Lietuvoje registruojama vis daugiau restoranų bankrotų: su baime laukiama žiemos

1

DR Domas Raišutis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt 2025.10.20 19:20

Kavinė, asociatyvinė nuotr. | D. Umbraso / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Šių metų vasara restoranų ir maitinimo verslui buvo itin permaininga – prasti orai ir svyruojantys lankytojų srautai nulėmė, kad iki rugpjūčio pabaigos bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo įmonių, daugiausia jų Vilniuje ir Klaipėdoje. Neliko per 100 darbo vietų, fiksuotos ir skolos „Sodrai”. Tiek didelių restoranų tinklų, tiek pavienių maitinimo įstaigų vadovai sako, kad sėkmingam verslui kelią užkerta kylantys atlyginimai.

Vilniuje, prie Saltoniškių ir Teodoro Narbuto gatvių sankryžos, gegužės mėnesį užsidarė dar vienas lietuvių restoranas „Ajurvedinė virtuvė“. Jo savininkė sako, kad tokį sprendimą teko priimti susikaupus skoloms, kurių šis verslas tiesiog nepajėgė grąžinti. Pasak šio restorano savininkės Daivos Šveikauskienės, 12 metų sėkmingai veikusio restorano skolos „Sodrai“ ir Valstybinei mokesčių inspekcijai susidarė dėl pandemijos metu padarytų klaidų.

„Mes per karantiną sugalvojom, kad reikia dirbti, nes buvo galima išsinešimui daryti. Negalvojom, kad čia ilgai tęsis. Bet žinot, nebuvo tos apyvartos normalios. Išsilaikė, kurie užsidarė ir gavo iš valstybės subsidiją, nes apyvarta turėjo kristi 30 proc., ne mažiau. Pritrūko kelių procentų ir mums, tada atėmė tą subsidiją, susidarė skolos, maisto produktų kainos pakilo, atlyginimai pakilo, o kainų tiek negali sukelti. Tai va pagrindinė priežastis“, – sako restorano „Ajurvedinė virtuvė“ savininkė.

„Dar turim gamybines patalpas, tai mes dirbam tiesiog su išvežimais, su tokiais nedideliais užsakymais ir dar mokam tas skolas mokesčiams. Nežinau, ar atsigausim, bet bankroto tikrai nenorim skelbti“, – priduria ji.

Nors šiose Saltoniškių gatvėje esančiose patalpose vykdyti savo verslą moteris baigė gegužės mėnesį, čia šiuo metu jau dirba kitas restoranas – „Baku House“, o internete galima matyti, kad šią maitinimo įstaigą jo lankytojai vertina beveik penkiomis žvaigždutėmis.

„Ne pagrindinis mūsų verslas. Atidarėm, kad būtų vieta, kur ateit pavalgyt, pasėdėt. Į šitą reikalą nežiūriu kaip į pelną kažkokį. Aš mėgstu avienos šašlyką. Faktas, kad visada 5 žvaigždučių nebus, idealiai nebūna. Manau, kad į bet kokį verslą reikia rizikuot, investuot pinigus, savo nervus, sveikatą, laikas parodys.

Auditoriją turim ne lietuvius, o vėl iš Azerbaidžano, čia daug dabar jų daugėjo. Pradžioj buvo sunku rast vietą normalią, kad būtų parkingas, kad žmonės galėtų iškart atvažiuot pavalgyt ir išvažiuot. Daug laiko užima. Savo reikalų negaliu padaryt, laiko nėra – reikia visada čia būt, žiūrėt kažką“, – teigia restorano „Baku House“ vadovas, nenorėjęs atskleisti vardo.

Remiantis Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, šią vasarą bankroto procedūras pradėjo 19 maitinimo veiklą vykdžiusių verslų. Užsidarius šioms įmonėms prarastos 106-šios darbo vietos. Daugiausia bankrutuojančių restoranų fiksuota Vilniuje ir Klaipėdoje – po keturis.

