Nors yra rizikų, saulės elektrinės populiarėja žaibiškai: išlaidos elektrai gali sumažėti 80 proc., atsiperka per trejus metus

Dar šį mėnesį Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) turėtų paskelbti kvietimą gyventojams dėl valstybės dotacijos saulės elektrinei įsirengti savo sklype ar ant stogo. LRT.lt kalbintų specialistų teigimu, saulės elektrinės gali atsipirkti ir per trejus metus, o sutaupyti elektrai galima iki 80 proc. Vis dėlto, jie atkreipia dėmesį ir į galimas rizikas. 

Gaminančių elektros vartotojų Lietuvoje – jau 50 tūkst.

Gaminančių vartotojų skaičius pastaruosius dvejus metus Lietuvoje nuolat augo. Absoliuti dauguma jų naudojasi valstybės skiriamomis dotacijomis.

Palyginti, 2021 m. pabaigoje gaminančių vartotojų buvo 18,8 tūkst., praėjusių metų pabaigoje – jau per 42 tūkst., o per tris pirmuosius šių metų mėnesius jų skaičius jau viršija 50 tūkst.

Energetikos ministerijos teigimu, visų jų saulės elektrinės sugeneruoja kiek daugiau nei 550 MW elektros energijos.

Lietuvoje elektra savarankiškai apsirūpina gerokai per 46 tūkst. namų ūkių ir beveik 4 000 įvairių įmonių bei organizacijų.

Kiek sutaupoma?

Paklaustas, kaip greitai saulės elektrinės atsiperka, Lietuvos saulės energetikos asociacijos (LSEA) viceprezidentas Andrius Karazinas LRT.lt sako, jog viskas priklauso nuo skaičiavimo.

„Pats primityviausias metodas – suskaičiuoti, kiek laiko sumokėtų pinigų už elektrinės įrengimą pakaktų apmokėti sąskaitas už elektrą. Investicija – elektrinės kaina atėmus subsidiją. Metinis sutaupymas – pagamintos elektros kiekis padaugintas iš kilovatvalandės kainos, plius mokestis už pasinaudojimą elektros tinklais (už pasaugojimą).

Daliname investiciją iš metinio sutaupymo ir gauname, per kiek metų išleistume tuos pinigus už elektrą, kuriuos dabar skirtume elektrinei įsigyti. Kitaip tariant, gauname metų skaičių, per kurį atsiperka elektrinė“, – paaiškina A. Karazinas.

Tarkime, 10 kW elektrinė kainuoja 10 tūkst. eurų, o subsidija siekia 3 230 eurų (investicija – 6 670 eurų), per metus pagaminama po 10 tūkst. kWh, elektros kaina siekia 0,225 Eur/kWh, o pasinaudoti tinklais per metus kainuoja 390 eurų. A. Karazino skaičiavimu, iš viso per metus sutaupoma 2 160 eurų.

„Atsipirkimas sudaro <...> apie 3 metus. Parkuose elektrinės iki trečdalio brangesnės, todėl jų atsipirkimas iki trečdalio ilgesnis, remiantis duotu pavyzdžiu, 4–5 metai“, – priduria jis.

Kiti atsipirkimo apskaičiavimo metodai, anot LSEA viceprezidento, apima ne tik investicijas, bet ir priežiūros išlaidas, spėjamą kainos pasikeitimą (ir elektros energijos, ir pasinaudojimo tinklais), taip pat pinigų (kapitalo) kainą.

„Bet net ir šiuo atveju atsipirkimas telpa į 5–7 metus“, – teigia A. Karazinas.

Deja, asociacijos viceprezidentas neslepia, kad visi metodai turi trūkumą – tiksliai nežinoma, kiek vidutiniškai elektra kainuos kitais ar dar kitais metais.

„Karas Ukrainoje parodė, kaip energetinių išteklių kaina gali smarkiai kisti, todėl elektrinės turi dar vieną didžiulį pliusą – savininkas iš esmės fiksuoja elektros kainą visam gyvenimui ir tampa beveik nepriklausomas nuo kainų pokyčių rinkoje“, – pastebi A. Karazinas.

Atsiperka per 3–4 metus

„Ignitis“ produktų vadovė Indrė Baltušienė sako, kad saulės elektrinių atsiperkamumo laikas tiesiogiai susijęs su elektros energijos kainomis.

„Kuo jos aukštesnės, tuo atsiperkamumas greitesnis. Skaičiuojama, jog esant dabartinėms elektros energijos kainoms, saulės elektrinė, įsigyta su APVA parama, atsipirks per maždaug 3–4 metus“, – LRT.lt komentuoja I. Baltušienė.

