekėjams, o tikslas sukurti didesnę tiekėjų konkurenciją bus nepasiektas.

„Būtina paminėti, kad tik prieš kelis metus Lietuva išėjo iš lygių kompensavimo sistemos. Mes nebeturime 50 proc., 60 proc. ir 75 proc. kompensavimo lygmens. Mes šiuo metu visiems pacientams kompensuojame 100 proc. bazinės kainos . Šituo siūlymu grįžtume keliais žingsniais atgal prie ankstesnės sistemos“, – tikino A. Pečkauskas.

Jam pritarė ir SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Andžeika Oraitė. Pastaroji atkreipė dėmesį, kad prieš kelis metus pateikta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) išvada nurodė, kad Lietuva žengia gera kryptimi, mažindama pacientų priemokas už kompensuojamuosius vaistus.

„Dabar su tokiu siūlymu grįžtume atgal ir turėtume dar blogesnę situaciją, nes turėtume dideles priemokas. Pasakymai, kad vaistai išeis, vaistų nebus, bet jeigu tiekėjai susimažins kainas – kitose penkiose šalyse yra galimybių susimažinti kainas, nes žiūrime į veikliąją medžiagą ir jeigu kitose šalyse yra galimybė taikyti mažesnes kainas – tikėtina, kad ir Lietuvoje galima tai padaryti. Jeigu jūs susimažinsit – jūs neiškrisit iš kainyno, o pacientams jūsų vaistai bus prieinami“, – posėdyje kalbėjo A. Oraitė.

Veryga: „Tai yra nesibaigiantis šantažas“

Anot J. Poderio, siūlomas 75 proc. koeficientas buvo pasirinktas tam, kad nebūtų didinamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos. Jis pabrėžė, kad yra apie 70 proc. vaistų, kurių kainos, remiantis objektyviomis priežastimis, sumažinti neįmanoma. Minėtas koeficientas bent daliai šių vaistų sudarytų galimybę patekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną.

Siūlymui pritariančios Lygiagretaus vaistų importo asociacijos vadovas D. Parulis stebėjosi, kaip atmetus projektą bus užtikrinama vaistų tiekėjų konkurencija, jeigu „20 proc. visos kompensavimo sistemos bus daugiau nei 2 tiekėjai, o 79 proc. iš viso nebus jokios konkurencijos?“

Apibendrindamas nuskambėjusius posėdyje komentarus Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Aurelijus Veryga atvirai stebėjosi, kodėl minėto projekto rengėjai – Seimo opozicijai priklausantys penki nariai, negali atvirai nurodyti, kuo remdamiesi jie suskaičiavo, kiek vaistų iškris iš kompensuojamųjų vaistų kainyno ir nepateikė argumentų, kodėl vaistų gamintojai vienoje Europos šalyje gali vaistą parduoti mažesne kaina, o Lietuvoje – ne.

„Aš noriu priminti, kad Lietuva dar prieš įsivesdama praėjusioje kadencijoje tam tikras tvarkas, naikindama dvigubus-trigubus standartus, kaip būdavo galima pakliūti į kainyną, vadovavosi ir Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimu, kuris parodė, kam pacientai išleidžia daugiausia savo asmeninių lėšų sveikatos sistemoje ir priemokos už vaistus buvo pagrindinė kategorija. Dėliojasi labai įdomi situacija: Seimui priartėjus prie balsavimo dėl įstatymo projekto viešoje erdvėje pasipila istorijos apie vaistų trūkumus. Taip sutapo, turbūt.

Kai negali pasakyti žmonės, kurie teikia projektus, kaip skaičiavo, tai aš galiu pasakyti, kaip jie skaičiavo. Jie neskaičiavo. Kodėl jūs nepasakote, kas parašė tuos projektus, kurie yra pateikti? Jeigu mes sakome, kad šnekėkime sąžiningai, tai ir šnekėkite sąžiningai – tai jūs suskaičiavote“, – žvelgdamas farmacijos atstovų link kalbėjo A. Veryga. – „Dabar ką aš matau, tai yra nesibaigiantis šantažas. Visi gamintojai ir visi vaistai gali pakliūti į kainyną, jeigu duos kainą, ne didesnę, nei duoda kitoms valstybėms“.

LRT.lt primena, kad Konstitucinis teismas yra nurodęs iki sausio 1 d. priimti Farmacijos įstatymo pakeitimus, nes dabartinė tvarka, kai įstatymuose nėra aiškių kriterijų, o Vyriausybė nustato kompensuojamųjų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių bazines kainas, prieštarauja Konstitucijai.