Nuo 50 iki 300 eurų siekiančią baudą už garbės ir orumo pažeminimą pacientas mokės medikui?

Medikų bendruomenė su viltimi laukia Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisų, kuriomis siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą. Nors iš pradžių, kalbant apie šias pataisas, buvo minimi tik Greitosios medicinos pagalbos (GMP) medikai, aiškėja, kad į Seimo pavasario sesiją keliaujančios pataisos apims visus medikus, mokytojus, socialinius darbuotojus. 

Kone kasdien viešojoje erdvėje pasirodo pranešimų apie medikų patiriamą smurtą iš pacientų ir jų artimųjų. Neseniai skirtingose šalies vietose registruoti du incidentai. Vienoje Klaipėdos gydymo įstaigų buvo sužalota slaugytoja – pacientas jai smogė į veidą. Dėl atvejo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo. Kėdainiuose pacientas užpuolė ir sumušė pagal iškvietimą atvykusį paramediką.

Dar vienas incidentas įvyko gruodžio viduryje, kai girtas pacientas greitosios medicinos pagalbos ekipažą pasitiko apsiginklavęs peiliu. Atvykusi į įvykio vietą policija siautėjantį vyrą išgabeno į areštinę.

Dabartinė tvarka leidžia pacientams gąsdinti medikus

Kaip naujienų portalui LRT.lt sakė Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas, mintis pareigūnams prilyginti visus medikus, ne tik GMP darbuotojus, vyravusi iš pat pradžių, tačiau į viešąją erdvę buvo paleista neteisinga pirminė žinutė.

„Kai buvome susitikę su Seimo pirmininke, šitą klausimą atnešėme iš prieš pusantro mėnesio vykusios konferencijos, kurioje buvo susirinkę skubios medicinos ir greitosios medicinos pagalbos srities atstovai. Nors viešąją erdvę pasiekė žinutė tik GMP atstovus, bet pokalbio metu mūsų siūlymas buvo, kad tiek ligoninių skyriuose dirbantys skubiosios medicinos pagalbos medikai, tiek ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai būtų prilyginti turintiems pareigūno statusą dėl teisinės apsaugos. Kodėl? Nes mokslinių tyrimų duomenys ir mūsų praktika rodo, kad šių sričių medikai dažniausiai susiduria su smurtu: fiziniu ir verbaliniu, tai priveda prie medicinos darbuotojų perdegimo, savižudybių ir išėjimo iš sveikatos sektoriaus.

Šiandien visi medikai Baudžiamajame kodekse yra prilyginami valstybės tarnautojams, kai kalba eina apie korupciją. Šiandien mus gina ANK 508 straipsnis – viešosios tvarkos sutrikdymas, bet jeigu tu nori – kreipkis į teismą, o tai kainuoja – priklausomai nuo advokato, suma gali siekti 300-900 eurų. Tau gali teisme pavykti, bet gali nepavykti, o realiai niekada nevyksta. Ir tik tuo atveju, jeigu pacientas pripažįstamas kaltu, jis turi padengti teisines mediko išlaidas.

Tačiau mes kalbame apie ANK 507 str., kuriame yra apibrėžta pareigūnų apsauga, siūloma jį papildyti žmonėmis, kurie teikia viešąsias paslaugas, įtraukti visus medikus, mokytojus ir socialinius darbuotojus. Aš manau, kad tai būtų visiškai teisinga“, – įsitikinęs M. Gedminas.

Pats Joniškio ligoninės vadovas pagal profesiją yra skubios medicinos gydytojas. Tiek šios srities medikai, tiek GMP darbuotojai priskiriami prie pavojingiausiomis sąlygomis dirbančių medikų. M. Gedminas pabrėžė, kad ambulatorinėje grandyje, poliklinikose dirbančių medikų darbo sąlygos visiškai skiriasi nuo dirbančių ligoninėje.

„Ligoninėje gali būtų agresyvių, intoksikuotų pacientų, o jiems privaloma teikti pagalbą, nes gresia pavojus gyvybei, nors tie žmonės gali būti neadekvatūs“, – pabrėžė Joniškio ligoninės direktorius.

M. Gedminas įsitikinęs, kad jeigu Seimas pritartų ANK pataisoms, nuo pacientų nukentėjusių medikų teisiniai procesai būtų sprendžiami visiškai kitaip.

