1
Jonas Deveikis, LRT.lt
2025.10.22 05:30
Uri Levine | D. Umbraso / LRT nuotr.
00:00 | 00:00
00:00
„Waze“ pardavimas man buvo gyvenimą keičiantis įvykis. Bet dar svarbiau – tai buvo gyvenimą keičiantis įvykis visiems įmonės darbuotojams“, – sako vienas iš navigacijos programėlės „Waze“ kūrėjų Uri Levine. 2013 m. startuolis už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių parduotas kompanijai „Google“, o po sandorio apie 100 įmonės darbuotojų tapo milijonieriais.
Uri Levine Vilniuje lankėsi spalį, kur dalyvavo čia vykstančioje konferencijoje „Startup Fair 2025“. Interviu LRT.lt verslininkas papasakojo, kaip gimė idėja sukurti programėlę „Waze“, taip pat, kokių taisyklių reikia laikytis, norint sukurti sėkmingą startuolį.
– Kokia pirma mintis šauna į galvą, išgirdus žodį „Lietuva“?
– Žinau, kad startuolių ekosistema čia yra labai gera. Ir net tik pas jus, bet ir visame Baltijos regione. Viena to priežasčių – tai, kad daug protingų žmonių gyvena nedidelėje teritorijoje. Ir būtent protingų žmonių koncentracija mažoje vietoje sukuria labai gerą pagrindą startuolių ekosistemai.
– Jūs giriate Lietuvos ekosistemą, bet visi žinome, kad Izraelyje yra išskirtinai daug startuolių. Turite net 42 vienaragius. Ką patartumėte Lietuvai – kokių pokyčių reikia, kad turėtume dar stipresnę ekosistemą?
– Jei pagalvotume apie ekosistemos sudedamąsias dalis, sakyčiau, kad kertinės yra keturios. Pirmoji – tai verslininkai. Tai pati svarbiausia dalis. Ir žiniasklaidos vaidmuo yra pasakoti apie juos kaip apie didvyrius, nes jie stengiasi pakeisti pasaulį.
Antroji kertinė dalis – investuotojai. Čia valstybė gali daug nuveikti. Ji gali siūlyti investuotojams iš užsienio bendrą investavimo mechanizmą, gali taikyti mokesčių lengvatas, kurios investuotojams būtų dar patrauklesnės, ir taip skatinti investicijas.
Trečioji – inžinieriai. Gera žinia yra ta, kad Lietuvoje veikia labai geri universitetai. Ir, nors tai galbūt nėra gera naujiena pasauliui, tačiau daug Ukrainos inžinierių persikelia į Baltijos šalis, nes jiems čia patogu.
Ketvirtoji – patirtis. Reikia susigrąžinti sėkmingus verslininkus, kad jie dalintųsi patirtimi, mokytų, įkvėptų ir mentorystės būdu padėtų naujai verslininkų kartai.
– Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl čia esate, – kartu su partneriais 2006 m. įkūrėte startuolį „Waze“ (tuomet dar „FreeMap Israel“). Kaip gimė ši verslo idėja?
– 2006 metais su šeima atostogavome šiaurinėje Izraelio dalyje. Po atostogų atėjo metas grįžti atgal į Tel Avivą. Tuo metu buvo tik du pagrindiniai keliai, iš kurių galėjai rinktis. Visi draugai išvažiavo anksčiau už mane, tad aš jiems skambinau ir klausiau, kokia yra eismo situacija. Žmonės, važiavę vienu keliu, sakė, kad ten didelis kamštis, o kiti – kad jų kelyje ne taip jau ir blogai. Tada supratau, kad viskas, ko man reikia, – tai žmonių, važiuojančių priešais mane, kurie galėtų pasakyti, kas vyksta kelyje. Grįžęs namo pradėjau brandinti šią idėją.
– Kaip viskas klostėsi toliau? Jūs laikėte tą idėją galvoje visus metus?
