Sinkevičius apie Šakalienę: buvo panašu į legionierišką, partizanišką veikimą

8

Eglė Samoškaitė, LRT TELEVIZIJOS laida „Dienos tema“, LRT.lt 2025.10.22 21:13

Mindaugas Sinkevičius | V. Raupelio / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad šiandien iš krašto apsaugos ministrės pareigų pasitraukusi Dovilė Šakalienė elgėsi nekomandiškai. Anot politiko, tarp jos ir ministrės pirmininkės Ingos Ruginienės buvo įtampų, nors jų bendras darbas kaip premjerės ir ministrės truko neilgai. „Matyt, kad ir per mėnesį gali daug kas pasimatyti“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dienos tema“ kalbėjo M. Sinkevičius. 

– Šiandien pagrindinė naujiena, kad krašto apsaugos ministrė traukiasi arba yra teikiama atleidimui iš pareigų, prezidentas jau pasirašė dekretą. Bet apskritai iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ji atstatydinama dėl to, kad galbūt nebūtinai etiškais būdais, bet visomis jėgomis kovojo dėl gynybos biudžeto. Nes Vyriausybė pritarė 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o spalio 14 dieną iš viešinamų duomenų atrodo, kad tikrai dar buvo 4,87 proc. Tai jūs galite paaiškinti, kad atrodo nepakankama priežastis patraukti ministrą vien tik dėl to?

– Ministro elgesį, veikimą, darbo rezultatus vertina ministrė pirmininkė. Ir ji turbūt ne kartą minėjo, kad tas veiksmas, kuris įvyko, jis, iliustratyviai pasakyta buvo, yra paskutinis lašas į pilną stiklinę. Matyt, tų įtampų buvo ir praeity. Tas bendras darbo laikas kaip ministrės pirmininkės ir ministrės nebuvo ilgas.

– Mėnuo.

–Mėnuo. Bet, matyt, kad ir per mėnesį gali daug kas pasimatyti. Vienas ministras užtruko savaitę ir daug kas pasimatė ir visuomenei, ir jį skyrusiems žmonėms.

Pasirodė turbūt, kad buvo tas veiksmas, tas kvietimas į pokalbius teigiant, kad apie juos nebuvo žinoma, tada spekuliuojant informacija tuose susitikimuose apie finansavimo dydžius ir taip organizuojant savotišką spaudimą. Žinoma, gali sakyti aplaidžiai, gal ir gerai darė, kad kovojo. Bet, žinote, aš manau, kad reikėtų vertinti gal kažkiek kitaip.

Manau, kad tos kovos reikalingos politiniame lauke, bet turbūt reikia išnaudoti komandines veikimo priemones: kovoji su Finansų ministerija, deriesi su premjere, kalbiesi su savo kolegomis, įtikinėji, Seime ieškai paramos ir palaikymo. Juo labiau kad mes visi gyvename gana įtemptame laikotarpyje: ir dronai skraido, ir balionai skraido, ir karas, ir taikos perspektyvos turbūt labai menkos. Tai šitame visame fone eskaluoti temą, sukurti įvaizdį, iliuziją, kad nebus 5 proc., kad kažkas stengiasi ar siekia, kad taip neįvyktų, gana jautru. Ir čia, žinote, pasakyti, kad čia nieko tokio ar čia viskas gerai, tikrai neišeina.

Juolab kad tai nepanašu į politinį komandinio veikimo žanrą. Čia panašu į tokį, sakyčiau, legionierišką arba partizanišką veikimą. Juolab kad dar daugiau kas yra pasakytina, kad vėliau lygtais teigiama, kad apie tai nieko nebuvo žinoma, kad tai buvo daroma be ministrės žinios. Tai vėlgi kelia klausimų, kaip ta situacija ministerijoje valdoma, jeigu ministrė nežino, ką veikia jos komanda.

– Bet, pone Sinkevičiau, (...) žinoma, tie visi asmeniniai santykiai – gražiai, negražiai – galime apie tai kalbėti, bet pagrindinis dalykas yra vis tik, kiek valstybė skiria ir skirs gynybai, siekdama įgyvendinti savo pagrindinius tikslus, t. y. išvystyti diviziją anksčiau negu planuota – ties 2030-aisiais metais, sudaryti sąlygas įsikurti Vokietijos brigadai, užtikrinti oro gynybą ir visus kitus tikslus atitikti. Tai visą laiką premjerė prieš tai įtikinėjo ir kalbėjo, kad tikrai jau atitiksime visus valstybės gynybos tarybos nustatytus poreikius ir kad abejoti tuo negalima. Bet šita situacija parodė, kad klausimas tada, ar abejoti negalima. Ir tai kelia tam tikrą baimę, ar socialdemokratai, kurie yra didžiausia partija Seime ir yra suformavę valdančiąją koaliciją, iš tikrųjų yra tvirtai pasiryžę skirti gynybai daugiau negu 5 proc.? Kitaip tariant, ar mes pasiryžę įgyvendinti visus savo siekiamus karinius tikslus? Grynai išvystyti savo kariuomenę tiek, kad būtume atsparūs, gintis dienai X atėjus. Tai ar socialdemokratai tikrai išlaikys Seime tuos 5,38 proc.?

– Patikinu, garantuoju ir netikiu, kad kokiomis nors įmanomomis force majeure situacijomis galėtų būti skaičius kitas nei anonsuotas, t. y. 5,38 proc. BVP, tai pinigais yra beveik 4,8 milijardo eurų, o tai yra absoliučiai rekordinis per mūsų visos šalies atkurtos nepriklausomybės pinigų kiekis, investuojamas į mūsų visų ir valstybės saugumą. Pamenate turbūt laikus, kai tie procentai nei dviejų nesiekdavo, paskui 2–3 proc., dabar jau per 5 proc. Ir tai ne tik 2026 metų įsipareigojimas, kalbėkime apie trimetį biudžetą – ir 2027, ir 2028 m. tie skaičiai bus per 5 proc.

Tai čia yra nekvestionuojamas įsipareigojimas. Ir, žinote, galima čia dabar muštis į krūtinę ir prisiekt, kuo tiktai reikia, bet tas bus padaryta. Tas buvo pasakyta pačioj pradžioj ir tas bus realizuota. Neabejoju, kad Seimas tokią poziciją, iškeliavusią iš Vyriausybės, tikrai palaikys.

– O tai kaip tuomet suprasti jūsų koalicijos partnerio Remigijaus Žemaitaičio pareiškimus, kad koalicijos taryboje kalbėta apie 5 proc. ir nekalbėta apie 5,38 proc. BVP?

– Tai kalbų buvo, žinoma, kad įvairių pakeliui. Man kalbantis įvairiuose formatuose – ir bendram visos daugumos susitikime, ir koalicijoje, koalicijos taryboje, man asmeniškai buvo klausimas tiktai, koks tas skaičius bus po kablelio. Ir aš buvau įsitikinęs visą laiką, kad tai bus ne nulis, ne lygiai 5 proc., o 5 proc. kablelis kažkiek. Aš esu matęs skaičius, kai buvo rodoma 5,25 proc. ir gali būt, kad net viešoje erdvėje buvo nuskambėjęs toks skaičius.

Tai R. Žemaitaitis yra laisvas, kaip sakyt, vertint, daryt savo pareiškimus, bet mes vis tiktai esam socialdemokratai, kurie neša didžiausią atsakomybę, ir neabejoju, kad koalicijos partneriai tikrai dėl to nekels kokių ultimatumu ir kitokių reikalavimų, kad tiktai penki. Ne, ne penki, 5,38 proc.

– O jūs esat įsitikinęs, kad koalicijos partneriai irgi balsuos taip pat, kaip jūs sakėte „užtikrinu, kad socialdemokratai balsuos“? Tai ką jūs galit pasakyt apie koalicijos partnerių poziciją?

– Koalicijos partneriai yra atskira politinė bendruomenė ir jie, žinoma...

– Tai kaip galit užtikrinti, atsiprašau? Jūs negalit tuomet užtikrinti balsavimo Seime.

