Prieš 1 metus
103
Gyventojai skundžiasi – norint gauti naująjį skiepą nuo COVID-19 tenka gerokai paplušėti. Elektroninėje sistemoje laisvų vietų nėra, pacientai nukreipiami skambinti numeriu, per kurį registracija jau nevykdoma, o sveikatos priežiūros įstaigose su siuntimais reikia vaikščioti nuo vieno kabineto prie kito. LRT RADIJO kalbinta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovė sako – į skundus stengiamasi reaguoti kuo greičiau. Anot jos, ministerija planuoja įvairiais būdais didinti vakcinavimo mastus, tarp jų – ir važinėti pas pacientus į namus.
Jautėsi vaikoma nuo durų prie durų
Į LRT RADIJO laidą „Sveikata“ kreipėsi kaunietė Rita Urbanavičienė, besiguosdama, kokius kelius jai ir jos vyrui teko nueiti, kad pagaliau pasiskiepytų stiprinamąja doze nuo COVID-19 ligos.
Moteris pasakoja – nors turėjo du skiepus, susirgimo COVID-19 jai nepavyko išvengti. Prieš metus klausytoja užsikrėtė delta atmaina, COVID-19 sirgo sunkiai, liga baigėsi židininės pneumonijos komplikacija. Šiemet, artėjant naujai susirgimų bangai, Rita nusprendė, kad visgi vertėtų pasiskiepyti ir stiprinamąja doze. Be viso to, ir pati SAM rugsėjį kaip tik paskelbė pradedanti rizikos grupei priskiriamų pacientų vakcinaciją nuo šiuo metu siaučiančių omikron atmainų.
„Pasiskambinau į savo šeimos klinikos registratūrą ir buvau nukreipta per 1808 liniją registruotis skiepui. Taip ir padariau. Bet, atėjusi skiepytis, sužinojau, kad tai yra delta formos vakcina“, – rašo moteris.
Rita nusprendė raštu kreiptis į SAM, nurodydama, kad norėtų skiepytis šeimos klinikoje, kurioje yra prisiregistravusi, ir gauti COVID-19 vakciną būtent prieš omikron atmainą. Ministerijos atsakyme nurodyta, kad Rita skiepo turėtų teirautis savo gydymo įstaigoje, jeigu tik tokia vakcina įstaigą pasieks. Moteriai buvo pasakyta, jog registracija 1808 linija apskritai nėra pritaikyta adaptuotai vakcinai.
Toks atsakymas kaunietei sukėlė apmaudą – ji tikina pasijutusi vaikoma nuo vienų durų prie kitų. Su analogiška situacija susidūrė ir Ritos vyras, sergantis 2-ojo tipo cukriniu diabetu. Nuo rugsėjo prasidėjusios skiepo paieškos kauniečių šeimai baigėsi tik šį antradienį – po skambučių, raštų ministerijai ir gydytojų atsiprašymų sutuoktiniai buvo galiausiai paskiepyti norima COVID-19 vakcina.
Rita įsitikinusi, kad tokios painiavos anksčiau, kai veikė vakcinavimo centrai, nebuvo. Jos nuomone, pacientams būtų gerokai paprasčiau, jeigu skiepytis nuo COVID-19 ligos būtų galima ne tik poliklinikose, bet ir vaistinėse, kur šiandien galima pasiskiepyti nuo gripo ar erkinio encefalito.
Žengtas žingsnis atgal
LRT RADIJO kalbintas duomenų mokslininkas dr. Vaidotas Zemlys-Balevičius pasakoja – bandydamas gauti omikron atmainai adaptuotą skiepą irgi susidūrė su tam tikrais iššūkiais.
Pašnekovas tikina, jog anksčiau, kai buvo visuotinė skiepijimo sistema, buvę daug patogiau – internetu užpildai apklausą, išsirenki sau vietą, dar ir priminimą į telefoną gauni. V. Zemlys-Balevičius aiškina – tokia sistema veikia ir dabar, tačiau tuomet, kai bandė skiepui užregistruoti save ir 15-metį sūnų, Vilniuje visiškai nerado laisvų vietų. Mažesniuose miestuose, pavyzdžiui, Alytuje, jų buvo ir 2 tūkst., bet, kaip sako pats, juk į kitą miestą dėl skiepo nesitrenksi. Vyras suprato tai kaip signalą, jog dabar skiepytis galima tik per poliklinikas. Nors ir pavyko tą padaryti, anot jo, pats procesas buvo išties nepatogus, užtruko daugiau laiko.