Kai kurie restoranai neužsidaro, verslai perleidžiami kitiems. 17 metų gyvuojantį restoraną „Kišenėlė“ parduodanti Vida Savičienė sako, kad verslą parduoda ne dėl skolų, o dėl noro skirti daugiau laiko sau.

„Tiesiog atėjo amžius, kuomet reikia mažinti krūvius. O šiaip verslą vystyt visur galima, reikia tik didelio noro ir mylėt tą, ką darai, ir galbūt neturėt didelių lūkesčių“, – pasakoja V. Savičienė.

Pernai jos kavinė uždirbo kelis šimtus eurų pelno.

„Amber Food“ grupės direktorius Gediminas Balnis sako, kad jei šalies valdžia nebūtų panaikinusi Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, dėl pandemijos įsiskolinę restoranai būtų grįžę į sėkmingą veiklą.

„Tikrai yra sudėtinga ir PVM yra priežastis numeris vienas. Aišku, yra nedėkinga klimatinė zona. Lauko prekybos turime žymiai mažiau, bet ta pati Ekonomikos ir inovacijų ministerija savo plane buvo numačiusi, kad šitas sektorius turi 50 proc. išaugti iki 2030 metų. Jisai būtų išaugęs, jeigu nebūtų PVM padidintas“, – tikina jis.

Pasak vasarį bankrutavusio restoranų tinklo „Jurgis ir Drakonas“ direktorės Odetos Bložienės, maitinimo verslams kenkia ir augančios kitų paslaugų kainos, nes gyventojai pradeda taupyti.

„Iš tiesų restoranai tebėra prabangos dalykas ir žmonės eina į restoranus turėdami pinigų. Jeigu mes matytumėm ir po kovido pradėjusias augti paskolas, ir augančias palūkanų normas, tada tenka atsisakyti kažkokių kitų dalykų, o tie kiti dalykai yra visą laiką nebūtinieji prabangos dalykai, tai yra restoranai, rūbai“, – teigia O. Bložienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė sako, kad dauguma Lietuvos maitinimo įstaigų uždirba minimalų procentą pelno. Pasak Evaldos Šiškauskienės, šaltuoju metų metu šalyje gali užsidaryti dar daugiau restoranų.

„Situacija blogėja ir gerėjimui mes tendencijų nematom. Nebelieka iš viso pelno, pelnas yra 1 proc. arba nulis. Atsidaro ir daug naujų, bet aš manau, kad irgi situacija jiems nebus palankesnė. Laukiam artėjančio šalto rudens ir žiemos, tai tada, manau, situacija bus praktiškai katastrofiška“, – prognozuoja E. Šiškauskienė.

Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė priduria, kad pastaruoju metu populiarėja didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse parduodami patiekalai.

„Kas dar liūdniau yra, kad tą rinką perima „Rimi“, „Maximos“, Aibės parduotuvės, kurios irgi daro maitinimą – gali išsinešti, gali vietoj nusipirkti Kijevo kotletus. Jų augimas buvo 20 proc. O kai užsidaro rajonuose vienintelis restoraniukas, kur žmonės ir šermenis, ir vestuves, ir gimtadienius švęsdavo, va ten yra liūdesys. Regionuose masiškai užsidaro“, – teigia ji.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad pridėtinės vertės mokesčio lengvata restoranams nebus grąžinta.

„Kol kas tikrai tokių diskusijų neplanuojame atidaryti, nes biudžetas labai įtemptas. Mūsų prioritetas šiai dienai viešasis sektorius, medikų atlyginimai, kokybiškos paslaugos ir visa kita. Dar mūsų senjorai nepamirškime, ir tas reikalauja išlaidų“, – sako premjerė.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, per pirmuosius šešis šių metų mėnesius bankrutuojančiomis paskelbtos 48 kavinės, restoranai ir kitos maitinimo įstaigas valdžiusios įmonės. Pernai per tą patį laikotarpį registruoti 28 bankrotai.

Viso įrašo galite klausytis LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.