Skirstant lėšas gynybai pasigenda skaidrumo: suma yra, bet panaudojimo – ne

51

EJ LT Edmundas Jakilaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „LRT forumas“, LRT.lt 2025.10.21 20:03

Kariuomenė, gynyba | E. Blažio / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Kitąmet Lietuva gynybai finansuoti skirs rekordinę sumą – 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tačiau kyla ginčų, ar pinigai turėtų būti perskirstyti per skirtingas ministerijas. Apie tai ekspertai diskutavo LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“.

Nesutarimai dėl dalijimosi

Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Andriaus Romanovskio, svarbiausia yra rezultatas – gynybos finansavimas bus rekordinis. Vis dėlto jis teigia suprantantis, jog ginčų galėjo kilti dėl biurokratinių nesutarimų, mat iki šiol už krašto apsaugos finansavimą buvo atsakinga Krašto apsaugos ministerija (KAM).

„Tai yra visiškai unikali situacija – pirmą kartą turime trejų metų biudžetą. Antras dalykas yra tai, kad turime visiškai naują – Gynybos fondo schemą. Yra daugybė naujų dalykų valdyme“, – sakė A. Romanovskis.

„Artea“ banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės nuomone, gynybai skiriame beprecedentę sumą pinigų ir nuokrypis nuo NATO reikalavimų galbūt ir nebūtų didelis nusižengimas, tačiau tai turi būti daroma itin skaidriai.

„Esame prisižadėję tiek partneriams, tiek už Atlanto esantiems politikams ir dabar turime savo pažadus tesėti ir tai daryti skaidriai. Tai, kas vyksta viešojoje erdvėje dabar, siunčia labai daug nepalankių signalų“, – laidoje „LRT forumas“ kalbėjo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė.

Ekonomistas Romas Lazutka svarstė, kad krašto apsaugai skiriamų pinigų perskirstymas per įvairias ministerijas net galėtų padėti užtikrinti geresnį šalies pasirengimą.

„Jeigu tai yra susiję su kokiu nors ligoninių, slėptuvių pasirengimu, tai, matyt, Sveikatos apsaugos ministerija tai geriausia gali įgyvendinti“, – teigė R. Lazutka.

Jis pridūrė, kad galima lengvai išskirti atskirų sričių biudžetus be papildomų lėšų, kurios būtų skiriamos krašto apsaugai, ir vėliau paaiškinti, kiek buvo skirta specialioms priemonėms, susijusioms su krašto apsauga.

Visgi „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas kalbėjo, kad nors idėja gera, pasigendama tikslumo.

„Atsispiriame visada, kaip padalinti, bet nekalbame, o kokiems tikslams. Šiuo atveju mes neišgirdome nė vienos minties, ką mes pasieksime tuo.

Būtų aišku, ko mes siekiame sveikatos apsaugos srityje, sakykime, priedangų statyba. Šiuo atveju lėšų gautų savivaldybės, būtų aiškios sumos, kurios būtų priskirtos krašto gynybos reikmėms, bet jas valdytų tie, kurie iš principo ir turėtų valdyti“, – svarstė laidos svečias.

Visgi A. Romanovskis svarstė, jog toks noras išsidalinti Gynybos fondo pinigus gali būti susijęs su ten esančia suma.

„Jeigu mums reikia apsiginti, yra labai aiškūs dalykai, kurių reikia. <...> Pirmiausia reikia žmonių ir technikos“, – argumentavo laidos svečias.

Viskam neužteks

Ateinančių metų biudžetą socialdemokratai žada orientuoti ne tik į gynybą, bet ir į socialinę apsaugą.

Ekonomisto R. Lazutkos teigimu, toks sprendimas – sveikintinas, mat daugelis socialinės apsaugos sričių Lietuvoje yra apleistos.

„Biudžeto pristatyme aiškiai parašyta, kad gydytojų algos didės 3 proc., o infliacija bus 3–3,5 proc.“, – kalbėjo R. Lazutka.

Tačiau, pasak R. Baryso, abiem sritims pinigų neužteks.

„Lietuva nėra stebuklinga šalis, pas mus taip pat nėra pinigų, tačiau vis tiek stengiamės įgyvendinti du lygiaverčius prioritetus“, – teigė laidos svečias.

Jis pridūrė, kad kyla pagrįstas nerimas, jog pinigų socialinėms reikmėms bus imama iš pinigų gynybai.

Skaistė: konfliktas nukreipia dėmesį nuo esmės

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė laidoje kalbėjo, kad konfliktas tarp premjerės ir ministrės nukreipia dėmesį nuo esmės – kiek tiksliai pinigų bus skirta krašto apsaugai.

Ji kalbėjo, jog neaišku ir tai, kaip tiksliai bus panaudotos gynybos fondo lėšos.

G. Skaistė aiškino, jog anksčiau, skaičiuojant krašto apsaugos finansavimą, iš valstybės gynimo fondo būdavo išskaičiuojama tai, kas yra skirta ne krašto apsaugai, – karinis mobilumas ir civilinė sauga.

Pasak jos, dabar viskas yra „suplakta“.

„Ten yra tie 25 mln. eurų iš savivaldybių, keliaujantys į civilinę saugą, taip pat yra karinio mobilumo projektai, kurie anksčiau būdavo susieti su Solidarumo įnašo įstatymu, o dabar bandoma atsieti, tai reiškia, kad visas valstybės gynybos fondas Vyriausybės nutarimu gali būti paskirtas keliams. Klausimas, ką nuspręs Vyriausybė“, – laidoje svarstė politikė.

G. Skaistė pabrėžė ir dar vieną naujovę – savivalda šias lėšas gali skirti socialinei ir inžinerinei infrastruktūrai.

„Vadinasi, vos ne bet ką galima daryti iš Krašto apsaugos ministerijos asignavimų“, – kalbėjo politikė.

Pokyčius vertina nevienareikšmiškai

Pirmadienį premjerė pranešė, kad gynybos pramonė taps Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) ir Finansų ministerijos kuruojama sritimi.

Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministro Edvino Grikšo, 2024 m. buvo priimtas Gynybos ir saugumo pramonės įstatymas, kuriuo sutarta, jog Krašto apsaugos ministerija (KAM) ir EIM yra atsakingos už gynybos pramonės inovacijų formavimą.

Tad, pasak ministro, šis premjerės minėtas „failas“ ir apima visą verslumo skatinimą, pradedant nuo mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros, nuo pramonės vystymo, nuo eksporto plėtros.

„Aš vertinu pozityviai. Dar rengiant įstatymą buvo diskusija, ar tikrai yra teisinga, kad pramonė ir inovacijos turi du savininkus – EIM ir KAM. EIM apskritai yra atsakinga už Lietuvos pramonės ir inovacijų politiką. Gynybos pramonė turi tam tikrų specifiškumų, bet ten galioja tie patys verslo vystymo principai“, – teigė E. Grikšas.

Jis aiškino, kad KAM vaidmuo yra labai svarbus gynybos pramonės formavime, nes būtent ši ministerija diktuoja šalies įsigijimo poreikius, visgi EIM į šią sferą leistų pažiūrėti plačiau: kaip skatinti eksportą, kaip įsilieti į tarptautinės erdvės grandines, pavyzdžiui, NATO, kaip turėti dvišalius projektus su partnerėmis valstybėmis.

Finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas taip pat kalbėjo, jog visas pramonės šakas koordinuoja į verslą orientuotos ministerijos, tad šis sprendimas – teigiamas.

„Krašto apsaugos ministerija dabar turi daug iššūkių ir kaip bežiūrėsi, pramonė yra arčiau Ekonomikos ir inovacijų, Finansų ministerijų“, – sakė K. Vaitiekūnas.

Visgi buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius teigė, kad premjerė turėjo aiškiai iškomunikuoti, kuri ministerija už ką atsakinga.

Sprendimo efektyvumu abejojo ir G. Skaistė.

„Gynybos pramonė yra specifinė tuo, jog pagrindinis užsakovas yra valstybė. Iš principo kariuomenė, KAM yra pagrindinis užsakovas, todėl verslui žinoti, kad jie ilguoju laikotarpiu galės parduoti savo gaminį ir kad bus jų produkcijos užsakovas, yra esminis dalykas. Taip pat testavimas, tu neištestuosi bet kur savo gynybos pramonės produkcijos, tik kartu su kariuomene. Čia išsiimti failą iš KAM ir atiduoti kažkam kitam tiesiog yra neįmanoma“, – kalbėjo TS-LKD partijos narė.

Tiesa, E. Grikšas pabrėžė, jog KAM ir toliau dalyvaus gynybos pramonės valdyme ir formuos įsigijimo poreikį, mat tai numato įstatymas.

Teigiamai šį premjerės sprendimą vertina ir verslo sektorius.

Pasak A. Romanovskio, premjerės sprendimas perduoti „gynybos pramonės failo“ kontrolę Ekonomikos ir inovacijų ir Finansų ministerijoms yra sveikintinas, mat tai galbūt įneš naujų vėjų.

„Pramonės vertinime trūksta verslumo gyslelės“, – kalbėjo A. Romanovskis.

Vaitiekūnas: mokesčių augimo galimybės neatmetame

K. Vaitiekūnas neatmeta, jog iki dabartinės Vyriausybės kadencijos pabaigos mokesčiai gali kilti.

„Įsipareigojimas neįvesti naujų mokesčių yra mūsų programoje parašytas“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ pabrėžė K. Vaitiekūnas.

Vis dėlto jis pridūrė, jog geopolitinė situacija neleidžia žadėti, kad iki kadencijos pabaigos pakeitimų nebus.

„Patys matome, kokia geopolitinė situacija. Tiesiog pasakyti, kad nedidinsime jokių mokesčių... Mes stengiamės jų nedidinti. Kitais metais nedidiname jokių mokesčių, yra užprogramuotas tam tikras kai kurių mokesčių akcizų didėjimas, mes šiek tiek jį pakeitėme, laikomės šito įsipareigojimo, kiek galime, bet kadencija dar treji metai, kas darosi aplinkui, visi matome. Negalime pasakyti, kad užsidarome sau duris nuo pagrindinių fiskalinių instrumentų“, – teigė K. Vaitiekūnas.