– Taip, bandžiau iš įvairių kampų pažvelgti į problemą ir į sprendimo būdus, bet tik po metų, kai radau kitus du bendraįkūrėjus, nusprendėme, ką ir kaip darysime.
– Žinau, kad jūsų dažnai klausia, ar nesigailite pardavęs navigacijos programėlę „Waze“ kompanijai „Google“ (2013 m. už 1,15 mlrd. JAV dolerių). Jūsų atsakymas paprastai būna, kad arba tuo metu priimi sprendimą turėdamas ribotą informaciją, arba jo išvis nėra. Visgi aš jūsų norėčiau paklausti, koks buvo jausmas pardavus įmonę?
– Buvo įvairialypių jausmų. „Waze“ pardavimas man buvo gyvenimą keičiantis įvykis. Bet dar svarbiau – tai buvo gyvenimą keičiantis įvykis visiems įmonės darbuotojams (skaičiuojama, kad apie 100 įmonės darbuotojų tapo milijonieriais – LRT). Tad net jei ne dėl savęs, dėl jų aš tai pakartočiau dar kartą.
„Waze“ pardavimas man buvo gyvenimą keičiantis įvykis. Bet dar svarbiau – tai buvo gyvenimą keičiantis įvykis visiems įmonės darbuotojams.
Manau, kad kai galvoji apie įmonės pardavimą, verta pagalvoti apie tris pagrindinius kriterijus. Pirmas: ar tai bus gyvenimą keičiantis įvykis? Jei taip – verta rimtai svarstyti. Antras: ar tai bus gyvenimą keičiantis įvykis visai komandai? Jei ne – derėkis dėl tokios sutarties, kad būtų. Ir trečias: ar tai tavo vienintelė tokia įmonė gyvenime, ar dar kursi daugiau? Aš kūriau daugiau ir tebekuriu, tad man „Waze“ buvo tik dar vienas menininko paveikslas.
– Ar vis dar naudojatės programėle „Waze“?
– Žinoma.
– Ar yra funkcija, kurią norėtumėte pridėti programėlėje?
– Ne, bet įdomu tai, kad yra daug „Waze“ funkcijų, apie kurias žmonės net nežino.
– O kai naudojatės programėle „Waze“, ar vis dar galvojate, kad štai čia būtų galima patobulinti tą ar aną? Ar į programėlę vis dar žiūrite kaip į savo vaiką, ar kaip į tiesiog dar vieną programėlę?
– Žinote, „Waze“ kūrėme labai daug dėmesio skirdami paprastumui. Norėjome, kad ji būtų paprasta – ir ji iš tiesų tokia yra. Tad jei klausiate, ar norėčiau pridėti kažką naujo, tai reikštų, kad teks aukoti paprastumą. Todėl atsakymas būtų, kad ne.
– Kita tema, apie kurią norėčiau pakalbėti, – autonominė ateitis. Žinau, kad kai kuriems skaitytojams Lietuvoje ar Europoje tai gali atrodyti labai tolima, bet nuvykus į JAV tai jau vyksta, gatvėmis važinėja autonominiai taksi. Klausimas – ar ateitis bus autonominė, ir kiek dar metų reikės laukti?
– Ateitis yra autonominė – dėl to nekyla jokių abejonių. Turime suprasti, kad automobilių pramonė per pastarąjį šimtmetį beveik nepasikeitė. Prieš šimtą metų perkamiausias automobilis Amerikoje buvo „Ford“, jis buvo juodas ir su galonu (3,7 litro) degalų galėdavo nuvažiuoti maždaug 16 mylių (25,6 km). Praėjusiais metais perkamiausias automobilis vis dar buvo „Ford“, ir vis dar juodas.