„Tas procesas buvo mažiau optimalus. Man iš pradžių reikėjo nueiti pas savo šeimos gydytojo seselę, ten užpildyti formą ranka, (...) gauti popierinį siuntimą, su tuo siuntimu nueiti į kitą kabinetą ir ten jau gauti skiepą. Man tai pasirodė žingsnis atgal, nes turėjome automatinę sistemą, kur nereikia jokio popierizmo – tik ateini ir pasiskiepyji“, – tvirtina duomenų mokslininkas.
Kita problema, su kuria susidūrė vyras, buvo tai, jog jam ir sūnui, einantiems pas skirtingus šeimos gydytojus, skirtingi buvo ir skiepų vizitų laikai. Dėl tokios tvarkos ne visada gali pavykti tos pačios šeimos nariams vienu kartu būti priimtiems vakcinuotis.
Savo patirtimi V. Zemlys-Balevičius pasidalino „Facebook“ paskyroje. Vyras sako sulaukęs žinučių, jog kitiems žmonėms skiepui prisiregistruoti pavyko ir per elektroninę sistemą. Visgi, kaip pats aiškina, jo atvejis rodo, jog vyisame vakcinacijos procese trūksta komunikacijos. Pašnekovas tvirtina, kad jeigu būtų ir pats radęs laisvų vietų, tikrai nebūtų registravęsis per polikliniką.
„Tikslas būtų, kad žmonės pasiskiepytų ta ketvirta doze. Jeigu nereikėjo pirmoms trims dozėms šeimos gydytojo konsultacijos dėl skiepo, kam ji ir dabar reikalinga?“, – piktinasi V. Zemlys-Balevičius.
Paklaustas, kaip apskritai vertina SAM komunikaciją dėl skiepų, vyras tikina – formaliai informacijos yra, ji talpinama ministerijos puslapyje, tačiau gyventojų informavimas tikrai galėtų būti geresnis.
„Šiuo metu mes turime prabangą sau leisti daryti kampaniją, kad mes turime pastiprinančiąją dozę, yra jūsų pasirinkimas. (...) Dabar žiūrint į situaciją, tiems žmonės, kurie nori pasiskiepyti, procesas yra pasudėtingėjęs. Tai reiškia, mes nepasieksime net tų, kurie nori tai padaryti ir kuriems vertėtų [pasiskiepyti]“, – sako duomenų mokslininkas.
Planuose – gyventojus skiepyti namuose
SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė LRT RADIJUI tikina – ministerija išties sulaukia gyventojų skundų apie patiriamus nepatogumus dėl vakcinacijos. Kai kuriuos iš jų, pavyzdžiui, tai, kad buvo galima vakcinuotis tik toje gydymo įstaigoje, kurioje esi priregistruotas, SAM jau puolė šalinti.
„Sureagavome ir priėmėme sprendimą – įsigaliojo ministro įsakymas, numatantis, kad gyventojai gali nemokamai vakcinuotis nuo COVID-19 ligos bet kurioje gydymo įstaigoje, kurioje vykdomas skiepijimas. (...) Žmogus gali registruotis internetu arba skambinti į tą gydymo įstaigą, kurioje mato laisvų vakcinų, ir tiesiog registruotis skiepui“, – sako SAM atstovė.
Specialistė aiškina – registracija vakcinacijai skambinant numeriu 1808 Lietuvoje jau nėra vykdoma. Vis dėlto, kaip parodė kaunietės R. Urbanavičienės atvejis, būna ir taip, kad gyventojas paskambina į gydymo įstaigą, o registratorė, nežinodama apie pakeitimus, jį nukreipia skambinti tuo numeriu ir registruotis skiepui tokiu būdu. G. Megelinskienė aiškina – apie pokyčius personalą ministerija informuoja nuolat.
