Noras turėti saulės elektrinę ir pigią elektrą išgaravo: ESO žadėjo 2,4 tūkst., o išrašė 8,6 tūkst. eurų sąskaitą

Energijos skirstymo operatorius (ESO), teigęs, kad prijungti saulės elektrinę prie tinklo kainuos 2,6 tūkst. eurų, jau iškilus elektrinei perskaičiavo kainą ir padidino ją iki 8,6 tūkst. eurų. Sąskaitą gavęs žmogus jaučiasi apgautas, nes ESO ne kartą buvo patikintas, jog kaina nesikeis. 

Vilnietė Marija (vardas pakeistas, redakcijai žinomas – LRT) sako dar praėjusiais metais nusprendusi įsirengti saulės elektrinę.

„Nidoje turime kavinę. Po praėjusių metų vasaros pamatėme, kad apie pusę įmonės pelno suvalgė elektros sąskaitos, tad nusprendėme pastatyti saulės elektrinę ir taip sutaupyti“, – LRT.lt pasakojo moteris.

Marija Vilniaus rajone turi žemės sklypą, kur ir nusprendė statyti saulės elektrinę. Tačiau prieš tai kreipėsi į ESO, teiraudamasi, ar būtų galimybė elektrinę prijungti prie tinklų.

„Po kiek laiko iš ESO gavau atsakymą, kad tokia galimybė yra“, – prisimena moteris.

Kartu ESO pateikė ir preliminarią darbų kainą, kurioje numatyta, prijungti elektrinę prie tinklų kainuos 2 462 eurus. Marijai tokia kaina tiko, todėl ji dar 2022 m. gale su ESO pasirašė sutartį.

Abejones, anot moters, išsklaidė ir patys ESO konsultantai, teigę, kad preliminari paskaičiuota projekto kaina nesikeis.

Nieko nelaukusi 2023 m. moteris nusprendė pradėti elektrinės statybos darbus, nes vasara ant nosies, o praleisti galimybę pasinaudoti pigia elektra nenorėjo.

„Tačiau prieš tai dar kartą skambinau į ESO. Man sakė, kad jau tikrai galiu statyti elektrinę. Maniau, gal nelogiška, reikia palaukti, kol padarys pajungimą, bet mane patikino, kad galiu statyti, o pajungs vėliau. Dar kartą klausiau, ar kaina galutinė, nereikės daugiau mokėti. Patvirtino, kad kaina galutinė“, – sakė Marija.

ESO kainą padidino 3,5 karto

Vis dėlto, atlikus didžiąją dalį darbų ir nuosavoje žemėje pastačius elektrinę, iš ESO moteris kovą gavo laišką, kad elektrinės pajungimo kaina didėja nuo 2,4 tūkst. iki 8,6 tūkst. eurų.

„Norime informuoti, kad metinis rangovas, vykdysiantis darbus, prieš darbų pradžią paskaičiavo darbų atlikimo kainą pagal metinės rangos sutartyje numatytus įkainius. Paaiškėjo, kad rangovas negali atlikti darbų už sutartyje (projekte) numatytą preliminarią darbų kainą. Rangovui patikslinus darbų atlikimo kainą, perskaičiuota preliminari prijungimo įmoka, kuri yra 8 620,25 eurų“, – moteriai rašė ESO.

Anot Marijos, išgirdus naują kainą, pasidarė silpna.

„Kai išgirdau naują kainą, iš koto išvirtau. Jei būtų iš karto pasakę, kad preliminari kaina bus apie 7 tūkst., eurų, būčiau paskaičiavusi, kad projektas dar gali šiek tiek brangti ir tikriausiai būčiau priėmusi sprendimą elektrinės nestatyti.

Tačiau, kai pasakė, kad kaina bus 2,4 tūkst. eurų, paskaičiavau, kiek už elektrą sumokėjau praėjusiais metais, tada nusprendžiau, jog reikia daryti. Kainai tiek pasikeitus, už 5 metrų kabelio tiesimą mokėti 8,6 tūkst. eurų – nesuvokiama“, – stebisi ji.

Už 5 metrų kabelio tiesimą mokėti 8,6 tūkst. eurų – nesuvokiama.

Marija

Moteris sako sumokėsianti skirtumą, kadangi kelio atgal nebėra – 27 kW galios elektrinė jau stovi. Tačiau jai nesuprantama, kaip preliminari kaina nuo galutinės gali skirtis net 3,5 karto: „Jie mane prievartauja. Juk įsirengiau elektrinę ir nebeturiu kelio atgal, todėl prievartauja sumokėti. Esu įstumta į kampą, nes elektrinės jau nebeišardysiu.“

ESO problemos nemato

Savo ruožtu ESO kaltės neįžvelgia ir aiškina, kad įrengiant saulės elektrinę, darbai atliekami keliais etapais, todėl klientė pirmiausia gavo preliminarią sąmatą, kurioje paskaičiuota prijungimo įmoka.