Viskas mūsų gyvenime, ką darome taip pat, kaip darė mūsų tėvai, yra signalas, kad atėjo laikas pokyčiams
Viskas mūsų gyvenime, ką darome taip pat, kaip darė mūsų tėvai, yra signalas, kad atėjo laikas pokyčiams. Mes vairuojame automobilius taip pat, kaip tai darė mūsų tėvai. Autonominiai automobiliai leis mums tiesiog sėdėti gale ir būti keleiviais. Tai yra mūsų ateitis, klausimas tik, kada. Prieš dešimt metų visi sakė: „Po penkerių metų.“ Kol kas dar ne, bet galbūt po dešimties metų – jau. Svarbiausia tai, kad ši technologija sukurs didelę vertę. Vien tai, kad nebereikės vairuoti, suteiks daug laiko. Nekalbant jau apie tai, kad nelaimingų atsitikimų ir žuvusiųjų bus gerokai mažiau.
– Pakalbėkime apie nesėkmes. Ar galite pasidalinti nesėkme, kuri pakeitė jūsų gyvenimą arba išmokė svarbiausių pamokų?
– Ne visos mano įmonės buvo sėkmingos. Kai kuriose patyriau nesėkmių. Manau, kad didžiausia nesėkmė – tai nesugebėjimas atpažinti tinkamų žmonių. Paradoksas tas, kad jei paklausčiau savęs, ar tai vėl pasikartos, atsakymas būtų „taip“. Tik kitą kartą šią problemą jau spręsiu greičiau.
– Sakote, kad svarbu „atpažinti tinkamus žmones“. Kaip juos pasirenkate, į kokias savybes žiūrite?
– Kartais savybių iš karto neįmanoma pamatyti, reikia laiko. Pavyzdžiui, gebėjimas priimti sunkius sprendimus ryžtingai – tai nėra kažkas, ką pamatai pirmąją darbo dieną. Tai paaiškėja tik vėliau. Taip pat sunku pastebėti žmogaus savybę niekada nepasiduoti. Iš pradžių visi atrodo labai entuziastingi, bet tu nežinai, ar jie nepasiduos po kelerių metų.
– Gerai, o ar yra tam tikros socialinės normos, į kurias atkreipiate dėmesį rinkdamasis komandą, žmones, su kuriais dirbate?
– Kuriant komandą svarbu du dalykai. Pirma – kad komanda gebėtų įgyvendinti užduotis. Antra – kad komanda atitiktų jūsų kultūrą, jūsų DNR. Yra du sprendimai, kuriuos priimate verslo pradžioje: vienas – kokia bus jūsų įmonės DNR, kitas – kokią vertę siūlysite klientams. DNR priklauso tik nuo jūsų.
– Kaip susitvarkote su nesėkmėmis ar sunkiais laikotarpiais?
– Tiesiog einu toliau.
– Kadangi paklausiau apie didžiausią nesėkmę, gal yra ir didžiausia sėkmė ar sprendimas, kurį priėmėte ir galvojate, kad tai buvo geriausias sprendimas gyvenime?
– Dalis ieško atsakymų praeityje, o aš priešingai – ateityje. Todėl sakau, kad didžiausia nesėkmė ir didžiausia sėkmė yra dar priešakyje. Aš visada žiūriu į priekį, o ne atgal.
Dalis ieško atsakymų praeityje, o aš priešingai – ateityje. Todėl sakau, kad didžiausia nesėkmė ir didžiausia sėkmė yra dar priešakyje. Aš visada žiūriu į priekį, o ne atgal
– Viena iš jūsų mantrų – taip pat ir jūsų knygos pavadinimas – „Įsimylėkite problemą, o ne sprendimą“ (angl. „Fall in love with the problem, not the solution“). Kokia, jūsų nuomone, šiuo metu yra didžiausia pasaulio problema, kurią turėtume išspręsti?
– Viena iš mano įmonių sprendžia pensijų kaupimo problemą.
– Kalbate apie JAV esančią pensijų kaupimo sistemą „401(k)“?
– Taip. Mano bendrovė vadinasi „Pontera“. Pensijų kaupimas yra rimtas iššūkis, o problema labai paprasta: kai esi jaunas, tau nerūpi, o kai susirūpini, jau būna per vėlu. Manau, kad tai – didelė ateities problema. Žmonės gyvens vis ilgiau, gerokai ilgiau. Tad tai, sakyčiau, labai reikšmingas ateities iššūkis.
