Norkūnas: „Ignitis grupės“ akcijų turi arba turėjo ir kiti viceministrai

Etikos komisijai pripažinus supainiojus viešuosius ir privačius interesus apie pasitraukimą iš finansų viceministro posto pranešęs Gediminas Norkūnas sako, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turi arba turėjo ir dalis kitų šiuo metu dirbančių viceministrų.

G. Norkūnas, be to, teigia Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą svarstantis skųsti teismui ir neketina grįžti į viešąjį sektorių.

„Aš žinau ir kolegų viceministrų, kurie turi arba bent jau turėjo „Igničio“ akcijų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Norkūnas.

Jis teigė tokią informaciją žinantis iš asmeninių pokalbių su kolegomis. Tačiau viceministras nekomentavo, ar jie priiminėjo su „Ignitis grupe“ susijusius sprendimus.

„Neturiu pilnos informacijos, tikrai turėtumėte atlikti savo tyrimą“, – teigė G. Norkūnas, atsakydamas į klausimus, kiek ir kokias sritis kuruojančių viceministrų turi arba turėjo „Ignitis grupės“ akcijų.

Finansų ministerija ketvirtadienį pranešė, kad G. Norkūnas traukiasi iš pareigų. Viceministras teigė sprendimą atsistatydinti priėmęs po to, kai trečiadienį susipažino su VTEK sprendimu.

„Vakar gavau Vyriausios tarnybinės etikos komisijos sprendimą, pilną sprendimą, su visais motyvais. Susipažinau. Įvertinau motyvus ir įvertinau tai, kaip VTEK išplečiamai aiškina Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir priėmiau sprendimą trauktis iš pareigų“, – teigė G. Norkūnas.

Prašymą trauktis finansų ministrei Gintarei Skaistei jis teigė įteikęs ketvirtadienį ryte, tačiau, pasak jo, G. Skaistė trauktis iš pareigų jo neragino – tokį sprendimą G. Norkūnas tikino priėmęs pats.

Jis pakartojo nesutinkantis su tuo, kaip VTEK vertina Viešųjų ir privačiųjų interesų įstatymą bei interpretuoja privačius interesus.

„Faktiškai kalbama ne apie finansinę ar nefinansinę naudą taip, kaip tai yra apibrėžiama įstatyme, o įvardinama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – kalbėjo G. Norkūnas.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei viešieji interesai ar valstybės interesai. Priimdamas sprendimus (...), kurie VTEK nuomone, yra susiję su mano asmeniniais interesais, tikrai nesivadovavau savo interesais“, – pridūrė jis.

„Nenoriu, kad dėl mano klaidų deklaracijoje kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija“, – kalbėjo viceministras.

G. Norkūnas teigė svarstantis VTEK sprendimą skųsti teismui.

„Šiuo metu tą sprendimą žiūri teisininkai, bet apsisprendęs nesu. Atvirai kalbant, aš pasitraukiu, į viešąjį sektorių negrįšiu ir man tas teismo sprendimas būtų iš principo nereikalingas“, – teigė G. Norkūnas.

„Bet viešo intereso prasme, aiškumo prasme, manau, kad to aiškumo reikėtų“, – pridūrė jis.

G. Norkūnas pripažino padaręs klaidų teikdamas ir taisydamas viešųjų ir privačių interesų deklaraciją.

„Kai pirmą kartą LRT žurnalistai kreipėsi ir atkreipė dėmesį, tą ir pasakiau, patvirtinau, kad turiu akcijų, vadinasi, netinkamai yra atskleista ir atitinkamai tada visuomenei gali kilti klausimų“, – kalbėjo finansų viceministras.

Tai, kad G. Norkūnas pažeidė įstatymą, praėjusį trečiadienį paskelbė VTEK. Ji nusprendė, kad valstybės valdomos energetikos grupės „Ignitis grupė“ akcijų turintis G. Norkūnas neišvengė interesų konflikto priimdamas sprendimus dėl grupės veiklos, be to, netinkamai deklaravo interesus.

Po šio sprendimo apie viceministro atsistatydinimą užsiminė Prezidentūra, G. Norkūną trauktis ragino Seimo opozicija.

Pats G. Norkūnas BNS anksčiau teigė, kad pirmiausia nori susipažinti su komisijos argumentais ir tuomet tarsis su ministre G. Skaiste.

„Mano sąžinė yra rami“

G. Norkūnas pripažįsta, kad padarė klaidą netinkamai deklaravęs turimas „Ignitis grupės“ akcijas, tačiau savo sąžinę laiko švaria.