„Jau tolesniame etape, parengus prijungimo sutartį, reikalingus darbus įvertina ir jų atlikimo kainą paskaičiuoja projektuotojas. Šiuo atveju, projektuotojas – „Elektroviga“ – įvertino visus reikalingus darbus (tranzitinė kabelių spinta, kirtiklių-saugiklių blokų nupirkimas ir jų pastatymas, uždaro perėjimo įrengimas įvertinant iki 160 mm skersmens plastikinį vamzdį, taip pat ir 0,4 kV įjungiamosios / pereinamosios movos montavimas iki 1 540 mm2 skersmens kabeliu, žemės darbai) ir pateikė detalią sąmatą šių metų vasario 9 d.“, – rašoma ESO atsakyme.

Bendrovė taip pat pabrėžė, kad balandį klientė sumokėjo galutinę sąmatoje nurodytą priemoką.

„Atlikus darbus bus suskaičiuotos faktinės išlaidos ir, jei pavyks sutaupyti, klientei nepanaudota suma bus grąžinta. Tai įprasta tokių darbų praktika“, – rašo ESO.

Rangovui ESO kaina pasirodė keista

Savo ruožtu rangovo, įmonės „Elektroviga“ direktorius Vigantas Vengalis LRT.lt teigė, kad ir jam pačiam ESO pateikta preliminari kaina atrodo keistai.

„Mes kainas skaičiuojame pagal patvirtintų kainų sąrašą. Kada projektas suderintas su visomis institucijomis, tuomet pagal ESO patvirtintus įkainius mes ir paskaičiuojame kainą. O kad ESO apsiriko ir paskaičiavo kitą kainą, tai mums patiems keista“, – sako V. Vengelis.

Jis taip pat tikino, kad prijungti elektrinę prie tinklų už ESO preliminariai paskaičiuotą sumą nebūtų įmanoma.

„Su ESO komentarais, aš čia be komentarų. Kada gavome šitam projektavimui užduotį iš ESO, mes iš karto klausėme žmogaus, ar čia taip viskas… Jis sakė, kad ESO jam taip viską paaiškino. Man jau tada buvo keistos to sąlygos. Bet čia ne mano komentarai, ne mano reikalas. Aš gaunu užduotį ir ją vykdau“, – pridūrė rangovas.

V. Vengelis svarsto, kad ESO galėtų nurodyti tikslesnę preliminarią kainą, nes atsiradęs skirtumas yra didelis.

„Toks drastiškas pasikeitimas yra skaudus žmonėms. Galbūt, jie iš karto būtų nesutikę statytis elektrinės, jei būtų žinoję, kad tiek reikės mokėti“, – svarstė V. Vengelis.

Tai – kliento apgavystė

Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius Andrius Karazinas įsitikinęs, kad toks kainos augimas nėra pateisinamas.

„Kainos gali keistis, bet nėra normalu, kad skirtųsi tiek daug“, – svarsto A. Karazinas.

„Galbūt ESO nesusitvarko su įkainiais ar rangovais. Tačiau, jei žmogui suskaičiavai 2,4 tūkst. eurų, vėliau kaina išauga iki 8,6 tūkst. eurų... Gal informacija buvo blogai pateikta, galbūt ir pati rinka iškreipta, nes dabar saulės elektrinių bumas.

Galbūt rangovai turi alternatyvių darbų, patys įrenginėja saulės elektrines, todėl specialiai nurodo tokias dideles kainas, nes turi pelningesnės veiklos. O galbūt ESO, nustatydamas preliminarią kainą, viską vertina pagal senus įkainius ir atsiranda klaida“, – svarsto Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorius.

A. Karazinas skaičiuoja, jog vartotojui elektrinės atsiperkamumas dėl išaugusios pajungimo kainos didėja nuo 6 iki 10 metų.

Asociacijos direktorius pataria vartotojui ar panašioje situacijoje esantiems asmenims kreiptis į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) ir bandyti apginti teises.

„O jei VERT pasakys, kad čia viskas gerai, tai... Mano galva, čia nėra viskas gerai. Taip tikrai negali būti“, – mano A. Karazinas.

Siūlo keisti įstatymus

Savo ruožtu Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako apie tokį atvejį girdintis pirmą kartą.

„Galbūt teisiškai ESO ir išsisuks, tačiau žmogus tikrai nukentėjo. Galbūt jis net nebūtų statęsis tos elektrinės, jei žinotų, kad tokia kaina ir būtų pirkęs nutolusią elektrinę, kuri labiau apsimokėtų“, – svarsto M. Nagevičius.

Jo teigimu, šioje situacijoje sunku duoti patarimą, kad kiti žmonės, planuojantys statyti saulės elektrines, nesusidurtų su tokia pat bėda.

„Galima sakyti – nestatykite, kol nebus pateikta galutinė kaina. Tačiau, nežinau ar tai geras patarimas, nes artėja vasara, norisi paskubėti, kad būtų galima turėti pigios elektros. Kita vertus, sakyti žmonėms, kad darykite ir tai nepasikartos, negalima, nes minėtas atvejis rodo, jog gali būti ir daugiau panašių situacijų“, – įspėja Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.

M. Nagevičius įsitikinęs – vienas sprendimų būtų keisti įstatymus, kad galutinės projekto kainos brangimas, palyginti su preliminaria, būtų apribotas.

„Manau, reikia keisti įstatymus. Negali preliminari sąmata būti tokia netiksli. Galbūt reikėtų nustatyti ribas, kiek gali brangti projektas, o ESO turėtų prisiimti atsakomybę už tą įvardijamą skaičių“, – svarsto M. Nagevičius.