Pensijų kaupimas yra rimtas iššūkis, o problema labai paprasta: kai esi jaunas, tau nerūpi, o kai susirūpini, jau būna per vėlu.
Kalbant apie dar vieną problemą, manau, kad jų yra mobilumo srityje. 2007 metais pradėjau „Waze“ su svajone padėti žmonėms išvengti kamščių. Šiandien kamščių yra daugiau, nei buvo 2007-aisiais. Pagrindinė to priežastis – daugiau automobilių, daugiau žmonių. Vienas iš mano startuolių sprendžia automobilių statymo problemą, kuri, pasirodo, yra labai svarbi mobilumo dalis. Juk apie trečdalį vairavimo laiko skiriama stovėjimo vietai ieškoti.
– Tarp problemų minėjote senėjimą ir pensijas, mobilumą. O kaip dėl dirbtinio intelekto? Ar tai pati perspektyviausia technologija, kuri pakeis mūsų gyvenimus?
– Į DI šiandien žiūriu kaip į galimybę paskatinti produktyvumą. Jei rašote kodą, galite tai daryti daug greičiau ir geriau. Jei dirbate klientų aptarnavimo srityje, su DI paslaugas galima padaryti kokybiškesnes. Kad ir ką darytumėte, DI leidžia padidinti produktyvumą. Tai neišvengiama, o jei nenaudosite DI, tiesiog atsiliksite.
– Prisimenu vaikystę, kai svajojome apie ateitį ir kaip įsivaizdavome 2025 metus – skraidantys automobiliai, futuristiniai miestai, viskas valdoma ekranais. Pabūkime vaikais – kaip jūs įsivaizduojate pasaulį po 30 metų su DI?
– Turėsime sričių, kur DI leis informacijai sklisti greičiau ir efektyviau. Tai leis daug geriau teikti tam tikras paslaugas, pavyzdžiui, medicinos srityje. Galėsime atlikti diagnostiką daug greičiau ir tiksliau. Daugelis paslaugų taps geresnės.
Visgi viena ryški problema su šiandieniniu DI, ir manau, kad daugelis susiduria su tuo, kad jis ne visada pateikia teisingą informaciją. Todėl svarbu, kad DI būtų prižiūrimas žmogaus. Galbūt ateityje tai pasikeis.
– Lietuvoje turime daug verslių jaunų žmonių, kurie nori kurti startuolius. Ką jiems patartumėte?
– Paprasčiausias kelias – kurkite vertę. Supraskite, kaip galite sukurti vertę. Jei kuriate vertę, būsite sėkmingi. Tad visada galvokite apie tai, kaip kurti vertę.
– Dažnai sėkmingi žmonės neklausia, kokia yra gyvenimo prasmė ar tikslas, jie tiesiog daro, sprendžia problemas. O ar jūs sau užduodat šį klausimą?
– Taip, mano tikslas labai paprastas – kurti vertę.
– Jei turėtumėte stebuklingą lazdelę ir galėtumėte išpildyti vieną norą ar išspręsti vieną pasaulio problemą, kas tai būtų?
– Deja, tokios lazdelės neturiu, bet jei turėčiau, rinkčiausi taiką.
– Ir pabaigoje keli blitz klausimai. Kai samdote žmogų, ką renkatės: kompetencijas ar socialinį intelektą?
– Atitikimą įmonės DNR.
– Pirmiausia kuriate produktą ar komandą?
– Komandą.
– Darbo modelis: 9-9-6 (nuo 9 val. ryto iki 9 vakaro, 6 dienas per savaitę, populiarus Azijoje ir Silicio slėnyje) ar įprasta 5 darbo dienų savaitė?
– Renkuosi 9-9-6. Jei nori daryti poveikį, turi atiduoti 1 000 proc. savęs.
– Ir paskutinis klausimas: teisingumas ar taika?
– Nežinau. Priklauso nuo situacijos.
Comments
0 comment