Norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, nebūtina kasdien nueiti 10 000 žingsnių: svarbus kitas faktorius

Prieš 1 metus 80

Ne vienas tyrimas įrodė, kad kasdien žmogus turėtų nueiti tam tikrą žingsnių skaičių, kad pagerintų savo šansus ilgiau išlikti sveikas. Bet kiek žingsnių reikėtų nueiti? Naujausias tyrimas skelbia, jog vyresniems nei 60-ies žmonėms, kurie kasdien nueina 6 000 ir daugiau žingsnių ženkliai sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, rašo „Medical News Today“ (MNT). 

Mokslininkai nustatė, kad, palyginus su žmonėmis, kurie per dieną nueina 2000 žingsnių, kasdien nuo 6000 iki 9000 žingsnių nueinantiems asmenims širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant infarktus ir insultus, rizika sumažėja net 40–50 procentų.

Šie duomenys gauti tyrime, kuriame tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė būtent širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikai. Anksčiau mokslininkai jau nustatė, kad kasdien nueinant 8200 žingsnių gali sumažėti įvairių lėtinių sveikatos problemų rizika.

Naujajame tyrime pateikiamos aštuonių perspektyvių tyrimų, kuriuose panaudoti 20 152 asmenų iš JAV ir 42 kitose šalių sveikatos duomenys. Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 63,2 metų. Tyrime dalyvavo vyrai ir moterys (jų buvo 52 proc.).

Poveikį duoda nuoseklus žingsnių didinimas

Pasak vienos iš tyrime dalyvavusių mokslininkių, Masačiusetso universiteto Amhersto fizinio aktyvumo epidemiologės ir kineziologės dr. Amandos Paluch, žmonės, paprastai nueinantys nuo 2 000 iki 3 000 žingsnių per dieną, gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką tiesiog pradėdami daugiau vaikščioti. Tiems, kurie jau nužingsniuoja 7000 žingsnių per dieną, pagerėjimas būtų ne toks ryškus, bet vis tiek reikšmingas, pažymėjo dr. A. Paluch.

Tyrimas parodė, kad pradėjus daugiau judėti pravartu reguliariai vis ilginti vaikščiojimo laiką pridedant, pavyzdžiui, po 1000 žingsnių. Tokiu atveju laipsniškai mažėja širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizika.

„Mūsų tyrime nenustatyta jokia viršutinė riba, kurią pasiekus, nebebūtų jokios papildomos naudos. Kiekvienas laipsniškas padidėjimas yra susijęs su mažesne širdies ligų rizika vyresnio amžiaus žmonėms“, – MNT sakė dr. A. Paluch.

Mokslininkai pabrėžia, jog šiuo atveju svarbu suprasti, kad daugiau nebūtinai reiškia geriau. Pacientų duomenų analizė parodė, kad ŠKL rizika laipsniškai mažėjo ir tiems žmonėms, kurie kasdien nueidavo 6 000 žingsnių, ir tiems, kurie vaikščiodami kasdien surinkdavo 15 000 ir daugiau žingsnių.

„Šis tyrimas rodo, kad žmonės, norintys sumažinti ŠKL riziką, turėtų nusistatyti realistiškus ir sau tinkamiausius tikslus. Tai tikrai neturi būti 10 000 žingsnių per dieną. Šis žingsnių skaičius pirmą kartą paminėtas 1964 metais, reklamuojant į rinką įvedamą naują produktą. Nors tiesa, kad kuo daugiau žingsnių, tuo geriau, visgi svarbiausia yra padidinti nueinamų žingsnių skaičių, o ne siekti kažkokio konkretaus skaičiaus, t. y. 10 000“, – pabrėžė viena iš tyrimo autorių.

Poveikis skiriasi priklausomai nuo vaikščiotojų amžiaus

Vienas iš tyrimo tikslų buvo nustatyti, kaip kasdienis vaikščiojimas veikia ŠKL riziką skirtingo amžiaus žmonėms.

Mokslininkai nenustatė sąsajų tarp žingsnių skaičiaus didinimo ir ŠKL rizikos mažėjimo jaunesnio nei 60 metų amžiaus žmonėms. Dr. A. Paluch teigimu, tai nestebina, nes ŠKL dažniausiai yra vyresnio amžiaus žmonių problema. Tyrimo duomenimis, tik 4,2 proc. jaunesnių suaugusiųjų pasireiškia ŠKL reiškiniai, tuo tarpu tarp vyresnio amžiaus žmonių šis skaičius siekia – 9,5 proc.

Tačiau tokie rezultatai nereiškia, kad jaunesni suaugusieji neturėtų mankštintis, rūpindamiesi savo širdies ir kraujagyslių sveikata.

„Jaunesniems suaugusiems fizinis aktyvumas yra naudingas užkardant daugelį širdies ir kraujagyslių ligų pirmtakų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, nutukimas ir II tipo diabetas. Šios ligos vis dažniau išsivysto ir jaunesnio nei 60 metų amžiaus žmonėms ir yra svarbios ankstyvai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai“, – aiškino mokslininkė.

Kaip skaičiuoti žingsnius?

Rinkoje netrūksta įvairių žingsnius skaičiuojančių prietaisų: žingsniamačiai parduodami ir atskirai, bet jų funkcija dažnai yra numatyta ir išmaniuosiuose įrenginiuose - telefonuose, laikrodžiuose.

Jei nesinaudojate jokiais išmaniaisiais įrenginiais, yra ir kitų būdų skaičiuoti žingsnius. Pavyzdžiui, vienas kilometras yra apie 1000 žingsnių.

Žingsnius galima suskaičiuoti ir pagal ėjimo trukmę. Greitas ėjimas, laikomas vidutinio intensyvumo fizine veikla, pasiekia apie 100 žingsnių per minutę.

Skaityti visą pranešimą