– Žinote, kaip pasakyti, ne tai, kad užtikrinti. Užtikrinimas man yra koalicijos programa ir įsipareigojimas. Mes apie tai kalbėjom, mes koalicijos sutartį pasirašėm. Galima sakyt dabar, žinot, laisvamaniškai: kas ta koalicijos sutartis, ji mūsų neįpareigoja; kas ta Vyriausybės programa, ji mūsų neįpareigoja.

Ateis balsavimo dėl biudžeto diena, turbūt gruodžio vidurys ar prieš Kalėdas, Seimo nario mandatas laisvas ir kaip kas norės, taip darys. Jeigu taip atsitiktų, aš manau, kad koalicijos darbo perspektyvos aiškiai sušlubuos. Nes biudžetas, ne kažkokie kiti klausimai, biudžeto priėmimas su saugumo finansavimo klausimais yra esminis koalicijos veikimo įrodymas. Jeigu biudžetas nebūtų priimtas arba būtų kažkokios išlygos, arba bandymai kažkaip nudreifuoti ir kažkaip kitą savo logiką ir retoriką jungti, tai aš manau, kad koalicijos perspektyvos bus labai labai niūrios.

– Gerai, pone Sinkevičiau, dar kita tema: atmetė Seimas vieno iš teiktų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus kandidatūrą – tai pono Haroldo Šinkūno. Tai buvo prezidento teiktas kandidatas ir prezidentūra tai įvardijo kaip atsaką į tai, kad prezidentas vetavo Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios lengvino padėtį politikams, kurie turi bylų „čekučių“ istorijose. Tuomet buvo veto įveiktas ir, jie vertina, kad čia yra kaip atsakas. Ką jūs galite į tai pasakyti? Jeigu iš tikrųjų kovojate su prezidentu, tai gal ne tas laikas?

– Aš manau, kad mūsų santykiai su prezidentu ir mano asmeniškai yra labai konstruktyvūs, dalykiški ir mes esam ne kartą susitikę ir, manau, kad bendrausim ir palaikysim santykius dėl valstybės ateities, dėl priimamų sprendimų ir ateity. Sudėtinga komentuoti Seimo slapto balsavimo, pabrėšiu, rezultatus. Atviras, matyt, parodytų, kas palaikė, kas balsavo prieš ar susilaikė. Žinoma, jūs turbūt pastebėjote, kad trys skirtingi kandidatai sulaukė skirtingo palaikymo ir vienas iš jų, jūsų minimas, to palaikymo nesulaukė.

Negaliu ir turbūt būtų per daug man sau leisti komentuoti Seimo verdiktą, reikia turbūt klausyti atskirų frakcijų vadovų.

– Savo frakcijos jūs tikrai galite pasiklausti.

– Aš manau, kad tikrai nemaža dalis mūsų frakcijos narių palaikė šį kandidatą. Kaip balsavo kitos frakcijos, man sudėtinga pasakyti. Bet, žinot, nemanau, kad čia yra noras pradėti kažkokį santykių aiškinimąsi ar politinį Seimo institucijos galynėjimąsi su prezidentūra, kad dvi institucijos dar čia pradėtų rodyti raumenis vieni prieš kitus.

Kita vertus, žinot, prezidentas yra sakęs turbūt ne kartą, kai buvo svarstomos ministrų kandidatūros, kad jis nėra notaras ir nėra taip, kad yra tiktai formalumas atnešti jam kandidatūrą ir belieka jam tiktai patvirtinti, kaip sakyt, visiškai formaliai. Aš manau, kad ir parlamentas jaučiasi esąs ne notaro biuras ir irgi turbūt turi teisę ir vertinti, ir priimti politinius sprendimus.

– Tai privertėte prezidentą suvalgyti savo išsakytus žodžius?

– Ne, aš taip netraktuoju. Aš tiesiog interpretuoju ir aš nesuvesčiau visiškai čia kažkokių... Nežinau, aš negirdėjau tų samprotavimų, kas tą samprotavimą paskleidė, kad čia yra kažkoks atsakas į veto ar kažkokius kitus prezidento veiksmus ar kritiką. Aš manau, kad čia tiesiog normalus demokratinis procesas. Neįvyko sėkmingas trijų teisėjų išrinkimas, matyt, tą vieną teisėją išrinksime artimiausiu metu.

– Labai jums dėkoju.