„Tai iš karto būtų traktuojama kaip pažeidimas, po kurio žmogus gauna baudą, ją susimoka ir tik po to jau mediko klausimas yra, ar jis nori šitą klausimą kelti į civilinių santykių lygį. Bet šiandien nei mes, medikai, patirties turime, labai mažai medikų priklauso profesinėms sąjungoms, labai mažai jų žino savo teises ir labai dažnai žmonės, kurie leidžia sau mus užgaulioti, turi nusikalstamą profilį, turi ryšių, pinigų ir pradeda mus gąsdinti, kad jeigu tu nusisamdysi kažkokį advokatą, jis galingesnę kontorą nusisamdys. Nėra tikslo veltis į teisinius ginčus. Mūsų tikslas – ginti garbę ir orumą žmonių, kurie rizikuoja savo gyvybe ir sveikata, dirbdami rizikingą darbą“, – sakė M. Gedminas.

Šiaulių ligoninė diegia pagalbos mygtuką

Dalies šalies ligoninių, kurios dažnai susiduriama su pacientų smurtu, vadovai, nelaukdami pataisų, patys ieško sprendimų, kaip apsaugoti darbuotojus. Viena iniciatyvų numatoma Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – planuojama darbuotojams įrengti pagalbos mygtuką. Anot ligoninės direktoriaus Mindaugo Pauliuko, apie šią iniciatyvą pradėta svarstyti po spalio pabaigoje įvykusio pasikėsinimo į gastroenterologijos skyriaus slaugytoją.

„Jeigu mes kalbėtume apie skubios pagalbos skyrių, ten tokių konfliktinių situacijų su pacientais kyla labai dažnai, nes nemažai jų atvyksta nestabilios būsenos, apsvaigę nuo alkoholio ar nuo narkotinių medžiagų, kiti iš prigimties būna pikti. Žodinio smurto ne tik skubios medicinos skyriaus darbuotojai, bet ir kitų skyrių medikai patiria labai daug, ir tai būdinga visai sistemai ir ne tik Lietuvai. Fizinis kontaktas pasitaiko rečiau.

Minėtu atveju slaugytoją užpuolė pacientas, kuris ilgai vartojo alkoholį. Darbuotojai pasijuto nesaugiai, išgąstis tokioje situacijoje yra natūralus. Mes ligoninėje turime ir medicinos psichologo tarnybą tokiems atvejams, kuri greitai reaguoja, o mes, administracija, priėmėme sprendimą skubinti procedūras, kad greičiau įstaigoje atsirastų pagalbos mygtuko funkcija“, – pasakojo M. Pauliukas.

Anot direktoriaus, projektas rengiamas pagal Vakarų pasaulyje paplitusį modelį, kuriamas algoritmas ligoninės darbuotojams, kaip elgtis įvykus agresijos, net ir potencialios, atveju. Visiems darbuotojams bus išdalinti pagalbos mygtukai, kuriuos reikės visada kartu nešiotis, bus paskirti asmenys, kurie įvykus incidentui iškviestų apsaugos tarnybą.

„Tokia yra Skandinavijos šalių patirtis: vienas iš darbuotojų pajuto grėsmę iš paciento. Vieno mygtuko paspaudimas lėmė, kad visi darbuotojai atskubėjo į įvykio vietą ir to visiškai užteko“, – pasakojo M. Pauliukas.

Iki gruodžio buvo parengta projekto techninė specifikacija, šiuo metu skelbiami viešieji paslaugos pirkimai, tikimasi, kad kitais metais ligoninės medikai jau galės naudotis pagalbos mygtuko paslauga.

Smurto protrūkiai kartojasi – žala neatlyginama

Tos pačios Respublikinės Šiaulių ligoninės Viešųjų ryšių specialistė Sonata Tenytė naujienų portalui LRT.lt sakė, kad šiuo metu retam iš ligoninės medikų, kurie patyrė fizinį ar verbalinį smurtą iš paciento ar jo artimųjų, retai pavyksta išsiieškoti patirtą žalą. Medikas šiuo atveju iš darbdavio sulaukia psichologinės pagalbos, tačiau teisiniame kelyje jis paliktas vienas.

„Tai nėra pirmas atvejis ligoninėje, kai su pacientų agresija susiduria mūsų darbuotojai. Tokių pasitaiko ne kasdien, bet tai kartu nėra ir retenybė. Atvejai, kai pacientas puola, kai fizinį smurtą naudoja, yra išskirtinesni.

