Nomeda Marčėnaitė pasipiktino neįgalumo pensijų tvarka Lietuvoje: „Nebegali pasirūpinti savimi? Tai mirk, seni!“

Menininkė, laidų vedėja Nomeda Marčėnaitė asmeninėje „Facebook“ paskyroje piktinosi dėl šalyje galiojančios neįgalumo pensijų skyrimo tvarkos. Neįgalumo pensija priklauso jos mamai, perkopusiai 80-metį ir sergančiai lėtinėmis ligomis. Nors mamos sveikata su metais tik prastėja – dokumentus neįgalumo pensijai jai reikia tvarkytis kas dvejus metus. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipia dėmesį, kad nustatomas terminas priklauso nuo to, kokie medicininiai duomenys nurodyti gydytojo siuntime ir kaip įvertintas asmens savarankiškumas. 

„Negaliu, kaip pykstu! Šiandien man paaiškino, kad mamos priedas prie pensijos dėl neįgalumo (150 eurų) „baigėsi". Taip ir pasakė. Sakau – bet neįgalumas nepasibaigė... Tai, ponia, taip jau yra, neįgalumas nėra skiriamas visam laikui, daugiausiai dvejiems metams. Praėjo dveji metai, o aš vis dar prisimenu kokius kryžiaus kelius reikėjo nueiti, kad priemoka būtų paskirta. O dabar vėl viskas iš pradžių“, – piktinosi laidų vedėja.

Tame pačiame įraše ji paminėjo, kad jos mamos sveikata gana prasta – moteris patyrusi kelis insultus, serga išemine širdies liga, jai nustatyti prieširdžių virpėjimai. Mama, anot N. Marčėnaitės, ne visuomet gali iki vonios be pagalbos nueiti. Menininkė stebisi, kaip, galiojant tokiai tvarkai, neįgalumo pensijai dokumentus tvarkosi vieniši senjorai, gyvenantys atokiose šalies vietovėse.

„Keikiuosi iš piktumo ir galvoju, ką daro vieniši seni žmonės, kuriais nėra kam pasirūpinti. Dažnas jokio priedo taip ir negauna, nes kam, jei jau ir taip nedaug liko. Kaip galima tikėtis, kad senatvė nebus siaubinga ir nelaukiama, kai mes viską darom, kad kiekvienas pagalvoti bijotų apie tą periodą. Nebegali pasirūpinti savimi? Tai mirk, seni!“, – mintimis asmeninėje „Facebook“ paskyroje dalijosi N. Marčėnaitė.

Komentuodama naujienų portalui LRT.lt menininkė ir laidų vedėja tikino esanti pasibaisėjusi šalyje vyraujančiu chaosu, į kurį įtraukiami ne tik garbaus amžiaus sulaukę, lėtinių ligų turintys asmenys, bet ir nelaimės ištikti ar sunkios ligos pakirsti jaunuoliai.

„Man rankos svyra. Yra baisus dalykas, kad mes paleidžiame žmones iš ligoninių be jokio instruktažo. Pas mus nėra sistemos. Mums niekas šitų dalykų nepapasakoja. Aš turiu rašyti į „Facebook“, kad man kažkas galėtų paaiškinti, kas vyksta?“, – pasakojo N. Marčėnaitė.

Moteris tikino šiurpstanti nuo istorijų, kurios liejasi po jos komentaru, kurias pasakoja draugai ir nepažįstami parodų lankytojai, kai terminuotas neįgalumas nustatomas autizmo spektro sutrikimą turinčiam vaikui ar kojos netekusiam jaunuoliui ir šiems tenka įrodinėti, kad koja neataugs, kad autizmas nepraeis. Tačiau ne gydymo įstaiga, ne reabilitacijos centras, ne socialinis darbuotojas, o paprasti, savo nelaime ir skausmu besidalijantys žmonės kartu siūlo pagalbą, pataria.

„Nereikia stebėtis, kad visuomenėje gaji senatvės baimė. Nes mes matome, kas vyksta, kai žmogus sensta, paliekamas likimo valiai. Yra daug artimųjų, kurie galėtų už jį kautis, bet tu net nežinai, dėl ko tu turi kovoti. Tau kartu su diagnoze turėtų pasakyti, kokią socialinę pagalbą gali gauti. Šito nieko nėra. Tu tai graibaisi iš kitų žmonių, kurie tą yra patyrę. Bet mes negalime socialiniuose tinkluose aiškintis socialinių dalykų, kurie yra profesionalų reikalai, o ne draugų klausimai. Tai yra labai liūdna“, – apmaudo neslėpė N. Marčėnaitė.

Geresni rytojų piešia Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija?

