Gyventojai piktinasi: kone po langais – aidintys šūviai, triukšmas viršija visas normas

3

Domantė Platūkytė, LRT.lt 2025.10.22 20:45

Ginklas, asociatyvi nuotr. | J. Kalinsko / BNS nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Dėl kaimynystėje įsikūrusių šaudyklų keliamo triukšmo – skundai. Gyventojai pyksta, o ekspertai sako, kad triukšmas veikia fizinę sveikatą, taip pat turi neigiamo poveikio psichikos veiklai. Vidaus ir lauko šaudyklų asociacija pabrėžia būtinybę megzti dialogą su aplinkiniais gyventojais ir sutinka, kad reikalingas aiškus reikalavimų reglamentavimas.

Dėl šalia namų esančių šaudyklų ir jų keliamo triukšmo – skundai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus tarnybai. Iš viso tarnyba sulaukė šešių skundų dėl kelių šaudyklų įvairiose Lietuvos vietose.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė pažymi, kad apskritai šaudyklos reikalingos – ir kaip pramogų vieta, ir kaip galimybė tobulinti įgūdžius nacionalinio saugumo kontekste. Tačiau, teigia kontrolierė, šaudyklos turi būti įrengtos taip, kad netrikdytų aplinkinių ramybės.

„Nacionalinis saugumas yra labai svarbus, tikrai reikia gerinti gyventojų šaudymo įgūdžius, suprantame poreikį ir norą šaudyti net pramogos, komerciniais tikslais. Tik yra kita medalio pusė – šaudyklos, dėl kurių kreipiasi gyventojai, yra atviro tipo, daugiausia gyventojai skundžiasi dėl impulsinio triukšmo, kuris iš esmės gali veikti žmogaus psichiką“, – LRT.lt komentuoja E. Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, kai kurios šaudyklos yra įsikūrusios visai šalia gyvenamųjų namų, todėl triukšmas pakankamai didelis. E. Žiobienė pastebi, kad toks triukšmas vaikams neleidžia susikaupti ir mokytis, taip pat neigiamai veikia psichikos sveikatą.

Kontrolierė taip pat kelia klausimų, ar šalia gyvenamųjų namų esančios šaudyklos užtikrina kitus saugumo reikalavimus, kad, pavyzdžiui, į jų teritoriją nepatektų vaikai.

Dėl triukšmo – ir fizinis, ir psichologinis poveikis

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) taip pat yra gavęs skundų dėl šalia namų įsisteigusių atvirų šaudyklų. Atlikdamas patikras, NVSC nustatė pažeidimų dėl didžiausių triukšmo ribinių dydžio viršijimų. Pavyzdžiui, tokie pažeidimai nustatyti Kaišiadorių ir Šilalės rajonuose esančiose atviro tipo šaudyklose.

Pasak NVSC, skirtingos šaudyklos maksimalų leidžiamą triukšmo ribinį dydį viršija įvairiai, pavyzdžiui, būna nustatomas ir 2, ir 15 decibelų viršijimas.

Kaip LRT.lt teigia NVSC, tiesioginis neigiamas triukšmo poveikis būna trumpalaikis ir dažniausiai siejamas su klausos ir klausos organų pažeidimais, kuriuos sukelia labai stiprūs garsai (pavyzdžiui, artimas šūvis ar sprogimas).

Ilgalaikis netiesioginis triukšmas gali paveikti įvairias organizmo sistemas: „Šiuo metu žinomas triukšmo poveikis nervų, kraujotakos sistemai, protinei, psichikos veiklai, miegui. Triukšmo poveikis pasireiškia įvairiai: gali padidėti kraujospūdis, sutrikti miegas, padidėti nervingumas, atsirasti irzlumas“, – komentare LRT.lt tvirtina NVSC.

Pasak centro ekspertų, triukšmas taip pat gali paveikti žmogaus savijautą, elgesį ir lavinimąsi. Žmogaus atsakas į triukšmą priklauso nuo organizmo būsenos ir jautrumo, amžiaus, socialinio statuso, kitų veiksnių.

„Nustatyta, kad triukšmas labiau paveikia vaikus, senjorus, ligonius ir darbuotojus, dirbančius pamaininį darbą“, – informuoja NVSC.

Siūlo griežtesnį reglamentavimą

Seimo aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuotas šaudyklų įrengimas.

Seimo narys siūlo neleisti įrengti atvirų šaudyklų arčiau nei 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų bei visuomeninės paskirties pastatų. Šiam įstatymo projektui po pateikimo Seimas pritarė, toliau projektas bus tobulinamas Seimo komitetuose.

