Nuo kaktomušos iki šoninio smūgio: ekspertai įvardijo, kurios avarijos tragiškiausios ir kaip jų galima išvengti

Žinios apie tragiškas ir žiaurias avarijas sukrečia ir dažnai priverčia susimąstyti, dėl kokių priežasčių tai įvyko. LRT TELEVIZIJOS laidos „Keliai. Mašinos. Žmonės“ kūrėjai nagrinėjo, kokios pačios skausmingiausios ir žiauriausios avarijos ir kas jas lemia. Ekspertai taip pat dalijosi patarimais, kaip tokių nelaimių išvengti.

Dažna priežastis – greitis

Šią žiemą galima suskaičiuoti ne vieną skaudžią nelaimę. Skrydžiai į medį, kaktomušos ir panašios avarijos, kuriose žuvo žmonės. Galima prisiminti ir dar visai neseniai Vilniuje įvykusią tragišką nelaimę, nusinešusią keturias jaunų žmonių gyvybes.

Lenktynininkė Katažina Šeinauskienė sako, jog dažniausiai žiaurias ir tragiškas avarijų baigtis lemia greitis. Tačiau ji taip pat įsitikinusi, jog vairuotojams trūksta įgūdžių, kaip elgtis ekstremaliomis eismo sąlygomis.

„Dažniausiai, deja, tai būna vairuotojas, vairuotojo įgūdžių stoka arba jaunatviškas [maksimalizmas], paspausiu gazo, nes gavau teises, turiu automobilį ir man norisi tai išbandyti. Aš manau, kad taip yra ir dėl sistemos klaidos, nes mūsų vairavimo mokyklose nemoko vairuoti, išmoko vairuoti pagal Kelių eismo taisykles, bet neišmoko ekstremalaus vairavimo įgūdžių.

Ką daryti, kai automobilis slysta, ką daryti, kai lyja, kai slidu. Dažniausiai mes važiuojame aikštelėse, mus moko prisiparkuoti, bet ką daryti, kai automobilis slysta, į kurią pusę pasukti vairą – to mūsų nemoko“, – teigia K. Šeinauskienė.

Žiauriausia, kai susiduria kaktomuša

Lenktynininkas Darius Jonušis sako, kad vienos žiauriausių avarijų – kaktomuša, kai vairuotojas pavojingame kelyje atlieka lenkimo manevrą. Jo teigimu, avarijos pavojingumui įtakos turi daug veiksnių, tačiau labiausiai nelaimes lemia greitis ir automobilio amžius.

„Didžiausia bėda yra kaktomuša. Turbūt dar viena didelė bėda yra stulpai, grioviai, viadukai ir taip toliau. Tai yra nuvažiavimai nuo kelio. Deja, bet mes turime daug komponentų, jie visi yra skirtingi ir labai priklauso nuo kelio.

Mes dažnai kalbame apie vairuotoją, bet yra visas kompleksas: vairuotojas – atsargus ar patyręs, yra ir automobilis ir visi sutiksime, kad apynaujis automobilis yra mažiau sumaitojamas. Jeigu paimsime maždaug 20–30 metų automobilį, kuris yra surūdijęs, supuvęs, tai ir kėdė išlūš, tada irgi bus skaudžiau.

Labai svarbu ir kelias. Mes su pavydu žiūrime į Vokietijos ar Prancūzijos autobanus. Gali būti ir labai didelės avarijos, esant dideliam greičiui, bet automobilis daužosi tarp atitvarų ir tiek. Pas mus Lietuvoje daugelyje vietų tu gali tiesiog nukristi nuo kelio, nuo viaduko, į upę, įvažiuoti į mišką ir t. t.“, – svarsto jis.

Savo ruožtu kitas lenktynininkas Renaldas Šeinauskas sako, jog kaktomuša kelyje yra pavojingesnė nei atsitrenkimas į nejudantį automobilį ar sieną.

„Kai [atsitrenkia] automobilis į automobilį – sakykime, kad vienas automobilis važiuoja 50 km/h, kitas 50 km/h, – tai jų greičius reikia sudėti. Tai būna didžiulis smūgis, o jeigu tu važiuoji 50 km/h ir atsitrenki į nejudantį objektą, sakykime, į sieną, tai gal nebūtų taip blogai, nes siena turi plotį. Tai reiškia, kad didelio automobilio pločiu būtų geriamas smūgis, deformuotųsi automobilis“, – aiškino jis.

Šoninis smūgis – itin pavojingas

Dar vienos itin žiaurios avarijos – smūgis į stulpą ar medį. Transporto priemonė trenkiasi į nedidelio ploto objektą. Tuomet automobilis sumaitojamas, tarsi perskeliamas pusiau.

„Medžio arba stulpo plotis nebūna didelis ir kai trenkiasi automobilis, tai, tarsi, peiliu pjautum. Tai, peilis platus ar siauras, turi didelės įtakos. Kuo siauresnis peilis, tuo jis aštresnis ir automobilį gali skelti net perpus“, – kalbėjo R. Šeinauskas.

Kartu jis atkreipia dėmesį, jog šoninis smūgis ypač pavojingas lenktynininkų sporte. Tačiau sunkūs padariniai neišvengiami ir įvykus avarijai kelyje.

„Šoninis smūgis, ypač lenktynininkams, pats pavojingiausias, nes esant šoniniam smūgiui būni arčiausiai tos kliūties arba, sakykime, medis, labiausiai priartėja prie šono. Kai smūgis būna į priekį, yra didelis atstumas iki vairuotojo ar šturmano, o kai į šoną – visai čia pat“, – kalba pašnekovas.

Svarbu sėdėsena

Kuo gi svarbus taisyklingas sėdėjimas prie vairo? Dažnai tragiškų avarijų padarinių galima išvengti taisyklingai sėdint prie vairo. K. Šeinauskienė teigia, kad pavojingiausia sėdėti prisispaudus prie vairo. Šitaip sėdint oro pagalvės avarijos atveju žmogaus neapsaugos. Didelė tikimybė, kad jos gali stipriai prispausti ar net sužaloti.

„Kodėl sėdėjimas arti yra pavojingas? Reikia prisiminti, kad visur yra oro pagalvės. Jeigu sėdime arti, mus tiesiog nutrenkia į šoną, vaire irgi yra oro pagalvė ir ji skirta tam, kad turėtų vietos išsiskleisti, kad mus apsaugotų. Jeigu mes esame per arti vairo, išsiskleidžia pagalvė ir mums sulaužo kaulus, šonkaulius. Jeigu nėra, šonkaulius sulaužo vairas“, – aiškina ji.

Plačiau apie tai – laidos reportaže.