Nors pervažos modernizuojamos, dalis jų – nesaugios: anot ekspertų, rizikuojančių vairuotojų ir pėsčiųjų irgi netrūksta

Retas sugalvotų ginčytis, ar lengvasis automobilis sugebėtų įveikti traukinį. Kiekvienais metais fiksuojami bent keli tokie susidūrimai pervažose, o pasekmės dažniausiai būna liūdnos. Nors dvikova nelygiavertė, pastaruoju metu tokių avarijų ėmė gausėti. Ar tai reiškia, kad pervažos tapo nesaugios? Gal jas reikia kuo skubiau naikinti ar modernizuoti? Visgi panašu, kad vairuotojai nepaiso kelio ženklų, bando apvažiuoti užkardas, neretai drąsą suspėti peršuoliuoti bėgius demonstruoja ir pėstieji, net jei mato artėjantį traukinį.

„Mes turėtume suprasti, kad traukinys sveria daug tonų ir jam sustoti vos ne kilometro reikia. Tai faktas, kad mašinistas čia turi mažiausiai įtakos. Čia tik vairuotojas gali save apsaugoti toje situacijoje“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „Keliai. Mašinos. Žmonės“ sako Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialiosios paskirties skyriaus vyr. tyrėjas Jonas Davidonis.

Lietuvoje šiuo metu yra apie 500 įvairaus tipo pervažų. Iš jų 400 yra reguliuojamos – su šviesoforais, atitvarais, signaliniais įrenginiais. Bet ir šios priemonės nepadeda prieš nepaklusnius eismo dalyvius. Nesaugių pervažų iš lėto mažėja, o milijonai skiriami dviejų lygių pervažoms įrengti.

„Žinoma, saugiausias būdas kirsti geležinkelio kelius – dviejų lygių pervažoje. Tačiau tai kainuoja nemažus finansinius išteklius. Taip pat mes žiūrime į žmonių patogumą kirsti geležinkelį, atsižvelgėme ir į tai. Naikinant pačias pervažas, ne visada būtų užtikrinamas susisiekimas“, – pažymi Julius Savickas, „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų ir eismo saugos ekspertas.

Štai Lentvario gyventojai kelerius metus vargo, kol vyko statybų darbai, bet dabar negandas pamiršo ir didžiuojasi modernia pervaža. Joje transporto priemonės ir pėstieji geležinkelio bėgius saugiai gali įveikti tuneliu. Lentvario seniūnas Vytas Rukšėnas neslepia, kad daug prakaito išliejo, jog iškiltų tokia pervaža.

„Būna įvairiai, bet žinau, kad eilės susidarydavo iki seniūnijos, netgi vos ne kilometrinės, o iš tos pusės važiuodavo tikrai pažeisdami taisykles ir lįsdami, kadangi žmonės dirba, matyt, valdiškus darbus su tais vilkikais. Būdavo tokios problemos“, – sako seniūnas.

Dabar senokai Lentvaryje apsilankę žmonės sunkiai atpažintų buvusią geležinkelio ir kelio susikirtimo vietą. Ši dviejų lygių moderni pervaža buvo atidaryta praėjusių metų pabaigoje. Automobiliams nebereikia stoviniuoti, jie pervažą kerta tuneliu. Anksčiau šioje vietoje nelaimių netrūkdavo, nes geležinkelio bėgius kirsdavo intensyvus kelias, jungęs dvi Lentvario dalis. Kartais juokauta, kad užtvara dažniau būna nuleista nei pakelta dėl intensyvaus keleivinių ir krovininių traukinių judėjimo.

„Pats vertinimas dėl modernizavimo atliekamas įvertinus traukinių intensyvumą, pervažų naudotojų intensyvumą, traukinių ir automobilių greitį per pervažas. Atsižvelgdama į šiuos aspektus, komisija nustato, įvertina pervažų modernizavimo poreikį ir dabar iki kitų metų galo esame nusimatę apie 20 milijonų eurų pervažų modernizacijai“, – aiškina „Lietuvos geležinkelių“ atstovas.

Šiuo metu su laikinomis problemomis susiduria Vievio gyventojai. Čia irgi daromas viadukas per bėgius, o vairuotojai kol kas priversti atlikti maždaug 10 kilometrų lankstą, kad pasiektų kitą Vievio pusę. Po dvejus metus trukusios rekonstrukcijos dviejų lygių sankryža atidaryta ties Rudamina – vairuotojams prie pervažos laukti nebereikės.

„Lentvaris yra turbūt viena iš naujausių tokio tipo pervažų. Turime ir daugiau. Šiuo metu vyksta statybos darbai Vilniuje ir Vievyje“, – priduria J. Savickas.

Tačiau ką byloja skaičiai ir kodėl pervažos nėra saugios? Pasirodo, ir vairuotojai, ir pėstieji nepaiso ženklų, signalų bei kuria pavojingas situacijas.

„Kiekvienais metais yra išaiškinama maždaug 500 Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Aišku, dominuojantys pažeidimai yra įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo signalui ar budėtojo signalui, taip pat užtvaro apvažiavimai“, – situaciją apibūdina J. Davidonis.

„Dažniausios priežastys – pervažų naudotojų sąmoningumo trūkumas ir taisyklių nesilaikymas. Taip pat dažniausiai kelio ženklų ignoravimas, draudžiamų šviesoforų signalų ignoravimas. Taip pat muzikos klausymasis kertant pervažas, naršymas telefone“, – antrina J. Savickas.

Pažeisti Kelių eismo taisykles skatina ir kitos priežastys – nepamatuotas skubėjimas, neapdairumas ir išsiblaškymas.

„Kad ir kaip būtų gaila, bet patys pažeidimai kalba už save. Jei mes 500 nustatome, tai tikrai atsiranda vairuotojų, kurie vis tiek nori pervažiuoti greičiau per pervažą, kai važiuoja traukinys, nesulaukia, kol bus pakeltas užtvaras, jau važiuoja, kiti bando per draudžiamą šviesoforo signalą, nesulaukę leidžiančio, važiuoti. Pėstieji lygiai taip pat eina geležinkeliu tam neskirtoje vietoje, atranda net ir su automobiliais tam neskirtus ruožus, kur sugeba pervažiuoti geležinkelį, kur nėra ten eismo ir jis yra draudžiamas“, – detalizuoja J. Davidonis.

Beje, daugelis pervažų yra filmuojamos ir ši medžiaga gali pasiekti Kelių policijos tyrėjus. Baudos už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą – vienos didžiausių. Net jei vairuotojas visiškai nesustoja prie „stop“ ženklo priešais pervažą, rizikuoja sulaukti piniginės baudos nuo 180 iki 280 eurų ir netenka vairuotojo pažymėjimo nuo dviejų iki šešių mėnesių.