Neįgalumo pensijų klausimai – SADM žinioje. SADM ministrės patarėjas Tomas Kavaliauskas naujienų portalui LRT.lt pabrėžė, kad negalia žmogui gali būti nustatyta pusei metų, vieniems metams, dvejiems metams arba neterminuotai. Nustatomas terminas priklauso nuo to, kokie medicininiai duomenys nurodyti siuntime (jį rengia gydantis gydytojas) ir kaip įvertintas asmens savarankiškumas.

„Jei iš šių duomenų prognozuojama, kad asmens sveikatos būklė ir asmens savarankiškumas per tam tikrą laiką gali keistis (tiek gerėti, tiek blogėti) ir tai darytų įtaką jo negaliai, negalia nustatoma terminuotai. Tai, kad negalia nustatyta 2 metams, reiškia, jog prognozuota, kad per tiek laiko asmens sveikatos būklė gali pasikeisti, pvz., pablogėti, ir žmogui jau gali būti nustatyta didesnė negalia, pavyzdžiui, ne 50 proc., o 40 proc. darbingumo lygis, ne specialusis priežiūros (pagalbos), o nuolatinės slaugos poreikis. Nuo to keičiasi ir gaunamos socialinės paslaugos ir išmokos“, – tikino T. Kavaliauskas.

Kartu jis pabrėžė, kad asmens negalios vertinimas yra labai individualus – jis tiesiogiai priklauso nuo konkretaus asmens sveikatos būklės ir jo savarankiškumo. Terminų nustatymo tvarką reglamentuoja Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Neterminuotai nustatoma tik tada, kai neprognozuojamas asmens sveikatos būklės, savarankiškumo pasikeitimas, jo sveikatos sutrikimai yra nuolatinio, nekintamo pobūdžio.

„Mūsų šalyje negalia nustatoma kompleksiškai įvertinant medicininius ir socialinius kriterijus. Medicininė dalis įvertinama pagal gydytojo siuntime į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai (NDNT) pateiktus medicininius duomenis, kurie turi atitikti teisės aktuose patvirtintus kriterijus. Socialinė dalis įvertinama užpildant asmens savarankiškumo klausimyną. Jis užpildomas NDNT darbuotojo, asmeniui atvykus arba socialinio darbuotojo, nuvykus pas asmenį į namus. Jei asmens būklė per 2 metus nepasikeičia, tokiu atveju papildomų tyrimų atlikti ir jų rezultatų pateikti NDNT nereikia. Gydantis gydytojas tik e.sveikatoje patvirtina, kad asmens sveikatos būklė nuo paskutinio jo vertinimo, atlikto per paskutinius 36 mėnesius, nepasikeitė ir išrašo siuntimą į NDNT“, – komentavo SADM ministrės patarėjas.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu Seime yra svarstoma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nauja redakcija, kuria siekiama reformuoti negalios nustatymo ir žmonių su negalia įtraukties ir dalyvavimo visose gyvenimo srityse sistemą. Reformos priėmimas Seime numatomas gruodžio 21 d., antradienį.

„Reforma siekiama ne tik sukurti „vieno langelio principu“ veikiančią pagalbos žmonėms su negalia sistemą, įteisinant atvejo vadybos metodą, bet ir keisti egzistuojantį negalios nustatymo modelį. Nauja negalios nustatymo sistema būtų orientuotą į žmogaus aplinkos kliūčių ir individualios pagalbos vertinimą, atitinkantį asmens individualius poreikius, o ne tik medicinines išvadas. Reforma tiksliai sprendžia ir minėtos moters problemą, nes po reformos terminuotas negalios nustatymas bus skiriamas tik tiems žmonėms, kuriems bus prognozuojamas sveikatos būklės ar savarankiškumo situacijos pagerėjimas. Jeigu bus prognozuojamas būklės pablogėjimas, ar ta pati asmens sveikatos būklės situacija, tuomet dalyvumo lygis bus nustatomas neterminuotai“, – komentavo T. Kavaliauskas.

Jis pridūrė, kad reformos apimtyje bus keičiama senatvės pensijos neįgaliajam sistema ir pensijos skiriamos tiems asmenims, kuriems po senatvės pensijos amžiaus sukakties bus nustatytas dalyvumo lygis.

„Šiuo metu, jei vertinama pensinio amžiaus asmens negalia, jam nustatomas vienas iš specialiųjų poreikių lygių (didelių arba vidutinių). Nors specialiųjų poreikių lygis suprantamas kaip asmens savarankiškumo netekimas, tačiau jis nėra vertinamas procentine išraiška kaip darbingumo lygis, o asmens gaunama senatvės pensija nėra siejama su jo negalios sunkumu“, – sakė T. Kavaliauskas.