„Vertinant dabartines elektros kainas, elektros išlaidų sutaupymas gaminantiems vartotojams siekia apie 80 proc.“, – priduria ji.

Gyventojams, kurių namo stogas netinkamas saulės elektrinei įrengti – sena stogo danga arba nėra pakankamo saulės apšvietimo – I. Baltušienė pataria įsigyti saulės elektrinę nutolusiame saulės parke.

„Saulės elektrinės nutolusiame saulės parke privalumas – nereikia ant namo stogo montuoti saulės modulių konstrukcijų, visiškai nereikia rūpintis modulių priežiūra“, – akcentuoja bendrovės atstovė.

Išlaidos elektrai sumažėja iki 80 proc.

„Elektrum Lietuva“ saulės produktų vadovė Domantė Navarskaitė taip pat pabrėžia, kad pats didžiausias saulės elektrinių privalumas – mažesnė elektros kaina.

„Turėti nuosavus elektros gamybos resursus, kurie pastebimai atpigina elektros kainą, kaip niekad tapo aktualu pastaraisiais metais ir ypač pernai, kai elektros rinkoje fiksavome rekordines kainų aukštumas.

Tada visi, jau turėję saulės elektrines, neabejotinai džiaugėsi tokiu pasirinkimu, o kiti, nors kiek dvejoję, suskubo priimti sprendimą įsigyti. Skaičiuojame, kad tapus gaminančiu vartotoju, išlaidos elektros energijai gali sumažėti apie 80 proc.“, – komentuoja D. Navarskaitė.

D. Navarskaitė atkreipia dėmesį, kad saulės elektrinę įsigyti ir įsirengti reikalingos pradinės investicijos, vidutiniškai siekiančios apie 900–1 200 eurų vienam kilovatui galios, o nusipirkti nutolusio saulės parko dalį dabar kainuoja apie 1 350 Eur/kW.

„Tad investuoti į elektrinę ant stogo šiandien pigiau. Tačiau abiem atvejais tokios sumos atsiperka jau per pirmuosius metus ar kelerius, iš to labai greitai galima gauti investicinę grąžą, juolab kad saulės elektrinės vėliau nereikalauja ypatingos priežiūros ar papildomų resursų, o nutolusio saulės parko techniniu aptarnavimu visiškai rūpinasi pardavėjas“, – akcentuoja D. Navarskaitė.

Ragina atsargiai rinktis įrangą

Paklausta apie galimus saulės elektrinių minusus, D. Navarskaitė pripažįsta, kad viena saulės elektrinių specifikų – jos gamybos netolygumas (elektra gaminama tik tada, kai šviečia saulė, t. y. dieną, daugiausia šiltuoju metų laiku).

„Rudens ir žiemos laikotarpiu, kai dienos trumpos, o dangų neretai dengia debesys, saulės modulių pagaminamos elektros apimtys sudaro apie 25 proc. įprastinio lygio. Pasikeitus sezonams, saulės elektros gamyba išauga, didžiausias elektrinės efektyvumas yra pavasarį, kai oro temperatūra dar nebūna tokia aukšta, o saulės daug. Moduliai daugiau kaista esant aukštoms temperatūroms, dėl to susidaro didesnių gamybos nuostolių“, – pastebi ji.

D. Navarskaitės žodžiais, gaminantiems vartotojams saulės apšvieta tampa tarsi indikatoriumi, kada elektros naudoti daugiau ir visu pajėgumu, o kada vartoti nuosaikiau.

„Saulėtomis dienomis „momentiškai“ naudojama saulės elektrinės generuojama elektra nieko nekainuoja, o kai saulės nėra, elektrą iš pasirinkto tiekėjo reikia pirkti už rinkos kainą, kitas variantas – už papildomą, vadinamąjį „pasaugojimo mokestį“, galima susigrąžinti anksčiau pagamintą, bet neišnaudotą elektros perteklių, jei toks buvo susidaręs“, – komentuoja bendrovės atstovė.

Paklaustas apie galimas rizikas, A. Karazinas akcentuoja techninius dalykus, pavyzdžiui, gali pasitaikyti nekokybiška įranga, kilti sunkumų pasinaudojant garantijos teisėmis, ar prireiks papildomai investuoti.

„Įrengdami elektrinę ant stogo, visad šiek tiek rizikuojame stogo ilgaamžiškumu. Ar įranga pigi, ar brangesnė, investicija bet kokiu atveju didelė. Jei tikimės, kad elektrinė tarnaus bent du dešimtmečius, netaupykime kokybės sąskaita“, – taip pat ragina jis.

