Geologijos tarnyboje – nerimas dėl biudžeto: buvo iškilusi grėsmė atleisti dalį darbuotojų

1

Edgaras Savickas, LRT.lt 2025.10.21 14:00

Lietuvos geologijos tarnyba | J. Stacevičiaus / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Šį rudenį Lietuvos geologijos tarnyboje nerimo dėl kitų metų biudžeto – itin daug. Pasak direktoriaus pavaduotojos Tomos Leonovos, šiemet pas juos jau buvo iškilusi reali grėsmė atleisti dalį darbuotojų. Be to, ją skaudina tai, kad Aplinkos ministerija nesiteikia paaiškinti priežasčių, kodėl jų tarnybos biudžetas buvo sumažintas.

2025 metai nėra pasibaigę, todėl 100 proc. tikslaus palyginimo su 2024-aisiais padaryti dar negalima. Tačiau, vertinant Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) pernai panaudotus asignavimus su suplanuotais šiemet, sumažėjimas siekia net 23,4 proc. arba beveik 713 tūkst. eurų.

„Lietuvos geologijos tarnybos 2024 metais biudžete buvo numatyti papildomi asignavimai konkretiems darbams, kurie 2025 metais nebuvo numatyti“, – taip pokytį LRT.lt paaiškino Aplinkos ministerijos atstovai.

Jų pateiktais duomenimis, šis sumažėjimas yra didžiausias tarp visų Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų.

Pavyzdžiui, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI) šiemet suplanuoti 11,8 proc. (1,314 mln. eurų) mažesni asignavimai, nei panaudota pernai, Valstybinei miškų tarnybai – 10,3 proc. (623 tūkst. eurų) mažesni.

Svarbu pastebėti, kad į šias sumas patenka ne tik valstybės biudžeto asignavimai, bet ir pačių institucijų gaunamos pajamos už teikiamas mokamas paslaugas.

Pavyzdžiui, šiemet gan smarkiai – 29,5 proc. augo Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus gauti asignavimai. Šį pokytį ministerija aiškino didinamu kultūros darbuotojų darbo užmokesčiu.

Net 98,2 proc. padidėjo Lietuvos zoologijos sodo biudžetas. Tačiau tai daugiausiai lėmė po renovacijos fiksuotas išaugęs lankytojų skaičius.

Be galo daug iššūkių

Įgyvendinant valstybės politiką žemės gelmių naudojimo srityje, LGT 2024 metais gavo 3,079 mln. eurų, panaudojo 3,044 mln. eurų. 2025 metais gauta 2,331 mln. eurų.

Biudžetinės įstaigos direktoriaus pavaduotoja T. Leonova pasakojo, kad iš pradžių jiems planuotas biudžetas buvo didesnis.

„Tarnyba, planuodama 2025 m. biudžetą, vadovavosi teisės aktais bei Aplinkos ministerijos atsiųstais skaičiavimais, bet sausio 14 d. buvome raštu informuoti apie naujai skirtą finansavimą – finansavimas buvo sumažintas drastiškai.

Vien darbo užmokesčio fondas buvo apkarpytas tiek, kad buvo iškilusi reali grėsmė atleisti dalį darbuotojų. Kodėl biudžetas taip pakito, atsakyti sunku, nes prieš priimant sprendimą šiuo klausimu nevyko jokia diskusija.

Iš viešai prieinamos informacijos buvo žinoma, kad Vyriausybė sieks skatinti sutaupyti bent po 5 proc. biudžeto lėšų įstaigoms, kartu pabrėžiant, kad darbo užmokesčiui skirtas finansavimas bus neliečiamas“, – pasakojo ji.

Pasak LGT atstovės, ši situacija sukėlė be galo daug iššūkių tiek veiklos planavimo procese, tiek ją vykdant.

„Buvome priversti stabdyti važiavimą dirbti į laukus keletui mėnesių, monitoringo vykdymo ir kartografavimo darbai taip pat buvo atliekami keičiant grafikus. Ypač skaudu, kad dėl užsitęsusios ir neaiškios finansinės situacijos negalėjome laiku automatizuoti gręžinių registravimo proceso bei mineralinių išteklių apskaitos duomenų, kurie svarbūs valstybei“, – dėstė T. Leonova.

Pašnekovė pridūrė, jog biudžeto lėšų apkarpymas darbo užmokesčiui yra ir socialiai jautri tema, prasidėjo įvairios įtampos kolektyve.

„Apie 2026 m. biudžetą informacijos dar neturime pakankamai. Esame išsiuntę savo poreikius ministerijai ir lauksime, kada būsime pakviesti aptarti ateinančių metų skaičių“, – pridūrė ji.

„Sodros“ duomenimis, spalį Geologijos tarnyba turėjo 83 darbuotojus, kuriems rugpjūtį mokėtų atlyginimų vidurkis siekė 2 193,07 euro (apie 1 363 eurus į rankas).

Vyriausybės patvirtintame 2026 metų valstybės biudžeto projekte Aplinkos ministerijai suplanuoti 643,518 mln. eurų asignavimai, t. y. 14,5 proc. mažiau nei suplanuota šiemet.

