Vyriausybė ketina didinti atlyginimus, bet mokytojai ir pareigūnai sako esantys apgauti

16

Irma Janauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt 2025.10.21 22:44

Pinigai; atlyginimas | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas Seimui pateikė kitų metų biudžeto projektą. Sako, nors išlaidos gynybai – rekordinės, numatoma didinti pensijas, kitas išmokas, taip pat viešojo sektoriaus darbuotojų ir pareigūnų atlyginimus. Bet šių profesinės sąjungos pasijuto apgautos, nes biudžete numatoma algas kelti mažiau, nei žadėta. Premjerė suskubo raminti, kad kolektyvinėje sutartyje įtvirtintas pažadas mokytojams bus išpildytas. Finansų ministras sako, teks ieškoti, nuo ko pinigų nuimti.

Vieni iš Klaipėdos atėjo pėsčiomis, kiti juos pasitiko Vilniuje. Taip tąkart vyko mokytojų streikas. Skelbė pertraukas, vėl rinkosi, kovojo, be kita ko, ir dėl didesnių algų. Dabar protestai gali grįžti nauja jėga.

Kitų metų biudžete numatyta, kad mokytojų algos didės 5 proc. Profsąjungų teigimu, turėtų didėti daugiau nei 7,5 proc. Bet valdžia sako, kad galimybės – tik tokios.

„Biudžetas tikrai įtemptas. Vis dėlto, sugebam išlaikyti tiek algų augimą, tiek socialinių išmokų augimą, tai išties, manau, reikia kalbėtis, rast sutarimą. Visi suprantam, kokioj situacijoj esam“, – teigia K. Vaitiekūnas.

Kiek mokytojų atlyginimai turi didėti kitąmet ir kokią sumą pasiekti, kolektyvinę sutartį su pedagogais pasirašė tuometinė konservatorių valdžia.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kolektyvinė sutartis parengta pagal Švietimo susitarimą. O ant jo parašus dėjo visų partijų atstovai.

„Man atrodo, labai svarbu tai, kas buvo susitarta ir pažadėta. Jeigu kolektyvinėj sutarty, kuri buvo pasirašyta su mokytojais, buvo pažadėtas didesnis atlyginimų augimas, negu jisai yra dabartiniame biudžete, tai yra niekas kitas, kaip tiesiog apgaulė“, – sako G. Skaistė.

„Spręsim, kokių priemonių imtis, kad pasiektume savo tikslų. Bus kažkokios tai protesto akcijos, gali būt ir streikas“, – tikina Švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.

„Tikrai svarstymo metu, aš kalbėjau su premjere, mes tikrai ieškosim būdų, kaip tuos 90 mln., kurių trūksta, surasti ir vykdyt kolektyvinę sutartį“, – sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

„Na taip, be abejo, iš kažko kito nuėmus, galima uždėt mokytojam“, – prieštarauja finansų ministras.

Mokytojai valdžiai siūlo alternatyvą – atlyginimus didinti ne nuo sausio, o nuo rugsėjo. Bet ne 7,5 proc., o 11,5. Ir skaičiuoja, kad tokiu atveju biudžete net atsilaisvintų dvi dešimtys milijonų, kuriuos galėtų skirti kam nors kitam.

Didesnio žadėto atlyginimų didinimo pasigenda ne tik mokytojai. Bruzda ir pareigūnai. Jie irgi sako, kad jaučiasi apgauti ir ramiai sėdėti sudėję rankas nežada – irgi kalba apie galimas protesto akcijas.

Tokios jau vyko ir gali pasikartoti. Pareigūnų algos kitąmet, numatyta, irgi didės 5 proc. Bet pareigūnų atstovė sako, toks didėjimas bus tik mažai uždirbantiems pareigūnams. Visiems kitiems alga praktiškai nesikeis.

„Buvo pažadas didint darbo užmokestį 7 proc. Kad pareigūnai, turintys 25 metus stažo, gaus 400 eurų į rankas. Dabar mes jau to nebegirdim. Ir mes girdim tik apie 5 proc. galbūt didės darbo užmokestis“, – tikina Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkė Ineta Kursevičienė.

„Pareigūnai kaip visuomet girdi tą patį – jūs esate beveik prioritetas, bet palaukite – dabar gynyba, po to jūs. Po gynybos būna pensininkai, po pensininkų būna sveikata, po sveikatos švietimas, o jie lieka ant ledo, kitaip sakant. Tai tas jų bruzdėjimas yra pagrįstas“, – sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.

„Yra rekordinis krašto gynybos biudžetas – beveik 5 mlrd. Tai didėjimas nuo 2,5 iki faktiškai per pusę – 2,5 mlrd. Konservatoriai per 4 metus krašto apsaugai tik vienu milijardu daugiau lėšų skyrė. Tai, aišku, tai tada iškart atsiranda trūkumas kitom sritim“, – teigia A. Sysas.

Biudžeto pajamos valstybės išlaidoms kitąmet viršys 6,5 milijardo eurų. Skola kasmet didės ir 2028-aisiais pasieks 50 proc. BVP. Palūkanoms mokėti reikės daugiau nei milijardo eurų.