37
EL
Milda Vilikanskytė, Evaldas Labanauskas, LRT iš Briuselio, LRT.lt
2025.10.22 11:50
Rusiškos dujos | AP nuotr.
00:00 | 00:00
00:00
Europos Parlamentas trečiadienį diskutuos apie planuojamą rusiškų išteklių importo draudimą. Briuselio institucijų pozicijos išsiskiria: Komisija ir Taryba siūlo drausti rusiškų dujų importą nuo 2028-ųjų, Europos Parlamentas – griežtesnis. Pirkti dujas siūlo drausti jau po metų, be to, nori uždrausti ir rusišką naftą bei jos produktus, o įstatymą pažeidžiančioms įmonėms numatomos didelės baudos. Galutinis sprendimas turėtų būti gruodį.
Iki Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą beveik pusė visų į Europą atitenkančių dujų buvo rusiškos. Po Ukrainos užpuolimo dalis valstybių nusprendė sumažinti arba visiškai atsisakyti rusiškų išteklių, tačiau ne visos – pernai beveik 20 proc. visų dujų Europoje vis dar buvo rusiškos. Šiemet, prognozuojama, šis skaičius sieks apie 13 procentų.
Briuselio siekis – įstatymiškai uždrausti importuoti rusiškas dujas.
„Tai yra visa apimtimi, į visas Europos Sąjungos šalis. Dėl to turime tokį tikrai, galime pavadinti, istorinį sprendimą“, – mano energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Energetikos ministrų taryba pirmadienį pritarė, kad draudimas pirkti visų rūšių rusiškas dujas įsigaliotų nuo 2028-ųjų sausio 1 dienos. Tam dar turi pritarti Europos Parlamentas. Bet klausimas – ar pritars, nes kelia ambicingesnius tikslus.
Europos Parlamento pozicija – uždrausti Bendrijos šalims pirkti rusiškas dujas metais anksčiau – nuo 2027-ųjų. Tarp Europos Parlamento siūlymų – ir rusiškos naftos bei jos produktų importo draudimas, kurio nėra Komisijos ir Tarybos projekte.
Svarbiausia, anot europarlamentaro Virginijaus Sinkevičiaus, prisidėjusio rengiant parlamento poziciją, kad šis draudimas – ne sankcijos, kurios vis turi būti pratęstos, o įstatymas.
„Čia vietos manevrui nėra palikta, kad tu gali neįgyvendinti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Įgyvendinimas yra privalomas“, – teigia V. Sinkevičius.
Žaliųjų grupės patarėja energetikos klausimais Karolina Štelmokaitė pažymi – nesilaikyti draudimo įmonėms tiesiog neapsimokės.
„Baudos, siūlomos iš Europos Parlamento pusės, yra tikrai ženklios. Mažiausiai tai turėtų būti 5 procentai pasaulinės apyvartos“, – sako Europos Parlamento Žaliųjų grupės Energetikos politikos patarėja K. Štelmokaitė.
Labiausiai šiam draudimui priešinasi Vengrija ir Slovakija, iki šiol Bendrijoje perkančios daugiausia rusiškos energijos. Europos politikos centro analitikė Anna Crawford sako, šių šalių nepritarimas – ne tik ideologinis, bet ir techninis.
„Yra pakeitimo problema. Nei Vengrija, nei Slovakija neturi tiesioginio priėjimo prie uosto ar jūros. Todėl joms nėra taip paprasta pereiti prie kito energijos šaltinio“, – sako Europos politikos centro energetikos ekspertė A. Crawford.
Gal ir ne paprasta, bet tikrai įmanoma, sako Lietuvos energetikos ministras.
„Europos Komisija yra paskaičiavusi, tikrai buvo įvertintos visos rizikos, kad esminių tiekimo saugumo rizikų ES dėl šito reglamento nebūtų“, – sako Ž. Vaičiūnas.
Visgi, pasak A. Crawfrod, atsargiai į draudimą žiūri ir Belgija, Prancūzija ar Ispanija, kurios, turėdamos didelius uostus, yra savotiški suskystintųjų gamtinių dujų paskirstymo centrai Europoje.
„Jų energetikos bendrovės yra sudariusios ilgalaikes sutartis su Rusijos gamtinių dujų tiekėjais“, – atkreipia dėmesį A. Crawford.
Bet įstatymo rengėjai sako – sutartis nutraukusios įmonės būtų apsaugotos nuo baudų dėl netesybų.
„Praktiškai šitas įstatymas veiktų kaip nenugalima jėga. Vadinamasis force majore. Kompanijos, kurios šiuo metu importuoja dujas, jos turėtų tiesiog sustabdyti ir nutraukti kontraktus todėl, kad yra toks įstatymas“, – teigia EP Žaliųjų grupės Energetikos politikos patarėja K. Štelmokaitė.
Ar importo draudimas įsigalios po metų, ar po dvejų – derybų klausimas. Kaip ir tai, ar įstatymu bus draudžiamos tik dujos, ar ir nafta. Bet kuriuo atveju sprendimus tikimasi priimti iki šių metų pabaigos.
Comments
0 comment