Į paraiškas atsižvelgė

Aplinkos ministerijos LRT.lt pateiktais duomenimis, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) 2024 metais gavo 11,343 mln. eurų, panaudojo 11,138 mln. eurų. Tuo metu 2025 metais gauti 9,824 mln. eurų.

Vis dėlto, inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis patikslino, kad šiuo metu bendras jiems skirtas finansavimas siekia 10,984 mln. eurų. Suma padidėjo po įvykusių derybų.

„Sprendimus dėl konkrečių asignavimų dydžių priima ministerija, todėl klausimus, susijusius su 2025 m. pradžioje skirtu mažesniu finansavimu, galėtų pakomentuoti Aplinkos ministerija.

2025 m. pradžioje VTPSI aktyviai teikė paraiškas ir paaiškinimus dėl papildomo finansavimo, ir ministerija atsižvelgė – metų antrąjį pusmetį įstaigai buvo skirtos papildomos lėšos. Pažymėtina, kad praktika per metus skirti papildomų lėšų yra taikoma jau seniai“, – pridūrė jis.

Ministerija aiškino, kad asignavimų pokyčius tarp 2024 ir 2025 metų daugiausia lėmė institucinės ir funkcijų pasiskirstymo permainos.

„2024 m. įvyko pokyčiai, susiję su informacinių sistemų perdavimu Registrų centrui ir Statybos sektoriaus vystymo agentūrai. Kadangi su šių sistemų administravimu susijusios funkcijos buvo perduotos kitoms įstaigoms, atitinkamai sumažėjo asignavimai VTPSI ir Valstybinei miškų tarnybai tiek, kiek buvo perduota funkcijų ir išlaidų“, – nurodė jos atstovai.

Savo ruožtu A. Stanislovaitis pastebėjo, kad vienas didžiausių jų su finansavimu susijusių iššūkių yra darbuotojų išlaikymas ir pritraukimas.

„Norime būti konkurencingesni darbo rinkoje – reikalavimai VTPSI specialistams, ypač inspektoriams, yra aukšti, todėl būtina užtikrinti atitinkamą darbo užmokestį bei darbo sąlygas. Didesnis finansavimas leistų mums pritraukti naujų darbuotojų, išlaikyti esamus ir užtikrinti dar efektyvesnį institucijos funkcijų vykdymą.

2026 metams VTPSI pateikė paraišką padidinti asignavimus daugiau nei 2 mln. eurų, iš kurių didžioji dalis būtų skirta būtent darbo užmokesčiui didinti ir naujiems darbuotojams priimti. Tikimės, kad mūsų argumentai bus įvertinti ir finansavimas bus atitinkamai padidintas“, – dėstė inspekcijos vadovas.

Gauna lėšas projektams

Biudžetinių įstaigų gaunamų asignavimų dydis kiekvienais metais gali skirtis dėl jų vykdomų projektų finansavimo.

Pavyzdžiui, Valstybinė miškų tarnyba (VMT) 2024 metais gavo 6,048 mln. eurų, panaudojo 6,034 mln. eurų. Tuo metu 2025 metais gauti 5,412 mln. eurų.

Kaip paaiškino tarnybos finansų patarėja Vida Bradauskienė, 2024 metais 4,445 mln. eurų iš bendros sumos buvo skirta įstaigai išlaikyti, o 1,603 mln. eurų – pagal paraiškas projektams.

2025 metais įstaigai išlaikyti skirta 4,387 mln. eurų, o pagal paraiškas projektams – 1,024 mln. eurų.

„2024 m. išlaikymui skirta daugiau, nes skirta papildomai darbo užmokesčiui už papildomas užduotis 57 tūkst. eurų“, – pastebėjo ji.

VMT tinklapyje nurodoma, kad jie vykdo Licencijavimo proceso modernizavimo ir standartizavimo bei Duomenų valdymo modelio sukūrimo projektus.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Komunikacijos skyriaus vedėja Diana Ferencaitė LRT.lt sakė, kad 2026 metais prognozuojami valstybės biudžeto asignavimai tokie patys kaip 2025 metais.

„2025 metais iš valstybės biudžeto skirta 178 tūkst. eurų (arba 10,9 proc.) daugiau asignavimų negu 2024 metais. Papildomi asignavimai skirti darbo užmokesčio fondui didinti“, – Aplinkos ministerijos duomenis patikslino ji.

Be to, 2025 metais muziejus 343 tūkst. eurų gavo iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir įgyvendina du projektus: gaisro gesinimo sistemos įrengimas eksponatų saugyklose ir išmaniosios muziejaus ekspozicijos įrengimas.

Lietuvos zoologijos sodo direktorė Gintarė Stankevičė taip pat patikslino, kad 2025 m. iš valstybės biudžeto gavo 583 tūkst. eurų, t. y. beveik 1 mln. eurų mažiau nei pernai. Vis dėlto, bendra jų asignavimų suma yra išaugusi.

„Lietuvos zoologijos sodas buvo uždarytas porą metų dėl rekonstrukcijos darbų. Atsinaujinęs Lietuvos zoologijos sodas atsidarė 2023 m. pabaigoje. 2024 m. po renovacijos fiksuotas labai išaugęs lankytojų skaičius. Tai ir lėmė pajamų padidėjimą“, – paaiškino G. Stankevičė.