NT rinkoje numatomas „štilis“: kainos gali mažėti nebent antroje metų pusėje

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai teigia, kad būsto kainos gali reikšmingiau mažėti tik antroje metų pusėje. Esą ekonominė situacija verčia gyventojus atsargiau leisti pinigus, todėl neskubama įsigyti būstų, o juos parduodantieji kol kas nelinkę mažinti kainų. Kai kurie ekonomistai atkreipia dėmesį, kad kainos gali ir nekisti, o gyventojai dėl infliacijos sieks investuoti.  

Tūkstančiai eurų už kvadratinį metrą – būstų kainos auga akyse, pasirinkimas kiekvieną akimirką vis mažesnis. Dar prieš metus atrodė, kad gyventojai tiesiog pirko bet ką už labai dideles sumas. Kas pasikeitė per metus?

Kainų augimas apstojo, bet šoktelėjo infliacija, kyla paskolų palūkanos. Gyventojų apetitas skolintis ir leisti šimtus tūkstančių eurų svajonių būstui sumenko. Prasidedant 2023 m. būsto rinka ėmė vėsti. NT agentūros „Ober-haus“ vadovas sako, artimiausią pusmetį greičiausiai tvyros štilis.

„Iki trečiojo metų ketvirčio didesnių pokyčių tikėtis nereikia. <...> Rinkos aktyvumą neigiamai veiks augantis EURIBOR rodiklis, pakankamai negatyvūs gyventojų lūkesčiai, infliacija – visa tai sudaro <...> negražią puokštę. Neleidžia tikėtis kažkokio spartesnio arba didesnio aktyvumo negu mes turime šiuo metu“, – tvirtina „Ober-haus“ generalinis direktorius Audrius Šapoka.

Vilniuje lapkritį fiksuotas simbolinis, bet pirmas nuo 2018-ųjų kainų kritimas. Šįmet metų pradžioje gyventojai, prognozuojama, elgsis kaip ir pastaruosius mėnesius – bus atsargesni, gerokai labiau įvertins finansinius įsipareigojimus. „Swedbank“ ekonomistų teigimu, paskutiniai šių metų ketvirčiai gali tapti proga susirasti būstą, galima atsargiai tikėtis 10 proc. kritimo, o gal ir didesnių būsto kainų korekcijų.

„Ar bus persivertimas į neigiamą augimą – matysime. Šių metų pirmą ketvirtį turėtų matytis ženklai, bet, ko gero, rimtesnė, tvirtesnė tendencija pasidarys nuo metų vidurio“, – teigia „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak ekonomisto, dabar laikas luktelėti keletą mėnesių, stebėti rinkos pokyčius, kas darosi su palūkanomis, ir tada spręsti.

„Jeigu mes kalbame apie pirmą būstą, dažnai tai būna investicija labai ilgam laikotarpiui. Gaudyti investavimo dugnus ir viršukalnes, ko gero, bus labai sudėtinga. Reikia įsivertinti asmeninę finansinę padėtį ir priimti sprendimą pagal tai“, – komentuoja V. Šimkus.

Ekspertai atkreipia dėmesį, kad rinkai aprimus, mažesnių projektų vystytojai gali pradėti siūlyti nuolaidų automobilių vietoms, galbūt nemokamų sandėliukų, nors paskolų palūkanos dar gali kilti. Tiems, kam būsto tikrai reikės, gali tekti ieškoti ne ten, kur norisi.

„Jeigu būsto reikia, o galimybės šiek tiek suprastėjo, tai pirkėjas <...> ieškos varianto, kuris bus palankiausias dabartinėmis sąlygomis. Tad pirkėjas priims sprendimą įsigyti galbūt mažesnį būstą, senesnį arba nebus visai pajėgus įsigyti dėl finansinių įsipareigojimų“, – teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Viktorija Cohen.

Ekonomistas Evaldas Stankevičius skeptiškai vertina galimybę, kad šįmet būstų kainos gali mažėti.

„Darbo vietos išsaugojamos, užmokestis nemažėja. Akivaizdu, kad didžiuosiuose miestuose gyventojų prieaugis bus teigiamas. Tai suponuoja, kad antrinėje rinkoje išliks pakankamai aukštos kainos. Biudžetinis segmentas tikrai neturėtų labai pigti.

Kalbant apie prabangesnį būstą, projektai, pradėti statyti galbūt ne pačiu palankiausiu metu, kelia klausimų, kaip jie bus užbaigti, kaip atrodys tolesnės žmonių pajamos, kurie galbūt norės tuos būstus įpirkti“, – svarsto Kauno technikos universiteto Ekonomikos fakulteto docentas E. Stankevičius.

Vien Vilniuje šįmet žadama baigti apie 4,5 tūkst. naujų butų.