Nausėda paprašė Šakalienės neteikti atsistatydinimo pareiškimo: nori pokalbio su Ruginiene

13

Eglė Samoškaitė, LRT.lt 2025.10.21 16:21

Dovilė Šakalienė | E. Blažio / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Nors premjerė Inga Ruginienė pareiškė, kad pasitikėjimas krašto apsaugos ministre yra stipriai susvyravęs ir pati Dovilė Šakalienė pripažino, jog neturint pasitikėjimo Vyriausybėje dirbti neįmanoma, bet prezidentas Gitanas Nausėda paprašė D. Šakalienės kol kas neteikti atsistatydinimo pareiškimo premjerei. 

„Pirmiausia pradėsiu nuo to, kad turėjo beveik pusantros valandos susitikimą ir, be abejo, buvo daug kalbama apie patį svarbiausią klausimą: gynybos biudžetą. Gynybos biudžetas mums yra absoliučiai svarbiausias klausimas, jis turi būti išlaikytas toks, koks yra pateiktas Vyriausybės. Antras aspektas – ministrė yra parengusi atsistatydinimo pareiškimą, tačiau prezidentas paprašė jo neteikti, kol nebus tai aptarta su premjere rytoj. O koks sprendimas bus, priklausys nuo rytojaus“, – po susitikimo sakė prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Prieš tai Seime D. Šakalienė sakė, kad nemato galimybių dirbti Vyriausybėje, jeigu neturi premjerės I. Ruginienės ir Socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pasitikėjimo. Ji sakė jau turinti parašiusi atsistatydinimo prašymą, bet pažadėjo jo neteikti nepakalbėjusi su prezidentu. Antradienį popiet ministrė atvyko į prezidentūrą, praleido čia pusantros valandos ir išvyko nepakomentavusi nieko žurnalistams.

„Sutarta su prezidentu, kad pareiškimo premjerei neįteiksiu nepasikalbėjusi su juo. Pareiškimo projektą aš turiu“, – likus kelioms valandoms iki susitikimo su prezidentu Seime kalbėjo D. Šakalienė.

Prezidento patarėjas D. Matulionis sako, kad dėl ministro turi būti dviejų svarbiausių žmonių sprendimas. Pagal Konstituciją ministrus premjero teikimu skiria ir atleidžia prezidentas.

„Premjerės nuomonę irgi turime išklausyti. Tai yra atsakingas sprendimas. Krašto apsaugos ministerija yra viena svarbiausių, tai nacionalinį saugumą užtikrinanti institucija, na, ir čia šioje vietoje skubėjimas nėra pats geriausias sprendimas“, – teigė D. Matulionis.

Prezidento patarėjas D. Matulionis taip pat teigia, kad nėra prasmės kalbėti apie buvusius Finansų ministerijos pasiūlymus gynybos biudžetui, kai šiuo metu yra aiškus Vyriausybės sprendimas gynybai skirti 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Kaip žinoma, nesutarimų tarp krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės ir premjerės I. Ruginienės kilo, kai Krašto apsaugos ministerijoje spalio 14 dieną buvo surengtas neoficialus susitikimas nuomonės formuotojams, kuriems pateikta informacija, jog gynybos finansavimas 2026 metams tesieks 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Tą pačią dieną socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė apžvalgininko M. Laurinavičiaus įrašas, kuriame jis teigia, kad „kremlinė valdžia suplanavo Lietuvos gynybos sabotažą“, nes esą 2026 metų biudžete nėra numatyta gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o per trejus metus Lietuvos kariuomenė esą negaus žadėtų 2 mlrd. eurų.

Socialiniame tinkle „Lietuvos gynybos blogerio“ paskyrą valdantis Aleksandras Matonis irgi nurodė, jog „socialdemokratų kontroliuojama Finansų ministerija stumia kitų metų biudžeto projektą, numatantį 2026 metų gynybos finansavimo mažinimą puse milijardo eurų, drauge siūlant, kad iki 2029 metų gynybos finansavimas sumažėtų beveik 2 milijardais eurų“.

Spalio 15 dieną premjerė I. Ruginienė paskelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir tai sudarys 4,790 mlrd. eurų. Tiesa, į tai patenka 700 mln. eurų dydžio Valstybės gynimo fondas, iš kurio 25 mln. eurų turi būti skiriami civilinei saugai ir dar dalis teks kariniam mobilumui, bet kiek tai bus tiksliai, šiuo metu neaišku. Tai sukėlė svarstymus, ar tik Lietuva nesukčiauja skirdama pinigus ne tik „kietajai“ gynybai, bet ir dvigubos paskirties projektams.

I. Ruginienė krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės elgesį pavadino sabotažu, paskui nesusipratimu. Iš esmės ji ir kiti socialdemokratų lyderiai mano, kad krašto apsaugos ministrė nutarė, pasinaudodama nuomonės formuotojais, paspausti Vyriausybę, kad gynybai būtų skiriamas didesnis finansavimas. Pati D. Šakalienė teigė nežinojusi apie Krašto apsaugos ministerijoje surengtą susitikimą, bet sakė, jog geras ministras turi ginti gynybos biudžetą.

Premjerė I. Ruginienė ir partijos lyderis M. Sinkevičius nepatikėjo krašto apsaugos ministrės pasiteisinimais. Ministrė pirmininkė pirmadienį po susitikimų su kariuomenės vadu, generolu Raimundu Vaikšnoru ir pačia D. Šakaliene pareiškė, jog pasitikėjimas ministre yra stipriai sušlubavęs, ji nusprendė perduoti gynybos pramonės klausimų kuravimą iš Krašto apsaugos ministerijos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai.