Dovilė Šakalienė priėmė sprendimą trauktis, bet dar pakalbės su prezidentu

176

Eglė Samoškaitė, LRT.lt 2025.10.21 12:57

Dovilė Šakalienė | D. Umbraso / LRT nuotr.

00:00 | 00:00

00:00

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia priėmusi sprendimą trauktis iš pareigų, bet prieš tai dar pasikalbės su prezidentu Gitanu Nausėda. Pasak politikės, nėra jokių galimybių dirbti Vyriausybėje, jeigu nėra premjerės Ingos Ruginienės ir Lietuvos socialdemokratų partijos lyderio Mindaugo Sinkevičiaus pasitikėjimo. 

„Sutarta su Lietuvos prezidentu, kad pareiškimo premjerei neįteiksiu nepasikalbėjusi su juo. Tai pareiškimo projektą aš turiu ir šiandien su prezidentu pasikalbėsiu. Šiuo metu nematau jokių priežasčių, kurios galėtų pakeisti mano sprendimą, nes tai yra politika. Pasitikėjimas iš premjero pusės ir iš partijos pirmininko pusės yra tie dalykai, kurie iš esmės lemia, ar tu gali būti deleguotas atlikti tam tikrą darbą“, – žurnalistams Seime sakė D. Šakalienė.

Pasak krašto apsaugos ministrės, ji visomis jėgomis siekė, kad Lietuvos krašto gynyba būtų finansuojama tinkamai ir kad gynybiniai pajėgumai būtų stiprinami taip greitai, kaip įmanoma.

Kaip žinoma, nesutarimų tarp krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės ir premjerės I. Ruginienės kilo, kai Krašto apsaugos ministerijoje spalio 14 dieną buvo surengtas neoficialus susitikimas nuomonės formuotojams, kuriems pateikta informacija, jog gynybos finansavimas 2026 metams tesieks 4,87 proc. nuo bendrojo vidaus produkto.

Tą pačią dieną socialiniame tinkle „Facebook“ pasirodė apžvalgininko M. Laurinavičiaus įrašas, kuriame jis teigia, kad „kremlinė valdžia suplanavo Lietuvos gynybos sabotažą“, nes esą 2026 metų biudžete nėra numatyta gynybai skirti 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, o per trejus metus Lietuvos kariuomenė esą negaus žadėtų 2 mlrd. eurų.

Socialiniame tinkle „Lietuvos gynybos blogerio“ paskyrą valdantis Aleksandras Matonis irgi nurodė, jog „socialdemokratų kontroliuojama Finansų ministerija stumia kitų metų biudžeto projektą, numatantį 2026 metų gynybos finansavimo mažinimą puse milijardo eurų, drauge siūlant, kad iki 2029 metų gynybos finansavimas sumažėtų beveik 2 milijardais eurų“.

Spalio 15 dieną premjerė I. Ruginienė paskelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,38 proc. nuo bendrojo vidaus produkto ir tai sudarys 4,790 mlrd. eurų. Tiesa, į tai patenka 700 mln. eurų dydžio Valstybės gynimo fondas, iš kurio 25 mln. eurų turi būti skiriami civilinei saugai ir dar dalis teks kariniam mobilumui, bet kiek tai bus tiksliai, šiuo metu neaišku. Tai sukėlė svarstymus, ar tik Lietuva nesukčiauja skirdama pinigus ne tik „kietajai“ gynybai, bet ir dvigubos paskirties projektams.

I. Ruginienė krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės elgesį pavadino sabotažu, paskui nesusipratimu. Iš esmės ji ir kiti socialdemokratų lyderiai mano, kad krašto apsaugos ministrė nutarė, pasinaudodama nuomonės formuotojais, paspausti Vyriausybę, kad gynybai būtų skiriamas didesnis finansavimas. Pati D. Šakalienė teigė nežinojusi apie Krašto apsaugos ministerijoje surengtą susitikimą, bet sakė, jog geras ministras turi ginti gynybos biudžetą.

Premjerė I. Ruginienė ir partijos lyderis M. Sinkevičius nepatikėjo krašto apsaugos ministrės pasiteisinimais. Ministrė pirmininkė pirmadienį po susitikimų su kariuomenės vadu, generolu Raimundu Vaikšnoru ir pačia D. Šakaliene pareiškė, jog pasitikėjimas ministre yra stipriai sušlubavęs, ji nusprendė perduoti gynybos pramonės klausimų kuravimą iš Krašto apsaugos ministerijos Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai.

„Su prezidentu tikrai pasikalbėsiu, išsakysiu jam savo motyvus. Mano komanda, galbūt, ne visai sutiko, kad neįmanoma tęsti darbo, bet supranta mano motyvus. Pasitikėjimas iš tikrųjų čia yra esminis. Supratimas yra, man atrodo, situacija aiški“, – sakė politikė.

„Nematau galimybių dirbti tokioje aplinkoje, kurioje nėra pasitikėjimo“, – pridūrė D. Šakalienė.

Ji sako, kad, kaip ministrė, prisiima atsakomybę už Krašto apsaugos ministerijoje surengtą susitikimą ir suabejojo, ar gynybos pramonės klausimų perdavimas kitoms ministerijoms turėtų būti kaip politinė sankcija. „Galbūt, jei šias pareigas užims kitas ministras, šita sankcija bus atšaukta. Labai svarbu nesugriauti to labai didelio darbo, kuris jau yra padarytas“, – sakė politikė.

Premjerė Inga Ruginienė teigė žinanti, kad antradienį numatytas krašto apsaugos ministrės D. Šakalienės vizitas yra surengtas jos iniciatyva. Trečiadienį su prezidentu susitinka pati premjerė.

„Man labai apmaudu, kad per visą šitą procesą visos pastangos, kurias mes dėjome su finansų ministru dėl biudžeto, kai orientavomės į gynybos stiprinimą ir į socialinę atsakomybę, dabar yra tos pastangos devalvuojamos dėl tam tikrų nesutarimų ar politinių intrigų“, – sakė I. Ruginienė.

„Vėlgi yra apmaudu. Man atrodo, yra mūsų bendras tikslas – stiprus biudžetas ir stiprios politinės kryptys, nukreiptos į valstybės saugumą. Ne vieną kartą mano buvo pareikšti ketinimai ir pažadas, kad noriu kuo labiau stabilesnės Vyriausybės, kad noriu dirbti, o ne aiškintis santykius. Dėl to, kaip premjerė, negaliu nematyti to, kas vyksta Krašto apsaugos ministerijos sektoriuje, tikrai matau begalines įtampas viduje, matai, kaip neatsakingai operuojama skaičiais kalbant apie biudžetą“, – sakė I. Ruginienė.

Kalbėdama apie begalines įtampas Krašto apsaugos ministerijoje I. Ruginienė greičiausiai mintyse turėjo, kad darbus per gana trumpą laiką paliko buvusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė, strateginės komunikacijos ekspertė Indrė Vareikytė, nuo lapkričio į atsargą prieš terminą ketina išeiti ministrės adjutantas, majoras Marius Dzencevičius, kiek anksčiau darbus paliko ministerijos patarėja Monika Koroliovienė, ministerijos patarėjas Julius Lizūnas.

Ne pačiu gražiausiu būdu D. Šakalienė išsiskyrė ir su buvusiu karinės žvalgybos vadu Elegijumi Paulavičiumi, kuris buvo perkeltas į atsargą prieš terminą.