„Tą informaciją stengiasi platinti ir SAM. Tiek ir raštu platiname informaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, savivaldybėms, taip pat savo interneto svetainėje skelbiame informaciją apie tai, kaip registruotis vakcinacijai. (...) Periodiškai susitinkame su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis ir teikiame informaciją. Na, bet, be jokios abejonės, ir kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, jos vadovai taip pat gali pasirūpinti ir savo darbuotojų informavimu“, – tikina moteris.
Paklausta, kodėl norintiems pasiskiepyti gydymo įstaigose tenka tiek vargti su siuntimais, apie ką pasakojo V. Zemlys-Balevičius, SAM atstovė patikina – skiepui gauti jie tikrai nėra būtini.
„Į ką norėčiau atkreipti dėmesį, yra tai, kad šeimos gydytojo siuntimas norint skiepytis COVID-19 vakcina nėra reikalingas. Žmogus tiesiog gali registruotis internetu arba skambindamas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. (...) To jam pakanka, tikrai papildomų siuntimų jam nereikia“, – dėsto G. Megelinskienė.
Nors teigiama, jog gyventojai dėl skiepo gali kreiptis į bet kurią norimą asmens sveikatos priežiūros įstaigą, visgi, ne visos jos skiepijimu užsiima. Specialistė LRT RADIJUI aiškina – iš esmės visos įstaigos turėtų sudaryti tokią galimybę, ministerija neskiepyti gyventojų joms nerekomenduoja. Kaip dėsto G. Megelinskienė, vakcinas gali gauti bet kuri įstaiga, prisiregistravusi prie specialios informacinės sistemos. Per ją galima užsisakyti norimą kiekį dozių. Vis dėlto, vakcinuoti gyventojus ar ne – jos pačios ir sprendžia.
„Turėjome praėjusią savaitę susitikimą ir su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, ir su savivaldybėmis ir tiesiog raginome, kad aktyviau tiek užsakytų vakcinas, tiek ir vykdytų gyventojų skiepijimą būtent adaptuotomis vakcinomis“, – teigia G. Megelinskienė.
Padidinti vakcinų prieinamumą gyventojams ministerija planuoja ir kitokiais būdais. Nors šiuo metu periferijoje gyvenantiems, nuo gydymo įstaigų nutolusiems žmonėms jokios pavėžėjimo paslaugos nėra teikiamos, SAM aktyviai svarsto galimybę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose. Pašnekovės teigimu, taip „būtų galima tiesiog atvykti į namus ir asmenį paskiepyti“. Kada tokios paslaugos būtų galima tikėtis, ji tiksliai pasakyti negali.
Tuo pačiu SAM svarsto ir galimybę gyventojus skiepyti vaistinėse. Anot G. Megelinskienės, šiuo metu vykdomi įvairūs su tuo susiję procesai, tačiau keblumų kelia finansiniai klausimai. Nors pati vakcina yra įsigyta valstybės lėšomis, skiepijimo paslauga yra apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Kad vakcinavimo paslauga būtų teikiama, reikia tam biudžete lėšų numatyti iš anksto.
„Šiuo metu pagrindinis dėmesys yra skiriamas tam, kad skiepytis norintys gyventojai nepatirtų nepatogumų nei dėl vietos, nei dėl laikų. (...) Su vaistinėmis vyksta pokalbiai, jie yra pirminėje stadijoje, bet tai yra susiję su papildomais finansiniais ištekliais. Tad kai bus aiški bendra situacija, ir bus priimtas sprendimas, ar įtraukti vaistines į vakcinacijos procesą, ar ne. (...) Reikia suprasti, kad jeigu gyventojas yra paskiepijamas nemokamai, nereiškia, kad valstybei nekainuoja vakcinacija, vakcinos ir pats vakcinacijos procesas“, – dėsto specialistė.
Ministerijos atstovė patikina, kad naujų vakcinų, pritaikytų COVID-19 omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5, Lietuvai tikrai nepritrūks. Kaip tik spalio mėn. „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinų gamintojas į Lietuvą pristatė 414,7 tūkst. šios vakcinos dozių.
Viso LRT RADIJO laidos „Sveikata“ įrašo klausykitės LRT mediatekoje.
Parengė Aistė Turčinavičiūtė.
English (US) ·