Nors maistas Lietuvoje pradėjo brangti anksčiausiai Europoje, atpigimo taip pat galime sulaukti pirmieji

Maisto produktų kainos auga beveik visose eurozonos šalyse. Tačiau, ekonomistų teigimu, labiausiai – Lietuvoje. Čia jos ir didėti pradėjo anksčiau negu kitur. Būtent dėl to tikimasi, kad ir pradės mažėti pirmiausia. Pasak ekonomikos ekspertų, šiemet maisto kainos turėtų stabilizuotis, o kai kurių produktų ir mažėti. 

Šiomis savaitėmis Berlyne vyksta didžiuliai išpardavimai, kai kurias prekes galima nusipirkti dvigubai pigiau negu per išpardavimus Lietuvoje, pavyzdžiui, sportinis kostiumas tekainuoja 10 eurų. Tačiau situacija su maisto produktais yra kitokia.

Vokietijoje gyvenanti Lina sako, kad maisto produktų kainos auga ir čia. Gyventojams aiškinama, pagrindinė priežastis – karas.

„Gal turbūt nedvigubėja kaip Lietuvoj, bet kai kurių produktų tikrai, galima pasakyti drąsiai, trečdaliu užaugo kainos“, – pažymi Lina.

Pasak Berlyno gyventojos, labiausiai brango kasdienio krepšelio produktai, kurie nebuvo brangūs – duona, mėsa, varškė, jogurtai, makaronai. O, pavyzdžiui, šokolado ar vyno kaina nepasikeitė.

„Anksčiau nebuvo įsivaizduojama, kad už pieno litrą reikėtų mokėt eurą, o dabar jau kainuoja 1,20 Eur. Ar sviestas, kad ne du, o tris eurus kainuotų pakelis“, – skundžiasi Lina.

Bet pakelis Vokietijoj visada yra 250 gramų, ne mažiau ir pieno visą laiką yra litras , nėra tokių gudravimų kaip 0,9 ar 0,85 visokių tokių 03.32>>

Tačiau ji pabrėžia – pakuočių dydžiai pastaruoju metu mažėti nepradėjo. Lietuvoje tokių gudravimų yra. Traukiasi pieno ar sviesto pakuotės.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad kainos kyla visose Europos Sąjungos šalyse – metinis augimas siekia 17 proc. Lietuvoje – jis sparčiausias eurozonoje ir siekia 33 proc.

„Kainos Lietuvoje kilo dar iki Rusijos invazijos į Ukrainą, praeitų metų vasario mėnesį Lietuvoje metinis kainų augimas jau siekė 15 proc., <...> ES vidurkis tuo metu buvo vos 5 proc.“, – sako ekonomistas.

„Swedbank“ finansininkė Jūratė Cvilikienė teigia, kad Lietuvoje kainos sparčiai augo dėl žaliavų tiekimo sutrikimo, pakitusių energetikos kainų, atlyginimų augimo.

„Kas dar yra turbūt išskirtinio ir labai būdingo Lietuvai, tai yra išliekanti labai gera gyventojų nuotaika <...> ir visiškai nemažėjantis vartojimas <...> Išpardavimai, pasiruošimai šventėms Vokietijoje, JAV nebuvo tokie optimistiški ir vartotojai tiek daug sau neleido, kiek leido lietuviai“, – pastebi J. Civilkienė.

Pasak jos, kainos pradės mažėti tik kritus perkamajai galiai. Ž. Maurico teigimu, gali atsitikti taip, kad Lietuvoje, kur kainos pradėjo kilti pirmiausia, jos greičiausiai pradės ir mažėti.

„Matome tendencijas ES šalyse, kad maisto kainos jau nustojo augti ir tikėtina labai, kad tam tikrų produktų kainos šiais metais sumažės. Galbūt bendras šių metų indeksas šių metų pabaigoje bus mažesnis, negu buvo praeitų metų pabaigoje“, – svarsto Ž. Mauricas.

Bet anot ekonomisto, tai didžiulis iššūkis Lietuvai, kurioje taip pat turėtų kainos kristi. Jei to neatsitiks, jos taps aukštesnės nei daugelyje ES šalių. Taip esą prarastume konkurencingumą.