„Galiu pasakyti, kad mano sąžinė yra rami. Aš žinau, kad mano asmeniniai interesai niekada nebuvo viršesni nei valstybės interesai. Ir priimdamas sprendimus, kuriuos aš priėmiau, tikrai dariau viską objektyviai. Atitinkamai nenoriu, kad dėl mano klaidų kentėtų Finansų ministerijos kolegos, jų sprendimai ir institucijos reputacija. Todėl pasitraukiu“, – aiškino jis.

Viceministras neigia, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė ar kiti Vyriausybės atstovai reikalavo jo pasitraukimo. G. Norkūno teigimu, finansų ministrė priekaištų jam nepareiškusi.

„Tai yra mano sprendimas. Ir tai yra mano sprendimas, nes klaida deklaracijoje yra mano, bet kokios kitos insinuacijos dėl veiksnių, neveikimo ir interesų arba kitų žmonių dalyvavimo, neturi jokio pagrindo. Iš tiesų ministrė priekaištų dėl darbo man neišreiškė. Aš neturiu jokio pagrindo teigti, kad buvo nepasitikėjimas“, – tvirtino jis.

G. Norkūnas ir toliau žurnalistams kartojo, kad VTEK sprendimas yra teisiškai neteisingas, kadangi neteisingai aiškinama, kas yra viešieji ar privatieji interesai. Pasak jo, dabartinis sprendimas reiškia, kad didžiulis kiekis viešojo sektoriaus asmenų nebegali turėti valstybės valdomų akcijų.

„Tuo pačiu atkreipiu dėmesį, kad tikrai nesutinku, kaip VTEK vertina viešųjų ir privačių interesų įstatymą, kaip interpretuoja privačius interesus, nes faktiškai kalbama ne apie finansinę ar nefinansinę naudą, taip kaip yra apibrėžiama įstatyme, o įvardinama kaip finansinės naudos įgijimo perspektyva“, – teigė politikas.

„VTEK išaiškinimas pats savaime, jeigu gerai įsiskaitytume, jis faktiškai sako, kad jeigu turite valstybės valdomų akcijų, iš principo jūs negalite niekaip ir niekur dalyvauti. Ir tai yra taikoma tiek visiems valstybės tarnautojams, tiek politinio pasitikėjimo asmenims, tiek karjeros valstybės tarnautojams, tiek valstybės valdomų įmonių vadovams, vadovų pavaduotojams ir dukterinių įmonių vadovams. Ta prasme, tai labai platus spektras“, – komentavo jis.

Bet, nors nepritaria VTEK sprendimui, viceministras pripažįsta, kad nežinantis ar jį reikėtų skųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Anot jo, jis neplanuojantis grįžti į viešąjį sektorių, tad teismo sprendimas būtų beprasmis

„Aš pasitraukiu iš viešojo sektoriaus, į jį negrįšiu. Ir man tas sprendimas teismo būtų nereikalingas“, – aiškino G. Norkūnas.

Oficiali paskutinė viceministro G. Norkūno darbo diena – balandžio 28 d.

ELTA primena, kad VTEK konstatavo, jog finansų viceministras G. Norkūnas supainiojo viešus ir privačius interesus, tinkamai nedeklaravęs turimų valstybinės įmonės „Ignitis grupė“ akcijų bei nenusišalinęs nuo kai kurių sprendimų, susijusių su įmonės veikla.

VTEK išvadą įvertinusi Prezidentūra tvirtino, kad sprendimas dėl G. Norkūno „yra akivaizdus“.

Tyrimą dėl G. Norkūno VTEK pradėjo praėjusių metų gruodį. Komisija siekė išsiaiškinti, ar G. Norkūno veikla atitinka įstatymų nuostatas, įpareigojančias deklaruoti privačius interesus ir savo tarnybinėje veikloje vengti interesų konflikto.

Nagrinėta, ar G. Norkūnas dalyvavo su AB „Ignitis grupė“ susijusių sprendimų rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose ir ar tokios viceministro galbūt atliktos veikos neprieštarauja Įstatymo reikalavimams, draudžiantiems dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti, jeigu tai susiję su egzistuojančiais privačiais interesais. Taip pat vertinta, ar G. Norkūnas tinkamai deklaravo privačius interesus, atsiradusius jam sudarius sandorius su AB „Ignitis grupė“.

Įtarimai dėl galimo G. Norkūno interesų konflikto kilo po to, kai LRT žurnalistai išsiaiškino, kad viceministras G. Norkūnas, kuriam pavesta tiesiogiai kuruoti „Ignitis grupę“, anot tyrimo, pats turi „Ignitis grupės“ akcijų. Tuo metu energetikos ministras Dainius Kreivys turi 40 proc. akcijų bendrovėje „Catus“, kuri valdo daugiau kaip 90 proc. bendrovės „Norteo“ akcijų, o ši turi „Ignitis grupės“ akcijų.