Mes su minėta smurtą patyrusia slaugytoja tą pačią dieną po užpuolimo kalbėjomės, žinau, kad ji būdama policijoje parašė pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mes organizavome slaugytojai konsultacijas su psichologe, o toliau ką ji pati nusprendė daryti – nežinau.

To paties skyriaus, kuriame dirba ir minėta slaugytoja, kolegos pasakojo apie atvejį, kada skyriuje gulėjusiam pacientui išsivystė delyras, sutriko žmogaus sąmonė. Tokiu atveju yra traktuojama, kad žmogus už savo veiksmus neatsako. Kiek kolegos pasakojo, tas pacientas medikus puolė, tarsi žirkles turėjo, vienai slaugytojai žirklėmis ranką perbraukė. Klausiau, kaip viskas pasibaigė – sako, kad darbuotoja kreipėsi į policiją, rašė pareiškimus, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet smurtą patyrusiai darbuotojai jokia žala nebuvo atlyginta, nes pacientas buvo nestabilios psichinės būsenos“, – pasakojo S. Tenytė.

Teismo paskirtą piniginę baudą pacientas mokėtų nukentėjusiam medikui

Šiuo metu Seime svarstomos Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) pataisos, kuriomis siūloma nustatyti administracinę atsakomybę už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą. Pataisas teikia Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Už viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą Seimo vadovė siūlo numatyti baudą nuo 50 iki 300 eurų. Jei Seimas pritartų, tokios baudos bus galima susilaukti už „viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu“.

Pasak Seimo pirmininkės, teikiamu projektu taip pat siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pažeminami viešąsias paslaugas teikiančio asmens garbė ir orumas, administracinių nusižengimų teiseną pradėtų, tyrimą atliktų ir protokolus surašytų policijos pareigūnai, kurie šiuo metu visa tai daro, analogiškose situacijose, dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurga Sejonienė naujienų portalui LRT.lt priminė, kad medikų bendruomenė apie ANK pataisas kalba nebe pirmus metus, tačiau kaip jos veiks realiai – lieka diskusijų klausimas.

„Įsigaliojus pataisoms darbuotojai, kurie bus patyrę garbės ir orumo įžeidimą, kreipsis į policiją ir, remiantis šiuo ANK straipsniu, administracine tvarka bus išieškoma bauda iš pažeidimą padariusio asmens. Aišku, bus policijos ikiteisminis tyrimas ir jeigu bus nuspręsta, kad pažeidimas įvykdytas ir turi būti atlyginta žala – teismas tai paskirs.

Matysime, ar bus daug besikreipiančių darbuotojų, ar bus daug norinčių bylinėtis, bet prevenciškai tai turėtų veikti. Pacientai turi jausti atsakomybę, kad gali grėsti atsakomybė už netinkamą elgesį“, – tikino J. Sejonienė.

Ji pridūrė, kad po pataisų teismui nustačius garbės ir orumo pažeminimo faktą baudą pacientas mokėtų smurtą patyrusiam medikui.

„Žinoma, nes čia kalbame apie konkretų žmogų, ne apie įstaigą. (Ir ne apie valstybės biudžetą? – LRT) Taip“, – komentavo J. Sejonienė.

Anot Seimo narės, kaip garbės ir orumo pažeminimo faktas bus fiksuojamas, kokių tam dokumentų reikės – bus sprendžiama atskirais poįstatyminiais aktais.

„Yra toks formatas kaip kolegų liudijimai, sprendžiame dėl įrašų, kuriuos šiandien kūno kameromis įrašo vaiko teisių specialistai, policijos pareigūnai. Toks pasiūlymas buvo gautas ir iš dalies medikų, nes tokios apsaugos norėtų, pavyzdžiui, GMP darbuotojai, tačiau dar reikėtų apie tai toliau diskutuoti su pačia medikų bendruomene, ar jie tikrai nori tokios priemonės. Duomenų apsaugos reglamentas tokią priemonę įgyvendinti leistų, šiai priemonei užtektų ministro įsakymo“, – sakė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė.

LRT.lt primena, kad Seime pagrindiniu svarstyti šį klausimą paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Projektą dėl ANK pataisų Seimo posėdyje numatoma svarstyti pavasario sesijoje.