Antra svari rizika, pastebi A. Karazinas, politinė. „Gaila, bet keičiantis valdančiosioms partijoms, dažniausiai energetikos srityje keičiasi ir politika. Tenka pripažinti, kad net įsigyjantiems elektrines trūksta politinio ir teisinio nuoseklumo bei stabilumo“, – sako jis.

Trečia reikšmingesnė rizika, atkreipia dėmesį A. Karazinas, prastai apskaičiuotas energijos poreikis ir dėl to galbūt reikalingos didesnės investicijos ateityje.

„Kitaip tariant, perdaryti sistemą visad kainuoja brangiau nei iš anksto numatyti ir pasiruošti. Deja, vartojimo poreikis priklauso nuo kiekvieno asmeniškai, todėl dažnai tenka vadovautis nuojauta“, – komentuoja asociacijos viceprezidentas.

Renkantis saulės elektrinę nutolusiame saulės parke, I. Baltušienė taip pat ragina atkreipti dėmesį į parko vystytojo patikimumą.

„Vienas reikalavimų – įranga turi būti nauja, nenaudota. Šis reikalavimas taikomas ne tik saulės moduliams, bet ir kitai įrangai, pavyzdžiui, saulės elektrinės įtampos keitikliams“, – akcentuoja bendrovės atstovė.

Gyventojai paprastai nori pasitikti naują šiltąjį sezoną su jau veikiančia saulės elektrine, bet tik pradėjus šilti orui ir rodytis pirmiesiems saulės spinduliams pradeda galvoti apie įrengimą. Deja, anot D. Navarskaitės, dažnai tai jau gali būti kiek per vėlu.

„Saulės elektrinių populiarumas dabar tikrai didelis, daug kur gali tekti palaukti eilėse, o visas procesas gali užtrukti ir iki pusės metų“, – sako D. Navarskaitė.

Nors specialistų mintys ir optimistiškos, LRT.lt jau anksčiau rašė apie iššūkius, su kuriais teko susidurti kai kuriems gyventojams, norėjusiems įsirengti saulės elektrines.

Taip pat skaitykite

Kvietimai paramai gauti – šį mėnesį

Energetikos ministerija neseniai paskelbė, kad gaminančiais vartotojais ketinantys tapti gyventojai gali pradėti ruoštis įsirengti nuosavą saulės elektrinę.

Anot ministerijos, paraiškų teikimo tvarka tampa patogesnė, taip pat patvirtintos finansavimo sąlygos norintiems įsirengti iki 10 kW galios saulės elektrinę savo sklype ar ant stogo. Tam numatyta 40 mln. eurų.

D. Navarskaitės aiškinimu, tai reiškia, kad pateikus paraišką ir gavus paramą, būtų galima sutaupyti apie trečdalį visos saulės elektrinei reikalingos sumos, jei jos galia neviršija 10 kW.

„Artėjanti dar viena 40 mln. eurų parama – dar vienas žingsnis, priartinantis mus prie tikslo – 2030 m. kas trečias namų ūkis elektros energiją gamintųsi pats“, – pranešime cituojamas energetikos ministras Dainius Kreivys.

Paraiškas administruosianti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kvietimą norintiesiems gauti valstybės dotaciją saulės elektrinei įsirengti planuoja paskelbti šį mėnesį.

Iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar kelis kvietimus saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti dar apie 50 mln. eurų.

Už 1 kW skiriami 323 eurai

Anksčiau gyventojai paraiškas konkurso tvarka galėjo teikti ribotą laiką – mėnesį. Dabar dėl finansavimo jie galės kreiptis per 6 mėnesius, arba tol, kol prašoma suma pasieks numatytą kvietimui biudžetą. Paramą taip pat galės gauti ir tie namų ūkiai, kur fizinis arba juridinis asmuo vykdo ekonominę veiklą.

Saulės elektrines gyventojai, kaip ir anksčiau, turės įsirengti per 9 mėnesius, tačiau jie jau dabar raginami susipažinti su finansavimo sąlygomis, reikalavimais, apsispręsti dėl būsimos saulės elektrinės galios ir kreiptis į operatorių dėl elektrinės prijungimo sąlygų.

Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad išduotos sąlygos, kurias reikės teikti kartu su paraiška, galios 90 dienų. Per šį laikotarpį gyventojai turėtų galutinai apsispręsti dėl elektrinės įsirengimo. Tada pasirašoma sutartis su elektros skirstomųjų tinklų operatoriumi ir prijungimo sąlygų galiojimas pratęsiamas dar 9 mėnesiams.

Už 1 kW įrengtos saulės elektrinės galios skiriami 323 eurai su PVM. Kai įrengtos saulės elektrinės galia didinama nebestatant inverterio, už 1 kW skiriami 243 eurai su PVM.