Prezidentas apie Šakalienės likimą: ilgų diskusijų nebuvo, tai buvo 10–15 minučių reikalas

1

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2025.10.23 10:45

Gitanas Nausėda | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad naujasis krašto apsaugos ministras ar ministrė turėtų būti kompetentingi gynybos srityje ir atitikti skaidrumo reikalavimus. Prezidentas taip pat išskiria, kad sprendimas dėl Dovilės Šakalienės likimo buvo priimtas pakankamai greitai.

Trečiadienį krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė pasitraukė iš ministrės pareigų. Nesutarimų tarp D. Šakalienės ir premjerės Ingos Ruginienės kilo po to, kai Krašto apsaugos ministerijoje buvo surengtas neoficialus susitikimas nuomonės formuotojams, kuriems buvo pateikta informacija, kad gynybos finansavimas 2026 metams tesieks 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

17

Vertindamas krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės pasitraukimą iš posto, G. Nausėda ketvirtadienį teigė, kad ministrė turi gerų savybių ir išjudino tam tikrus procesus, visgi, atkreipė dėmesį prezidentas, kai kurios D. Šakalienės klaidos „iš tikrųjų negalėjo neturėti pasekmių.“

Prezidentas kalbėjo apie Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado pulkininko Elegijaus Paulavičiaus nušalinimą, taip pat krašto apsaugos ministerijos darbuotojų pasakojimus dėl D. Šakalienės elgesio.

„Tai prasidėjo nuo (...) E. Paulavičiaus nušalinimo laikų. Visa tai buvo galima padaryti labai civilizuotu būdu. Žmogus, išdirbęs visa kadenciją, dirbęs pakankamai sėkmingai, turėjo teisę oriai pabaigti savo darbą. Tada matėme kitų emocinių reakcijų, kurios rodo, kad emocinis fonas Krašto apsaugos ministerijoje buvo pakilęs į aukštesnį nei normalus lygį“, – pažymėjo G. Nausėda.

Pasak prezidento, D. Šakalienė turėjo pasitraukti, nes prarado premjerės Ingos Ruginienės pasitikėjimą. Tokiu atveju, teigė G. Nausėda, sklandus Vyriausybės darbas būtų neįmanomas.

„Aš, kaip valstybės vadovas, negaliu leisti, kad Vyriausybės darbas būtų dezorganizuotas. (...) Ilgų diskusijų nebuvo, tai buvo 10–15 minučių [reikalas]“ – komentavo prezidentas.

G. Nausėda nesiėmė svarstyti, ar naujuoju krašto apsaugos ministru galėtų tapti kuris nors viceministras, tačiau išskyrė bendrus reikalavimus, kuriuos kels naujajam kandidatui į ministrus.

Visų pirma, prezidentas pabrėžė kompetencijų būtinybę: „Tikrai neturime laiko ministru paskirti žmogų, kuris pradės dirbti ir bandys susipažinti su Krašto apsaugos ministerija. Tik ne dabar, kai vyksta lemtingos diskusijos dėl gynybos biudžeto. (...) Ministras turi nuo pat pirmos dienos įsitraukti į šias diskusijas ir šventai ginti gynybos biudžetą, nes tai yra mūsų Lietuvos saugumo biudžetas.“

Toliau G. Nausėda išskyrė skaidrumo reikalavimus. Pasak jo, kandidatas į krašto apsaugos ministrus negali kelti „absoliučiai jokių abejonių dėl savo sąryšio su verslo įmonėmis.“

„Pinigai yra didžiuliai, interesai – milžiniški. (...) Žmogus turi turėti stuburą atsispirti visoms pagundoms ir dirbti Lietuvos valstybei“, – pastebėjo prezidentas.

Įvertino premjerės darbą ir santykius su socialdemokratais

Paprašytas įvertinti pirmąjį premjerės I. Ruginienės darbo mėnesį, G. Nausėda teigė, kad kol kas spręsti apie jos veiklos stilių būtų „gana sudėtinga“, tačiau pastebėjo, kad premjerė „yra energinga“ ir linkusi priimti reikalingus sprendimus.

Prezidento vertinimu, svarbiausias Vyriausybės nuveiktas darbas – pateiktas 2026 metų biudžetas.

„Mano manymu, (...) tai yra adekvatus, geras biudžetas, atliepiantis tiek socialinius lūkesčius. (...) Tai yra biudžetas, kuris tenkina mano lūkesčius dėl gynybos biudžeto. (...) Biudžetas pateiktas, darbai daromi. Jei kalbame apie Vyriausybę, nepaisant visų perturbacijų su atskirais ministrais, startas yra padarytas“, – komentavo G. Nausėda.

Antradienį Seimas Artūrą Driuką ir Julių Sabatauską paskyrė Konstitucinio Teismo (KT) teisėjais, o Haroldo Šinkūno kandidatūrą, kurią teikė G. Nausėda, atmetė. Visgi, pasak prezidento, santykiai su socialdemokratais yra „normalūs“.

73

„Mes kartais painiojame asmeninius santykius ir vienų ar kitų frakcijų sprendimus Seime. Iš tikrųjų mane smarkiai nustebino, neslėpsiu to, vieno kompetentingiausių Lietuvos teisininkų nepatvirtinimas KT teisėju. Kitaip kaip keršto aš to negaliu vertinti.

Juo labiau, balsavimas buvo slaptas, kai kas dar pasislėpė po anonimiškumo skraiste. Sprendimas padarytas, aš tikrai nedarau tragedijos, kad įvyko pasaulio pabaiga“, – sakė G. Nausėda.