Kaip teigia L. Jonauskas, šiuo metu esama šaudyklų steigimo tvarka yra ydinga: „Nėra tvarkos“, – LRT.lt sako jis.

Pasak parlamentaro, šiandien šaudykloms keliami reikalavimai yra minimalūs – tam užtenka leidimo ir atitikti saugumo reikalavimus. Pavyzdžiui, išskiria L. Jonauskas, atviro tipo šaudyklos neprivalo daryti poveikio sveikatai vertinimo, gali steigtis visai šalia gyvenamųjų pastatų.

Seimo narys viliasi, kad įvesti atstumo reikalavimai padėtų išvengti dalies problemų, tačiau kartu jis atkreipia dėmesį, kad, kai kurių bendruomenių vertinimu, atstumas nuo gyvenamųjų namų turėtų būti dar didesnis nei 500 metrų.

Pasak L. Jonausko, nors atviro tipo šaudyklos turi atitikti nustatytas triukšmo normas, patikrinimų metu tai ne visada užfiksuojama.

„Viena ginklų kategorija gali skleisti skirtingo lygio triukšmą. Kai NKVSC atvažiuoja matuoti triukšmo lygio, šaudoma iš pačių silpniausių ginklų. Taip pat daug įtakos turi vėjas, oro sąlygos, ar šalia yra miškas, kokia nors kita natūrali siena nuo triukšmo.

Problema yra, ji didelė, ir kyla ne tik dėl beatodairiško šaudyklų steigimo kur tik nori ir kur pasitaiko be aiškesnio ar griežtesnio reglamentavimo, bet yra ir kontrolės klausimas“, – pastebi L. Jonauskas.

Pasigenda aiškaus reglamentavimo

Vidaus ir lauko šaudyklų asociacijos vadovas Virmantas Užpalis sako, kad asociacija turi informacijos apie tai, kad kai kuriose vietovėse gyventojai piktinasi šaudyklų keliamu triukšmu.

„Šiuo metu neturime patvirtintų duomenų, kad visose šaudyklos veiklose būtų viršijami leistini garso normatyvai. Dėl kiekvienos situacijos būtina atlikti individualų vertinimą. Su dalimi šaudyklų šie klausimai yra aptariami – siekiame padėti užtikrinti, kad veikla vyktų laikantis teisės aktų ir atsižvelgiant į kaimynystėje gyvenančių žmonių interesus“, – LRT.lt sako V. Užpalis.

Pasak asociacijos vadovo, asociacija mato poreikį aiškiam šaudyklų reikalavimų reglamentavimui, pavyzdžiui, dėl triukšmo matavimo metodikos.

„Dabartinė situacija dažnai priklauso nuo interpretacijų, todėl siekiame, kad visiems būtų taikomos vienodos ir aiškios taisyklės“, – pastebi V. Užpalis.

Kaip tvirtina jis, garso lygio problema yra platesnė ir susijusi ne tik su pavienėmis šaudyklomis – V. Užpalis pasigenda teisinio reglamentavimo. Pasak asociacijos vadovo, šiuo metu trūksta aiškių kriterijų, kaip turi būti vertinamas triukšmas.

„Svarbiausia – aiškus teisinis reglamentavimas ir vienoda metodika, kaip matuojamas triukšmas. Daugelis šaudyklų jau investuoja į triukšmą mažinančius sprendimus: garso slopintuvus, apsauginius pylimus, garso barjerus. Asociacija skatina visas šaudyklas diegti tokias priemones ir veikti atsakingai. Taip pat būtinas dialogas su gyventojais – atvirumas padeda išvengti įtampos“, – pažymi Vidaus ir lauko šaudyklų asociacijos vadovas.

Reaguodamas į siūlymą šaudyklas leisti steigti ne arčiau kaip 500 metrų atstumu nuo gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų, V. Užpalis pabrėžia, kad tokie atstumai turėtų būti nustatomi „remiantis aiškiais techniniais kriterijais ir moksliniais duomenimis, o ne vien apytiksliais skaičiais.“

„Lietuvoje yra vietovių, kur net 300 metrų atstumu triukšmas nesklinda dėl reljefo ar įrengtų triukšmo barjerų. Todėl, mūsų nuomone, svarbiau ne fiksuotas atstumas, o konkrečios priemonės“, – LRT.lt sako V. Užpalis.